Mėnesius mėnesius vaikas su džiaugsmu eina į darželį, o tėvams atėjus jo pasiimti jis dar prašosi būti paliktas pažaisti… Ir staiga, vieną rytą, verkia ir nenori eiti į darželį. Kas atsitiko? Tokia situacija, žinoma, glumina, bet iš anksto tikrai nėra reikalo pulti į paniką! Juk ir suaugusiesiems pasitaiko tokių dienų, kai net ir labiausiai mėgstamoms veikloms nekyla rankos. Visiškai normalu, kad tokia savijauta aplanko ir mūsų mažuosius.
Pirmiausia užduokite sau keletą klausimų! Ar mano vaikas neserga? Ar jis pavalgęs ir gerai pailsėjęs? Ar pastaruoju metu nepasikeitė nusistovėjęs dienos ritmas? Ar neartėja namuose šventė ar svečių vizitas, kurį vaikas, galbūt, baiminasi praleisti būdamas darželyje?
Jei į visus šiuos klausimus atsakėte “ne”, tuomet laikas gilesnei tokio pokyčio analizei. Vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir jau kelia protestą? Tai visiškai normali reakcija, žinoma kaip adaptacinis laikotarpis. Kiekvienas žmogus - taip pat mažas - pasikeitus jo gyvenimo situacijai, patiria nemažą stresą. Atsiduriate nepažįstamoje aplinkoje, nežinote įmonės įpročių, klystate atlikdami užduotis, kartais jaučiatės sumišę… Bet dėl to Jūs neatsisakote naujų pareigų (nors tikriausiai kartais jaučiate pagundą tai padaryti). Kelerių metų vaikas jaučiasi taip pat, tačiau reaguoja kitaip, nes yra tiesiog per mažas, kad galėtų šimtu procentų kontroliuoti savo emocijas ir jausmus. Jūsų darbas yra padėti jam tai padaryti. Atminkite, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams prisitaikyti prie naujų aplinkybių yra sunkiau.
Ką daryti, kai vaikas nenori eiti į darželį?
Vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir jau kelia protestą? Tai visiškai normali reakcija, žinoma kaip adaptacinis laikotarpis. Kiekvienas žmogus - taip pat mažas - pasikeitus jo gyvenimo situacijai, patiria nemažą stresą. Atsiduriate nepažįstamoje aplinkoje, nežinote įmonės įpročių, klystate atlikdami užduotis, kartais jaučiatės sumišę… Bet dėl to Jūs neatsisakote naujų pareigų (nors tikriausiai kartais jaučiate pagundą tai padaryti). Kelerių metų vaikas jaučiasi taip pat, tačiau reaguoja kitaip, nes yra tiesiog per mažas, kad galėtų šimtu procentų kontroliuoti savo emocijas ir jausmus. Jūsų darbas yra padėti jam tai padaryti. Atminkite, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams prisitaikyti prie naujų aplinkybių yra sunkiau.
1. Kalbėkitės su vaiku
Jei jūsų vaikas jau geba kalbėti ir savo jausmus gali išreikšti žodžiais, pradėkite diskusiją apie jo dieną darželyje, paklauskite ką valgė, su kuo žaidė, ar ėjo į lauką, ar buvo įdomu ir smagu, ar nori rytoj eiti į darželį ir žaisti su draugais? Daugeliu atveju, tikėtinas teigiamas atsakymas ir tai dažniausiai identifikuoja vaiko prisirišimo ir iš to kylančią nerimo jausmo problemą. Tokiu atveju dažnai padeda rytiniai pokalbiai prieš atsisveikinimą darželyje. Patikslinkite, kada atvažiuosite jo pasiimti ir ką veiksite vakare - gal užsuksite į parduotuvę, gal kartu gaminsite vakarienę ir lauksite grįžtančio tėčio, gal dėliosite dėlionę. Taip sukursite vaiko pasąmonėje teigiamus vaizdinius ir praskaidrinsite jo nuotaiką.
Mažametis ne visada sugeba paaiškinti, kodėl jam nepatinka eiti į darželį. Bet tai nereiškia, kad jis kažką išsigalvoja. Nenoro lankyti darželio priežastis gali būti labai reali. Pasiūlykite vaikui pažaisti, kad esate įsivaizduojamame darželyje (dalyviai gali būti meškiukai, lėlės). Svarbu, kad būtent vaikas vadovautų spektakliui ir nustatytų jo eigą - o Jūs stebėkite.
Paprašykite, kad vaikas nupieštų paveikslėlį ir atvaizduotų vaikus darželyje, žaidimus, mėgstamą renginį… Suprasite jo jausmus. Paklauskite, kaip kiti vaikai ten leidžia laiką, žaidžia ir ką jie veikia.
