Kai maitinimas mamos pienuku įsibėgėja, dienos ir naktys tampa lengvesnės. Tačiau ateina naujasis etapas - primaitinimo pradžia, ir vėl iškyla daug klausimų: kada pradėti primaitinti? Nuo kokių produktų pradėti? Kaip siūlyti? Vienos mamos tik ir laukia, kada jau galės pasiūlyti naujų skonių, kitos - delsia, ar tai dėl patogumo, kai vaikas valgo tik pienuką, ar dėl baimės, kad iškils sunkumų, ar dėl nežinojimo. Visgi, tas etapas ateina ir reikia žinoti pagrindinius primaitinimo principus.

Kada pradėti primaitinti?

Jeigu vaikučio sveikata gera ir svorio priauga pakankamai, tai mamos pienuku maitinamus mažylius rekomenduojama pradėti primaitinti ne anksčiau kaip 6 mėnesių. Mišinuku maitinamus mažylius galima primaitinti nuo 4 mėnesių. Pačiai pradžiai galima duoti pačiulpti obuoliuko ar jo pagremžto su šaukšteliu. Tačiau atsiranda rizika, kad kūdikis, paragavęs saldaus vaisiaus, gali atsisakyti valgyti ne tokią jau ir gardžią košę.

Pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę.

Jeigu kūdikis žindomas, rekomenduojama primaitinimą pradėti vaikui sulaukus 6 mėn. amžiaus, tačiau ši gairė - apytikslė. ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę.

Kiek kūdikis turėtų suvalgyti?

Primaitinimas turi prasidėti labai iš lėto - nuo mažo šaukštelio - ir kiekį didinti palaipsniui iki pilnos porcijos (150 ml). Apsipratimui su nauju produktu ar ingredientu rekomenduojama skirti apie savaitę laiko ar bent jau 3 dienas. Per tą laiką gali pasireikšti alergija naujam produktui - bėrimas, pilvuko pūtimas, viduriavimas ar pan. Todėl reikia stebėti.

Įvedant naują produktą stengitės nemaišyti daugiau kaip 3-4 ingredientų - taip kūdikis lengviau pajaus naują skonį. Vaikai yra skirtingi, vieni greitai priima naujoves, kitiems reikia šiek tiek daugiau laiko. Todėl atsakyti į klausimą „kiek kūdikis turi suvalgyti?“ neįmanoma. Nevalgantį kūdikį per prievartą neprimaitinsi, o valgantį - alkano nelaikysi.

Vis dėlto, reikėtų atsižvelgti į kelis aspektus: nevalgiems kūdikiams tarp valgymų stengtis palaikyti ilgesnius tarpus ir neduoti užkandžiauti, o valgantiems stengtis neviršyti 250 ml košės, nes 6-9 mėn. kūdikių skrandžio talpa yra būtent tokia.

Kūdikio skrandžio talpa pagal amžių:

• Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml.
• 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml.
• 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml.
• 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g.

Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukštus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima.

Ką pasiūlyti kūdikiui?

Kokią ruošti pirmąją košytę? Vieni rekomenduoja pradėti nuo daržovių, kiti - nuo grūdinių košių. Kartais tos rekomendacijos remiasi į esantį sezoną: rudenį, kuomet yra šviežių daržovių, verta naudotis jų maistingosiomis savybėmis. Tačiau, jei, tarkim, kūdikėlis sunkiau priauga svorio - tuomet rekomenduojama pradėti nuo grūdinių košyčių. Taip pat reikėtų atsižvelgti į kūdikio virškinimo sistemos ypatumus: jei viduriukai linkę kietėti, nederėtų pradėti primaitinimo nuo ryžių košės ar virtos morkos; jei viduriai laisvesni - cukiniją, moliūgą, avižas pasilikti vėlesniam laikui.

Jau patį pirmąjį primaitinimo mėnesį į košę galima įmaišyti kokybiško aliejaus - vertėtų pradėti nuo kelių lašiukų ir palaipsniui padidinti dozę iki 1 arbatinio šaukštelio. Sviestuku į košę skaninti rekomenduojama šiek tiek vėliau (apie 7 - 8 mėn).

Primaitinimo etapai ir rekomenduojami produktai:

Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau. Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Pirmieji kąsniai ir skoniai (4-6 mėnesiai): Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį po kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Rekomenduojamos pirmosios daržovės: moliūgas, ropė, cukinija bei avokadas. Vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. Daržoves duoti be riebalų. Morka virškinama sunkiau, todėl nuo jos pradėti primaitinimo nerekomenduojama. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę.

