Padidėjęs arba pernelyg mažas kraujo spaudimas - nereta nėščiųjų problema. Nepamirškite to aptarti savo vizito pas gydytoją metu, na, o mes pateikiame svarbiausiąją informaciją apie kraujo spaudimą.
Kada - didelis, o kada - mažas?
Didelis kraujo spaudimas yra tada, kai kraujospūdžio matuoklis rodo 140/90 mm Hg ir daugiau. Per mažas kraujo spaudimas yra tada, jei matuoklis rodo 100/60 mm Hg ir mažiau. Tiesa, taip pat svarbu žinoti, koks yra moters amžius. Jaunesniajai, iki 25 metų moteriai, mažas kraujo spaudimas yra 100/60 mm Hg ir mažiau, o vyresniajai, perkopusiai 30 metų, 105/65 mm Hg. Kaip ir didelis, taip ir mažas kraujo spaudimas nėščiajai yra negerai. Vienas iš būdų to išvengti - reguliariai matuotis kraujo spaudimą, laiku kreiptis pagalbos ir paisyti gydytojo skirtų rekomendacijų.
Nėštumo metu pasikeičia
Neretai pastojusios moterys pastebi, kad jų kraujo spaudimas pasidaro mažesnis, negu buvo iki tol. Ir tai galima paaiškinti: nėštumo hormonai progesteronas ir estrogenas sumažina kraujagyslių tonusą, todėl atsipalaiduoja jų sienelės, ir pirmo nėštumo trimestro metu sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimo rodmuo gali sumažėti net iki 10 -15 punktų, o diastolinis (žemutinis)- iki 5-15. Panašus jis gali būti ir antro trimestro metu. Tuo tarpu trečiojo nėštumo trimestro metu kraujo spaudimo rodikliai tampa panašūs į tuos, kurie buvo iki pastojant, arba net šiek tiek padidėja (5-10 mm Hg).
Jeigu iki nėštumo moteriai buvo diagnozuota arterinė hipertenzija (per didelis kraujospūdis) arba hipotonija (per mažas kraujospūdis), nėštumo metu ji dar atidžiau turi stebėti savo sveikatą ir būseną. Šiek tiek sumažėjus kraujospūdžiui nėštumo pradžioje, hipertenziją turinčios moterys paprastai jaučiasi gerėliau, o linkusios į hipotoniją - prasčiau, mat jų kraujospūdis dar pamažėja. Ginekologinių nėštumo komplikacijų dažniau sukelia per didelis kraujospūdis.
Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų: placentos atšoka, priešlaikinis gimdymas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, eklampsija.
Kraujospūdžio duomenų registras
Lankantis pas gydytoją nėštumo metu, kraujospūdis paprastai matuojamas kiekvieno vizito metu. Ne viena moteris ir namuose turi kraujospūdžio matuoklį, kurio pagalba gali stebėti jo šuolius. Esant problemoms, gydytojai rekomenduoja kraujospūdį matuotis 2-3 kartus per dieną, geriausia - tuo pačiu metu, o rezultatus užsirašyti į sąsiuvinį.
Toks kraujospūdžio „dienoraštis” yra svarbus rodiklis nėštumą prižiūrinčiam gydytojui. Jis padeda tiksliau nustatyti diagnozę ir padidėjusio ar sumažėjusio kraujospūdžio priežastį. Svarbu žinoti, kad vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas ar sumažėjimas nėra objektyvus rodiklis, pavojus kyla tuomet, kai, pavyzdžiui, 140/90 mm Hg kraujospūdis nustatomas kelis kartus iš eilės, per keturias valandas.
Kraujospūdžio problemų nėštumo metu dažniau turi tos moterys, kurių kūno masės indeksas yra per didelis, sergančios cukriniu diabetu, taip pat vyresnio amžiaus nėščiosios.