Sėkmingas pasiruošimas darželiui: Prieš pradedant vaikui lankyti darželį, patariama atlikti namų darbus: iš anksto su vaiku kalbėkite apie dienas darželyje ir būtinai - tik teigiamus dalykus (kaip ten smagu, daug naujų draugų, įdomūs žaidimai ir kt.). Jei vaikas iš tėvų pasakojimų pamėgs darželį, supras, kad ten jo laukia naujos, įdomios veiklos, daug maloniau į jį keliaus. Be to, dar prieš darželio lankymą rekomenduojama namuose laikytis rėžimo, koks yra ir darželyje - tuomet vaikui bus lengviau adaptuotis.
Kiek laiko užtruks adaptacija? Vienas dažniausiai pasitaikančių tėvų klausimų: tai kiek gi laiko gali užtrukti vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kaip reikėtų jai pasiruošti? Pats adaptacinis periodas savo trukme ir pobūdžiu kiek skiriasi priklausomai nuo ugdymo įstaigos, pačių pedagogų ir amžiaus grupės. Kiek laiko vaikui užtruks visiškai adaptuotis naujoje aplinkoje, priklauso nuo daugelio faktorių - jo charakterio, anksčiau turėtų patirčių su kitais vaikais, amžiaus, kalbinių gebėjimų ir t.t. Paprastai adaptacija vaikui užtrunka nuo kelių savaičių iki mėnesio, gali užtrukti ir daugiau. Manau, šiemet adaptacijai gali turėti įtakos ir ilgai trukęs karantinas, apribojęs socialinius kontaktus, pramogas, t. y. Na, o kalbant apie patį pasiruošimą darželiui, tam reikėtų skirti kur kas daugiau laiko nei kelios savaitės prieš oficialią pradžią.
Jei jūsų vaikas jau moka kalbėti, būtinai su juo pasikalbėkite apie darželį bei paklauskite, kaip jam jame sekasi. Klauskite vaiko konkrečių klausimų, pavyzdžiui, kokia veikla darželyje yra jo mėgstamiausia, o kuri kelia daugiausiai sunkumų. Nors dažniausiai nenoro eiti į darželį priežastis yra atsiskyrimas nuo tėvų bei sunki adaptacija, tačiau taip pat galimos ir kitos priežastys - dėmesio trūkumas, sunkumai, susirandant draugų, nemaloni aplinka ar kita. Būtent dėl to kalbėkitės su savo vaiku, skatinkite jį išreikšti savo emocijas.
2. Atsineškite vaiko asmeninį daiktą
Kita, dažnu atveju, veiksminga priemonė - vaiko asmeninio daikto atsinešimas į grupę. Tai gali būti nuotrauka, iš pasivaikščiojimo parke parsinešta šakelė, kino teatro bilietas, knyga, bet koks priminimas apie istoriją ar įvykį, kuriuo mažylis norėtų pasidalinti su auklėtojomis ir grupės draugais.
Kai kurie psichologai pataria vaikui leisti į darželį pasiimti mėgstamą žaislą ar nuotrauką, kurioje užfiksuota šeima. Tai padeda vaikui jaustis saugiau ir sumažina nerimą dėl išsiskyrimo.
3. Tarkitės su pedagogais
Jei vaikas užsisklendęs ir nepasakoja apie savo dieną darželyje, arba iš pokalbio neaiškėja nenoro eiti į darželį priežastys - nedvejokite, pasikalbėkite su pedagogais. Išsiaiškinkite, ar yra kokių nors pokyčių grupės aplinkoje, gal pasikeitė darbuotojas, ar prisijungė naujas vaikas, o gal grupę paliko geriausias jūsų sūnaus ar dukters draugas. Pasidomėkite, ką, anot pedagogų, darželyje vaikas mėgsta ir nemėgsta, kaip jam sekasi bendrauti su kitais bendraamžiais.
Dažniausiai, tokių diskusijų metu, išryškėja smulkūs dienos epizodai, kurie galimai neramina ar erzina vaiką. Pavyzdžiui, užsižaidęs nespėjo į tualetą ir nuo tada gėdijasi, arba vaikas nemėgsta paskirtos vietos prie pietų stalo, ar nemėgsta sąlyčio su vandeniu ir dėl to rankų plovimas prieš valgymą varo jį iš proto. Neretai suaugusiesiems atrodančios smulkmenos ir yra priežastys, dėl kurių vaikai pradeda vengti darželio.