Įvairesni skoniai (7-8 mėnesiai): Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves. 7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų).

Žuvis, kiaušiniai ir prieskoniai (nuo 8 mėnesių): Liesa dieta tinka suaugusiems, tačiau ne vaikams. Jiems kalorijos reikalingos augimui. Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą.

Pienas ir pieno produktai (nuo 10-11 mėnesių): Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių).

Dirbtinis maitinimas ir pieno mišiniai

Būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Motinos pienas yra pagrindiniu ir nepakeičiamu maisto šaltiniu laikomas kūdikiams iki 12 mėn. Negalinčios išmaitinti savo pienu mamos mažylius pasotina specialiais pieno mišinukais kūdikiams. Pieno mišiniai - mamos pieno alternatyva - dažniausiai pagaminti iš apdirto karvės pieno. Karvės piene paprastai yra 2-3 kartus daugiau baltymų, nei motinos piene, o nesubrendęs kūdikio virškinamasis traktas apdoroti tokio kiekio baltymų tiesiog nepajėgus ir dažnai netgi negali jo toleruoti, todėl jam būtinas apdorotas ir kiek įmanoma labiau motinos pienui artimas gaminys.

Pieno mišinukų prekybos vietose galima rasti kelių rūšių. Ko gero, populiariausi yra sausi pieno mišiniai - jų galiojimo terminas ilgiausias, jie yra pigiausi, tačiau lyginant su kitomis rūšimis, juos pagaminti reikia daugiausiai laiko. Kita, kiek mažiau populiari, tačiau mamyčių mėgstama pieno mišinių rūšis - vartoti paruošti mišiniai. Jie labai patogūs tiek namuose, tiek išvykus, mat tereikia supilti į buteliuką ir galima mažylį maitinti. Visgi, šie mišinukai brangiausi, o be to, jų galiojimas itin trumpas. Trečioji pieno mišinių rūšis - skysti, koncentruoti pieno mišiniai. Juos paruošti nesudėtinga, - tereikia nurodytomis dalimis skiesti su vandeniu - tinkami vartoti šiek tiek ilgiau, nei prieš tai įvardinti, o kaina mažesnė nei jau paruoštų vartoti, bet didesnė nei sausų mišinių.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mažylis yra alergiškas ar netoleruoja karvės pieno pagrindu pagaminto pieno mišinio. Tokiu atveju gydytojai rekomenduoja sojų pieno, hidrolizuoto ar kitokio pieno mišinius.

Apytikslės mitybos normos, maitinant pieno mišiniais:

• Naujagimiai: Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.
• Iki 1 mėnesio amžiaus: Kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.
• 1 mėnuo: Vidutinis intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą, bet atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją.
• 2 mėnesiai: Maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
• 3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
• 5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
• 6-12 mėnesių: Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
• 12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomą maistą.

Jei maitinate tik nutrauktu pienu, svoris, dalintas iš 5, yra dienos norma. Atitinkamai karto norma dalinama iš 8. Tačiau geriausia duoti tiek, kiek prašo, ir stebėti vaiko reakciją.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.

Užkandžiai

Užkandžiai duodami tarp maitinimų. Tai būtų netraškūs riestainiai, juoda duona (geriausia šiek tiek padžiovinta), duoniukai, morka ar kietas obuolio gabaliukas. Šie užkandžiai pasitarnauja kūdikiui dantenų masažui, pasikasymui, kai dygsta dantukai.

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje.

Jeigu kūdikis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina.

Įvedus į racioną mėsą (8-tą mėnesį mėsytę dedam į daržovių košę), atsiranda vandens poreikis. Kodėl? Mėsa, ypač triušiena, veršiena, yra rimtas geležies šaltinis. Pieno produktai, tame tarpe ir mamos pienas bei mišinukas, vartojami 2 valandos prieš ir po maisto, t.y. mėsos, trukdo tą geležį įsisavinti. Dėl to, po pietų kūdikiui reikėtų duoti atsigerti vandenuko. Žinoma, tai gali būti nebūtinai vanduo, arbatos ar sultys taip pat tiks. Bet nepadarysite klaidos, jei pratinsite vaiką prie sveikiausio gėrimo be jokių saldiklių.

tags: #kudikio #maisto #kiekis #ml

• Žinoma aktorė Lina Rastokaitė
• Daugiavaikės šeimos ir kunigų vaidmuo
• Nėštumo ir KT rizika
• Nėštumo metu valgykite dilgėlių sriubą
• vaikų darželio tragedija