Per žemas kraujospūdis: patarimai geresnei savijautai
Neretai pasitaiko, kad dėl per mažo kraujospūdžio moteris jaučiasi nedarbinga, nuolat pavargusi, apatiška, suprastėja apetitas. Gana dažnai tokiu atveju moteriai svaigsta galva, ji pavargsta net nuo nedidelio fizinio krūvio, o galvos skausmą išprovokuoja, atrodytų, smulkmena - didesnis garsas, ryški šviesa ir pan.
Kai moteriai nustatomas itin mažas kraujospūdis, jai gali būti pasiūlyta atlikti kraujo tyrimą, kad gydytojas įsitikintų, ar netrūksta geležies.
Patarimai, jei jūsų pernelyg žemas kraujospūdis:
- Stenkitės miegoti apie 10 valandų per parą: 8 dieną ir pagal galimybę pora val.
Kas yra aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)?
Aukštas kraujo spaudimas, arba hipertenzija, pasireiškia, kai kraujas stipriai spaudžia arterijų sieneles. Kraujospūdis matuojamas dviem skaičiais: Sistolinis kraujospūdis: viršutinis skaičius, rodantis spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia. Diastolinis kraujospūdis: apatinis skaičius, rodantis spaudimą arterijose tarp širdies dūžių. Suaugusiesiems normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mmHg. Jei kraujospūdis nuolat viršija 140/90 mmHg, tai jau laikoma hipertenzija.
Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu
Nėštumo metu kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHg. Jei bent vienas iš šių rodiklių yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pasikonsultuoti su gydytoju. Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu gali būti pavojingas tiek motinai, tiek kūdikiui.
Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą.
Nėščiųjų hipertenzija
Nėščiųjų hipertenzija gali išsivystyti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės, net jei iki nėštumo kraujospūdis buvo normalus arba žemas. Kartais moteris nejaučia jokių simptomų, todėl svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį.
Preeklampsija
Preeklampsija yra rimta būklė, kuriai būdingas aukštas kraujo spaudimas ir baltymo atsiradimas šlapime. Tai rodo, kad sutriko inkstų veikla, taip pat gali pasireikšti kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, kepenų fermentų padidėjimas ar kraujo krešumo problemos. Preeklampsija gali būti pavojinga tiek motinai, tiek kūdikiui, todėl būtina gydyti ligoninėje.
Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu.
Eklampsija
Eklampsija yra sunki preeklampsijos komplikacija, kuriai būdingi traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę. Eklampsija yra pavojinga ir vaisiui, nes traukulių metu jis negauna deguonies.
Rizikos veiksniai
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio, serga cukriniu diabetu arba turėjo aukštą kraujospūdį iki nėštumo. Preeklampsija dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Taip pat įtakos gali turėti genetiniai veiksniai.
Jeigu anksčiau buvo manyta, kad vaikai serga tik antrine arterine hipertenzija, o pirminė vaikystėje - beveik egzotiška, tai pastarųjų metų tyrimai vis daugiau reikšmės teikia pirminei vaikų ir paauglių AH.
Galimos komplikacijos
Aukštas kraujo spaudimas nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų:
- Placentos atšoka: tai būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės, sukeldama kraujavimą ir deguonies trūkumą vaisiui. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., vaisius gali žūti. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka.
- Priešlaikinis gimdymas: aukštas kraujo spaudimas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą.
- Vaisiaus augimo sulėtėjimas: aukštas kraujo spaudimas gali sutrikdyti placentos funkciją ir sulėtinti vaisiaus augimą.
- Eklampsija: kaip minėta anksčiau, tai yra sunki preeklampsijos komplikacija, kuriai būdingi traukuliai.
Priežiūra ir gydymas
Jei nėštumo metu nustatomas aukštas kraujo spaudimas, gydytojas paskirs vaistus, mažinančius kraujospūdį. Taip pat gali būti atliekami tyrimai dėl kepenų ir inkstų veiklos, bendras kraujo tyrimas. Gydymo strategija priklauso nuo nėštumo trukmės ir būklės sunkumo. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau, atidžiai stebint motinos būklę.