Pasikalbėjus su pedagogais tikrai jausitės ramiau, net jei ir neišsiaiškinsite dėl ko pasikeitė vaiko elgesys, tikrai įsitikinsite ar vaikas darželyje yra saugus, kiek gerai jį pažįsta pedagogai ir neabejotinai kartu sukursite strategiją, kaip vaiko dieną darželyje paversti pozityvia patirtimi ir neišdildomu nuotykiu.
Atsidūrus tokioje situacijoje, pirmiausia susitikite su jūsų vaiko darželio auklėtoja bei pasikalbėkite. Aptarkite, kaip jūsų vaikas bendrauja su kitais, ką jis mėgsta, o ko nemėgsta, o gal yra kokių problemų, kurių nežinote. Nustebsite, tačiau vaikai gali patirti stresą net ir dėl tokių iš pirmo žvilgsnio smulkių dalykų kaip nepatinkanti sėdėjimo ar pietų miego vieta, per didelis garsas ir panašiai. Kai išsiaiškinsite priežastį, dėl ko vaikas nenori lankyti darželio, galite pereiti prie veiksmų plano, leisiančio šią problemą išspręsti, sudarymo. Bendradarbiaukite su mokytojais - dažnai būtent jie gali pasiūlyti naudingų ir veiksmingų būdų, kaip vaiką greičiau pripratinti prie darželio. Taip pat galite pasidomėti ir darželio taikomais metodais. Galbūt kai kuriuos iš jų galėsite pritaikyti savo namuose, tarkime, daineles, kurias vaikai dainuoja grupėje, ar žaidimus, kuriuos galėtumėte įtraukti į savo kasdienybę.
Vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir jau kelia protestą? Tai visiškai normali reakcija, žinoma kaip adaptacinis laikotarpis. Kiekvienas žmogus - taip pat mažas - pasikeitus jo gyvenimo situacijai, patiria nemažą stresą. Atsiduriate nepažįstamoje aplinkoje, nežinote įmonės įpročių, klystate atlikdami užduotis, kartais jaučiatės sumišę… Bet dėl to Jūs neatsisakote naujų pareigų (nors tikriausiai kartais jaučiate pagundą tai padaryti). Kelerių metų vaikas jaučiasi taip pat, tačiau reaguoja kitaip, nes yra tiesiog per mažas, kad galėtų šimtu procentų kontroliuoti savo emocijas ir jausmus. Jūsų darbas yra padėti jam tai padaryti. Atminkite, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams prisitaikyti prie naujų aplinkybių yra sunkiau.
Tėvai išties dažnai nerimauja, o kaip gi žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs eiti į darželį? Tai, kaip vaikui sekasi pabūti kitoje aplinkoje be tėvų, kaip reaguoja į kitus vaikus, yra neblogi indikatoriai. Visuomet pabrėžiu, kad net jei pradžia darželyje ir nėra lengva, tėvams svarbu suvokti, kad tai normalu, kad jie šiame procese nėra vieni, o klysti irgi žmogiška - nei tėvai, nei pedagogai negali 100 proc. Darželio bendruomenė ir tėvai turi veikti kaip komanda - nebijoti išsakyti, jei kažkas yra ne taip, kaip tikėtasi, neslėpti, jei vaikas turi specialių poreikių ar įpročių, pomėgių. Santykis turi būti atviras ir grįstas pasitikėjimu, tada ir vaikui, ir visai šeimai bus geriau, ir adaptacija praeis sklandžiau. To visiems darželio naujakuriams ir linkiu.
Galimos strategijos:
- Leiskite vaikui jus mokyti dainuoti darželio dainas, parodykite, kad esate sužavėti tuo, ko jis išmoko darželyje.
- Namuose pabaikite piešti darželyje pradėtą piešinį, skatinkite diskusiją apie tai, ką, jo nuomone, apie užbaigtą piešinį pasakytų jo auklėtoja, pasiūlykite kitą dieną jį nusinešti į darželį ir parodyti auklėtojai bei draugams.
- Su auklėtoja aptarkite kitos dienos darželio veiklas ir jau iš vakaro pradėkite su vaiku diskutuoti apie tai kokia smagi ir įdomi diena laukia rytoj.
Pernelyg didelė tėvų kontrolė nėra palanki vaiko prisitaikymo prie darželio laikotarpiu. Vaikystė yra svarbus gyvenimo etapas, kai vaikas išmoksta elgtis tam tikrose situacijose. Jis įgyja naujų įgūdžių, o tėvų ar darželio darbuotojų palaikymas skatina ugdyti jo pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo jėgomis.
Pagalba vaikui atliekant jam pavestas užduotis, savarankiško tyrinėjimo apribojimas gali sukelti didelį vaiko nenorą lankyti darželį. Vaiką gali varginti suaugusiųjų kontrolė ir perteklinė pagalba. Labai svarbu pasitikėti savo vaiku.
Tėvams, pirmą kartą besiruošiantiems leisti savo atžalą į darželį, vasaros pabaiga paprastai yra nerimastinga. Kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje? Ar greitai pavyks adaptuotis? Ar ras bendrą kalbą su kitais vaikais? Ar jam patiks auklėtojos? Visi šie kylantys klausimai - natūralus rūpestis vaiko gerbūviu.
Žinoma, kad nerimas ir kylantys klausimai yra visiškai natūralūs - juk vaikui pradėjus lankyti darželį, keičiasi visos šeimos rutina. Jei mažylis mato, kad tėvams neramu jį palikti darželyje, natūraliai formuojasi suvokimas, kad kažkas su šia vieta yra negerai. Be to, slegianti nuotaika persiduoda ir vaikui. Dėl šios priežasties pozityvus tėvų nusiteikimas gali būti labai reikšmingas sklandžiai vaiko adaptacijai.
Kitas dažnai pasitaikantis reiškinys - tai tėvų noras prieš pat darželio pradžią padaryti vaiką kuo savarankiškesniu. Viena dažniausiai daromų tėvų klaidų, kurios tikrai patarčiau vengti - tai kasdienis vaiko apdovanojimas už „išbuvimą“ darželyje. Neretai tenka girdėti: „Jei šiandien būsi geras, neverksi, vakare parduotuvėje galėsi išsirinkti ką tik nori.“ Ką tai signalizuoja vaikui? Darželis yra tokia baisi vieta, kad už buvimą joje esi nusipelnęs apdovanojimo. Lygiai taip pat nepatariu vaikų apgaudinėti ir išeiti neatsisveikinus.
Tėvų noras palikti vaiką laimingą, kai jis dar nemato, kad mes su juo atsisveikinsime, suprantamas, tačiau vėliau dėl to gali kilti tik dar daugiau problemų. Vaikas pradės baimintis, kad mama ar tėtis gali bet kada pabėgti, jį palikti ir tai jam kels tik dar didesnį nerimą ir stresą pasilikti vienam darželyje. Atsisveikinti su vaiku ir paaiškinti, kad grįšime ir kelintą valandą, yra būtina. Vis tik ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė Vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi - ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami. Tiesa, emocijų pradėjus lankyti darželyje tikrai bus daugiau nei įprasta, bet tai yra natūralu ir su tuo reikėtų susitaikyti. Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti - tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Juk emocijas vaikai parodo artimiausiems žmonės, jokiu būdu nereikėtų dėl to jų gėdinti.
Pirmą dieną atėję į darželį, pabūkite su vaiku, kol jis apsipras (tam gali prireikti ir pusdienio). Supažindinkite jį su auklėtoja, vaikais. Jei mažylis - drąsus ir socialus, gali iškart pasilikti pusdieniui, jei ne, taikoma ilgesnė adaptacija, kai vaikas darželyje kasdien paliekamas vis ilgesnį laiką - valandą, dvi, pusdienį. Pirmą savaitę, kol vaikas apsipranta, patariama darželyje praleisti ne visą, bet pusę dienos. Svarbu ryte atvykti laiku, nes jei vėluosite, ne tik jūsų vaikas jausis nepatogiai, bet ir visa grupė gali išsiblaškyti dėl nutrauktos veiklos.
„Palikdami vaiką darželyje, būtinai atsisveikinkite, nepabėkite jį palikę. Jokiu būdu nemeluokite, norėdami jį nuraminti, kad, pavyzdžiui, greitai nueisite kažko pasiimti iš mašinos ir grįšite, nes apgaunate vaiką, ir jis liūdės, nesulaukdamas tėvų, o kitą dieną dar labiau nenorės eiti į darželį. Jei vaikas pradėjo verkti, nesėdėkite ilgai apsikabinę - išsiskirti bus tik sunkiau. Labai svarbu vaikui aiškiai pasakyti, kad mama ar tėtis sugrįš jo pasiimti tam tikru laiku (po pietų, vakarienės, kai bus lauke ir pan.). Atsisveikinimas turėtų būti trumpas ir su teigiamu palinkėjimu - „Geros dienos”, „Skanių pusryčių”, „Įdomių žaidimų“. Tai vaikui suteiks gerų emocijų, jis tikės, kad jo laukia graži diena“, - pataria darželio „Kindermusik“ vadovė L. Titė-Petrauskė.