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo.
Ką daryti, jei pulsas aukštas, o kraujo spaudimas normalus?
Pulsas nėštumo metu dažnai pakyla dėl padidėjusio kraujo tūrio ir didesnio širdies darbo. Didesnis pulsas gali būti ir dėl anemijos (mažakraujystės). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių (širdies permušimų). Jei jaučiate šiuos simptomus, būtina pasikonsultuoti su kardiologu.
Pulsas nėštumo metu pakyla dažnai. Taip nutinka, nes nėštumo metu padidėja kraujo tūris ir natūraliai širdžiai reikia dirbti daugiau. Didesnis pulsas būna ir tais atvejais, kai moteriai nustatoma anemija (mažakraujystė), todėl širdis dirba daugiau. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra ekstrasistolių - tai jausmas, kai atrodo, jog širdis tarsi apsiverčia. Taip nutinka, kai kraujyje trūksta kalio arba moteris yra turėjusi širdies ligų.
Gyvensenos pokyčiai
Be vaistų, svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų:
- Subalansuota mityba: valgykite daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesos mėsos. Ribokite druskos, cukraus ir riebalų kiekį.
- Fizinis aktyvumas: reguliariai mankštinkitės, bet venkite sunkių pratimų.
- Poilsis: pakankamai ilsėkitės ir venkite streso.
- Reguliarus kraujospūdžio matavimas: matuokite kraujospūdį reguliariai ir informuokite gydytoją apie bet kokius pokyčius.
Viena didžiausių pastarųjų metų blogybių - nejudrumas. Ilgas be pertraukos sėdėjimas prie kompiuterio, besaikis televizoriaus žiūrėjimas didina įvairių ligų riziką, arterinės hipertenzijos - taip pat. „Todėl tėveliai turėtų stengtis, kad jų atžalos kiaurą parą netūnotų prie kompiuterio, kad protinę veiklą kaitaliotų su fizine. Įrodyta, kad kompiuteriai, televizoriai, kiti ekraniniai žaidimai yra centrinės nervų sistemos dirgikliai, kurie taip pat didina kraujospūdį. Todėl tėveliams turėtų rūpėti, kad jų vaikai pakankamai laiko praleistų gryname ore, būtų fiziškai aktyvūs, kad valgytų kuo paprastesnį namie paruoštą, o ne greitą mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą, kurio tinkamumo vartoti laikas kone 2 metai. Iš tiesų paprastesnis gyvenimo būdas, kurio laikėsi mūsų seneliai, lemia ir geresnę sveikatą,” - pataria medikė.
Kaip sumažinti kraujo spaudimą
Jeigu vaikas priskiriamas rizikos sirgti arterine hipertenzija grupei, rekomenduojama visiškai papildomai nesūdyti maisto. Druskos pakankamai yra ir žalioje mėsoje, ir daržovėse, ir duonos, mėsos gaminiuose ir kt. Kitas svarbus nemedikamentinio gydymo momentas - skirti pakankamą skysčių kiekį. Skysčių vaikui reikėtų duoti tiek, kiek reikia pagal jo fiziologinį poreikį. Koks konkrečiai kiekvieno vaiko fiziologinis skysčių poreikis, tėveliams turėtų pasakyti šeimos gydytojas. Pvz., 50 kg sveriančio paauglio dienos fiziologinis skysčių poreikis yra apie 2 l.
Nėščiųjų cholestazė
Nėščiųjų cholestazė (intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, INC) yra kepenų liga, kuri gali pasireikšti nėštumo metu. Jos pagrindinis simptomas yra niežulys, ypač delnų ir pėdų, kuris sustiprėja vakare. Kiti simptomai gali būti tamsus šlapimas, pykinimas, skausmas viršutinėje dešinėje pilvo pusėje ir pageltusi oda bei akių baltymai.
tags: #vaikas #placentoje #aukstas #spaudimas