Taip pat svarbu palaikyti gerus ryšius su auklėtojomis, nuolat bendrauti, sužinoti, kas vyko dienos metu, kad su vaiku vakare galėtumėte kartu pasidžiaugti praleista diena darželyje. Padės ir įsiklausimas į auklėtojų rekomendacijas, žinosite, kaip įvairiose situacijose elgiasi jūsų vaikas, apie ką vertėtų pakalbėti namuose.
4. Įsijunkite į grupės veiklas!
Šiandien daugelis tėvų dirba visą darbo dieną, kai kurie dirba keliose darbovietėse. Jie ne visada gali dalyvauti vaikų ugdymo veikloje. Tačiau tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai prisideda prie jų ugdymo(si), vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Todėl Mįsliaus dirbtuvėse stengiamės, kad tėvai, įžengę į darželio grupę, suvoktų, jog čia užteks vietos ir jiems. Maži vaikai, stebėdami, kaip pagarbiai ir nuoširdžiai bendrauja jų šeima ir pedagogai, mato, kad abu pasauliai - namai ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga - yra susiję. Tokioje aplinkoje jie jaučiasi saugūs, sumažėja arba išnyksta išsiskyrimo su tėvais nerimas. Praktika rodo, kad adaptacijos sėkmė labai priklauso nuo tinkamo tėvų ir naujos ugdymo įstaigos bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo, pasiruošimo ir emocinio nusiteikimo.
Adaptacijos periodu visa šeima išgyvena nelengvus, įtampą keliančius jausmus: stresą, nerimą, baimę. Mažųjų jausmai būna ypač stiprūs, jiem sunku juos kontroliuoti, juk vaikas atsiskyrimą nuo tėvų patiria pirmą kartą. Kiekvienam vaikučiui adaptacijos laikotarpis yra skirtingas, jį veikia individualios savybės. Vieniems pakanka dviejų savaičių, kitiems prireikia ir dviejų mėnesių. Darželyje labai svarbu nuolat bendradarbiauti, palaikyti ryšį su mažylio tėveliais ir maksimaliai pasiekti norimo rezultato vaikučio labui.
Smalsučių slėnio grupės mokytojoms su kiekvienu atėjusiu mažyliu tenka didelė atsakomybė įpareigojanti žinoti, gebėti įžvelgti ir kartu patenkinti vaikučio poreikius. - Kuo dažniau pasakoti vaikui, kad darželis yra vaikučiui draugiška vieta, kurioje jis sužinos bei išmoks daug naujo, susiras draugų. - Neplanuoti staigių ir didelių pokyčių, tokių kaip savarankiškumas. Kviečiame prisijungti vaikučius smagiai, žaismingai ir kūrybingai džiaugtis vaikyste darželyje Smalsučių slėnis.VšĮ „Smalsučių slėnis“. Mob. Vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir jau kelia protestą? Tai visiškai normali reakcija, žinoma kaip adaptacinis laikotarpis.
Prieš pasirenkant darželį, jei tik yra galimybė, L. Titė-Petrauskė pataria jame apsilankyti kartu su vaiku. Praleidę pusdienį ar dieną jame, pamatysite, kokia lavinimo įstaigos dienotvarkė, kokie užsiėmimai vyksta, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais, kaip darželyje jaučiasi vaikai, ką jie valgo, kaip bendrauja. Išsiaiškinkite, kokius papildomus užsiėmimus galėtų lankyti vaikas, išklausykite auklėtojų rekomendacijas.
„Darželis jau seniai nebėra tik ta vieta, kurioje vaikas praleidžia visą dieną ir tik bendrauja su kitais vaikais. Labai svarbu, kokia yra darželio aplinka ir patalpos, kokias ugdymo programas jis siūlo, pagal kokias programas lavinami, kaip maitinami vaikai, kiek laiko praleidžiama gryname ore. Juk tik teisingai lavinant vaikus nuo mažų dienų, tikslingai juos supažindinant su supančiu pasauliu, galima užauginti asmenybes“, - neabejoja L. Titė-Petrauskė.
5. Kada verta kreiptis į specialistus?
Jei išbandėte daugybę skirtingų būdų ir nė vienas iš jų neveikia, galbūt reikėtų apsvarstyti galimybę pakeisti aplinką, t. y. darželį. Tiesa, prieš tai darant, gerai pasidomėkite skirtingų darželių taikomais ugdymo metodais bei jų teikiamais prioritetais. Jei jūsų atžala jautri, jums itin pasiteisinti gali Gedimino miesto privatus darželis Vilniuje, kuris taiko socialinių įgūdžių bei emocinio intelekto „Kimochi“ programą. Ką tai reiškia? Ogi tai, jog čia labai didelis dėmesys yra skiriamas vaikų emocijoms, jų pažinimui, vaikai yra mokomi savireguliacijos, savirefleksijos, savarankiškai priimti atsakingus sprendimus.
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
AURIMA DILIENĖ - "Kaip tinkamai paruošti vaiką darželiui?"
Mama klausia:„Mano sūnus vaikų lopšelį-darželį lanko nuo 1,5 m. Atrodo, jam viskas buvo gerai, labai lengvai apsiprato, beveik be ašarėlių. Dabar jis jau didelis, vasaros pradžioje švęsime trejų metukų gimtadienį. Siaubas, kas pasidarė! Rėkia kaip pašėlęs darželyje iš ryto, nepaleidžia manęs. Bėgu iš darželio pasikūkčiodama, taip skauda širdį. Kas jam nutiko? Klausiu auklėtojų, gal kas nutiko darželyje, gal kas jį skriaudžia, atsako, kad nieko bloga nepastebėjusios. Kaltinu save, gal aš sūnų per anksti išleidau į darželį ir jis man dabar taip „keršija“?“
„Gali būti daug priežasčių, dėl kurių vaikas nebenori lankyti darželio. Galbūt pasikeitė auklėtoja, prie kurios buvo pratęs vaikas, ar šeimininkutė. Arba atsirado daugiau pokyčių, pavyzdžiui, į grupę atėjęs naujas draugas gali sukelti mažylio nepasitenkinimą ir nenorą lankyti darželio. Toks mažas vaikas nežino, kas tai yra kerštas, ir tikrai nekeršija tėvams. Maži vaikai tėvus myli besąlygiškai, tėvai jiems didžiausias autoritetas, prilygstantis Dievui. Tad kerštą iškart atmeskime. Gali būti, mama jaučiasi kalta, kad vaiką išleido taip anksti į darželį, ir jos nerimą jausdamas sūnus bijo pasilikti. Arba mamai kas nors ėmė nepatikti darželio grupėje, pasikalbėjo vaikui girdint su tėčiu ir mažylis išsigando, pradėjo nerimauti. Na, o greičiausiai šis nenoras lankyti ugdymo įstaigos susijęs su trečiųjų metų krize. Ji susijusi su vaiko noru būti savarankiškam. Tuo metu mažylis „atranda“ savąjį „aš“, pradeda suvokti, kad jis yra atskiras ir nepriklausomas asmuo. Labai nori savo nepriklausomybę parodyti ir kitiems ir pasitikrinti, kiek laisvės gali išsireikalauti iš tėvų. Todėl iki šiol paklusnus mažylis staiga pradeda viską neigti, nenorėti daryti to, ką mama prašo. Šiuo metu dažnas vaikas sunkiai lieka darželyje, bet ne todėl, kad ten negerai, o kad yra noras priešintis. Kol krizė trunka, vaikai apskritai mėgsta eiti ten, kur negalima, neduoti rankos mamai. Trečiųjų metų krizė dažniausiai būna labai sunki tokiam mažyliui, kurį tėvai itin globoja, nes mano, kad jis mažutis ir nieko pats nesugeba. Kuo labiau globojamas ir saugomas trimetis - tuo labiau priešinsis bet kokiai globai.
Turėtų būti tikrai sunku, kai pasiryžus praplėsti vaiko veikimo ir pasitikėjimo lauką, jis atkakliai atsisako jį priimti. Juk ir taip nėra lengva patikėti savo mažylį, kiek galima numanyti, pirmąjį, kitų priežiūrai. Tačiau sunku - tai nereiškia nereikalinga. Jūsų berniukui jau ketveri metai ir pats laikas pradėti priimti tai, jog gyvenimas nėra vien malonumai. Juolab kad vaikai yra gajūs ir stiprūs aparatėliai, o efektyviausiai jie veikia, kuomet sulaukia tėvų pasitikėjimo ir padrąsinimo. Kalbėdama apie jūsų berniuko negalėjimą įsilieti į darželio erdvę, norėčiau paliesti dvi temas. Pirmoji ir būtų apie tai, kad vaikai puikiai jaučia savo tėvelių būseną. Ir kuo labiau pastarieji nerimauja, kaip jų atžaloms pavyks prisitaikyti naujoje vietoje, kaip jie priims kitokias, nei namų taisykles, svetimus asmenis - auklėtojas, vaikus, tuo labiau vaikas supranta, kad ten, kur yra siunčiamas, gali būti “pavojinga”. Tėvų įtampa jam yra signalas, kad reikia būti budriam, nes greičiausiai jam ten nebus gera, jis gali būti nuskriaustas. Dar vienas dalykas yra tiek jūsų, tiek jo žinojimas, kad gali būti ir kita išeitis. Kadangi jūs būnate namie, vaikas žino, jog jis taip pat tam turi galimybę. Ir kiekvieną rytą išbando jos tikrumą. Nepaminėjote, ar su jumis namuose lieka ir mažesnis vaikas. Jei taip, tuomet berniukui dar sunkiau priimti, kad jam reikia kažkur išeiti. O jums tuomet turėtų būti ne svetimas noras auginti “abiem vaikam po lygiai” rėmuose, kas neretai sukelia kaltės jausmą, kad vyresnysis turi išgyventi sudėtingesnius jausmus, uždavinius, gyvenimo reikalavimus. Taigi, ką svarbu įsivardinti pačiai sau, tai ne ar vaikas pasiruošęs eiti į darželį (penkerių metų jis vargu ar bus labiau nusiteikęs tokiam žygiui nei dabar), o ar jūs esate pasirengusi jį išleisti iš savo šiltų namų. Ir nieko baisaus, jei norite toliau auginti savo vaiką. Būti su juo ir kiek įmanoma ilgiau džiaugtis jo vaikyste ir jį džiuginti buvimu namuose. Tačiau svarbu atpažinti, kas yra didesnis: noras būti kartu ir požiūris, jog namuose vaikas gali gauti daugiausiai, ar jūsų nerimas atsiskirti nuo sūnaus. Jei pastarasis ima viršų, vertėtų priimti, jog vaikas augdamas reikalaus vis didesnės laisvės, tad geriau ją suteikti palaipsniui, pasitikint, jog ne tik jūs galite juo pasirūpinti, bet ir kiti žmonės, o labiausiai jis pats. Pasitikimas vaiku ir siuntimas informacijos jam, jog jaučiatės saugi dėl to, kad jis išeina į darželį, yra pirmasis berniuką gelbėjantis, paremiantis žingsnis. Antrasis - jūsų konkretumas ir aiškumas, jei vis dėl to nuspręsite sūnų vesti į darželį. Berniukas turi aiškiai žinoti, jog nuo šiol jis turi savo “darbelį” - darželį. Ir į jį eis visą savaitę, keturias ar tris dienas. Nepilnos savaitės lankymas taip pat yra variantas. Tarkime, kurį laiką jis eis tik pusę dienos. Nes visi nauji vaikai neturi tokios privilegijos pasilikti darželyje miegoti. Ir tik kai jie tampa ne svečiais, o darželio nariais, jie gauna prizą - galimybę miegoti pietų miegą darželyje. Tą pačią informaciją galima pateikti visai iš kitos pusės. Vaikų prisitaikymas prie darželio aplinkos gali užtrukti iki pusės metų. Jie gali išsiskirti nenoriai, jaustis prislėgti, tačiau tai yra normalu. Pabandykite prisiminti, kiek laiko vyko adaptacijos periodas paskutinėje jūsų darbovietėje. Kiek ilgai pabudus ryte suspausdavo skrandį, kad reikės eiti į nepažįstamą kolektyvą, taikytis prie naujų taisyklių ir panašiai. Vaikui tai yra nauja, jam neįprasta ir dėl to sukuria iššūkį visa tai priimti. Sunku jam pasidaro tuomet, kai iš tėvų reakcijų jis mato, jog jam nepavyksta. Kad jie netiki, jog jis sugebės, kad yra pakankamai savarankiškas. Kita vertus, tai yra galimybė valdyti tėvus, kuomet jie nėra tvirtai ir konkrečiai apsisprendę. Berniukui svarbu gauti kuo daugiau palaikymo ir padrąsinimo, jo jausmų priėmimo (kai berniukas verkia, neprašyti jo nusiraminti, o atspindėti: “tau labai liūdna palikti mane namuose”, “sunku eiti į darželį”), nedalomo laiko su tėvais ir ilgainiui darželis taps vis mažesniu iššūkiu, pavirs į tokią pačią saugumo zoną, kokia dabar yra namai. Vaida Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Rodyti diskusiją (5) Iki tol noriai ėjęs į darželį, vaikas staiga ima prieš jį protestuoti. Kas nutiko ir kaip elgtis, teiraujasi mama psichologės.Mama klausia:„Mano sūnus vaikų lopšelį-darželį lanko nuo 1,5 m. Atrodo, jam viskas buvo gerai, labai lengvai apsiprato, beveik be ašarėlių. Dabar jis jau didelis, vasaros pradžioje švęsime trejų metukų gimtadienį. Siaubas, kas pasidarė! Rėkia kaip pašėlęs darželyje iš ryto, nepaleidžia manęs. Bėgu iš darželio pasikūkčiodama, taip skauda širdį. Kas jam nutiko? Klausiu auklėtojų, gal kas nutiko darželyje, gal kas jį skriaudžia, atsako, kad nieko bloga nepastebėjusios. Kaltinu save, gal aš sūnų per anksti išleidau į darželį ir jis man dabar taip „keršija“?“Į klausimą atsako psichologė psichoterapeutė Rūta Bačiulytė.
Būna vaikų, kurie be jokio pasipriešinimo nueina į darželį, tačiau vėliau, po kelių savaičių ar mėnesių, pradeda nenorėti ten eiti. Tai vadinama adaptacijos periodu, kuris gali pasireikšti ir vėliau. Svarbu suprasti, kad tai yra normalus procesas, kurio metu vaikas gali jausti nerimą, baimę ar pasikeitusias emocijas. Svarbiausia šiuo metu palaikyti vaiką, būti kantriems ir supratingiems.
Šiandien daugelis tėvų dirba visą darbo dieną, kai kurie dirba keliose darbovietėse. Jie ne visada gali dalyvauti vaikų ugdymo veikloje. Tačiau tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai prisideda prie jų ugdymo(si), vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Todėl Mįsliaus dirbtuvėse stengiamės, kad tėvai, įžengę į darželio grupę, suvoktų, jog čia užteks vietos ir jiems. Maži vaikai, stebėdami, kaip pagarbiai ir nuoširdžiai bendrauja jų šeima ir pedagogai, mato, kad abu pasauliai - namai ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga - yra susiję. Tokioje aplinkoje jie jaučiasi saugūs, sumažėja arba išnyksta išsiskyrimo su tėvais nerimas. Praktika rodo, kad adaptacijos sėkmė labai priklauso nuo tinkamo tėvų ir naujos ugdymo įstaigos bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo, pasiruošimo ir emocinio nusiteikimo.
Adaptacijos periodu visa šeima išgyvena nelengvus, įtampą keliančius jausmus: stresą, nerimą, baimę. Mažųjų jausmai būna ypač stiprūs, jiem sunku juos kontroliuoti, juk vaikas atsiskyrimą nuo tėvų patiria pirmą kartą. Kiekvienam vaikučiui adaptacijos laikotarpis yra skirtingas, jį veikia individualios savybės. Vieniems pakanka dviejų savaičių, kitiems prireikia ir dviejų mėnesių. Darželyje labai svarbu nuolat bendradarbiauti, palaikyti ryšį su mažylio tėveliais ir maksimaliai pasiekti norimo rezultato vaikučio labui.
Smalsučių slėnio grupės mokytojoms su kiekvienu atėjusiu mažyliu tenka didelė atsakomybė įpareigojanti žinoti, gebėti įžvelgti ir kartu patenkinti vaikučio poreikius. - Kuo dažniau pasakoti vaikui, kad darželis yra vaikučiui draugiška vieta, kurioje jis sužinos bei išmoks daug naujo, susiras draugų. - Neplanuoti staigių ir didelių pokyčių, tokių kaip savarankiškumas. Kviečiame prisijungti vaikučius smagiai, žaismingai ir kūrybingai džiaugtis vaikyste darželyje Smalsučių slėnis.VšĮ „Smalsučių slėnis“. Mob. Vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir jau kelia protestą? Tai visiškai normali reakcija, žinoma kaip adaptacinis laikotarpis.
Vaikui pradėjus lankyti darželį, svarbu užtikrinti nuolatinį ryšį su pedagogais. Jie gali pastebėti pasikeitimus vaiko elgesyje ar nuotaikoje, kurie gali signalizuoti apie tam tikras problemas ar sunkumus. Bendradarbiavimas su auklėtojais padeda greičiau ir efektyviau spręsti iškilusias problemas.
Dažnai vaikai, kurie nenoriai eina į darželį, gali turėti sunkumų bendraujant su bendraamžiais. Pedagogai gali padėti vaikui integruotis į grupę, skatinti jo socialinius įgūdžius ir mokyti bendrauti.
Vaikų darželis yra svarbi ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos ir ugdymo įstaiga. Sėkminga adaptacija darželyje yra svarbi ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Tėvų aktyvus dalyvavimas ir bendradarbiavimas su pedagogais padeda vaikui lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos ir džiaugtis darželio teikiamomis galimybėmis.
