Adaptacijos periodu visa šeima išgyvena nelengvus, įtampą keliančius jausmus: stresą, nerimą, baimę. Mažųjų jausmai būna ypač stiprūs, jiems sunku juos kontroliuoti, juk vaikas atsiskyrimą nuo tėvų patiria pirmą kartą. Kiekvienam vaikučiui adaptacijos laikotarpis yra skirtingas, jį veikia individualios savybės. Vieniems pakanka dviejų savaičių, kitiems prireikia ir dviejų mėnesių.
Adaptacijos sėkmė labai priklauso nuo tinkamo tėvų ir naujos ugdymo įstaigos bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo, pasiruošimo ir emocinio nusiteikimo. Darželyje labai svarbu nuolat bendradarbiauti, palaikyti ryšį su mažylio tėveliais ir maksimaliai pasiekti norimo rezultato vaikučio labui.
Vaikas pradeda lankyti darželį: šis laikotarpis - vienu metu ir įdomus, ir sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek ir tėvams. Pradėjus žingsniuoti į ugdymo įstaigą, viskas kardinaliai keičiasi, vaikui tenka iš naujo prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių.
Tėvams, pirmą kartą besiruošiantiems leisti savo atžalą į darželį, vasaros pabaiga paprastai yra nerimastinga. Kaip vaikas jausis naujoje aplinkoje? Ar greitai pavyks adaptuotis? Ar ras bendrą kalbą su kitais vaikais? Ar jam patiks auklėtojos? Visi šie kylantys klausimai - natūralus rūpestis vaiko gerbūviu.
Vaiko adaptacija darželyje
Adaptacinis periodas savo trukme ir pobūdžiu kiek skiriasi priklausomai nuo ugdymo įstaigos, pačių pedagogų ir amžiaus grupės. Kiek laiko vaikui užtruks visiškai adaptuotis naujoje aplinkoje, priklauso nuo daugelio faktorių - jo charakterio, anksčiau turėtų patirčių su kitais vaikais, amžiaus, kalbinių gebėjimų ir t.t. Paprastai adaptacija vaikui užtrunka nuo kelių savaičių iki mėnesio, gali užtrukti ir daugiau.
Manoma, kad šiemet adaptacijai gali turėti įtakos ir ilgai trukęs karantinas, apribojęs socialinius kontaktus, pramogas. Kalbant apie patį pasiruošimą darželiui, tam reikėtų skirti kur kas daugiau laiko nei kelios savaitės prieš oficialią pradžią.
Vaikai nuo gimimo skiriasi temperamentu bei asmeninėmis savybėmis. Nors dalį temperamento paveldime gimdami, jis gali šiek tiek kisti. Tinkamai auklėdami savo vaikus, galime vienas savybes sustiprinti, kitas susilpninti. Vis dėlto vienas vaikas yra aktyvesnis, kitas - lėtesnis, trečias - linksmesnis, dar kitas - drovesnis. Jie visi skirtingai reaguoja į tas pačias situacijas.
Kai mažas vaikas vengia svetimų žmonių, būgštauja susidūręs su naujomis situacijomis, - tai visiškai normalu. Tačiau jei nerimas per didelis ir svetimų asmenų baimė yra nuolatinė ar besikartojanti, jei vaikas iš viso vengia bendrauti su kitais, reikia susimąstyti.
Drovumą gali lemti nesaugūs ryšiai tarp motinos ir vaiko kūdikystėje bei ankstyvojoje vaikystėje. Nekokybiški santykiai su tėvais taip pat dažnai yra perkeliami į kitus santykius. Per dideli reikalavimai ir lūkesčiai pradeda slėgti vaiko pečius, ir jis tampa uždaresnis, menkavertiškesnis ir drovesnis.
Kaip padėti vaikui prisitaikyti?
Pirmiausia, tai mes visos be galo mylime savo vaikus, esame pasiryžusios jas ginti kaip vilkės ir ypač jautriai reaguojame, kai juos kas nors nuskriaudžia. Nenoriu nuvertinti Jūsų situacijos, visko būna, tačiau esu linkusi manyti, kad vis dėlto Jūs gal ir per jautriai reaguojate į situaciją.
Jei mažylis mato, kad tėvams neramu jį palikti darželyje, natūraliai formuojasi suvokimas, kad kažkas su šia vieta yra negerai. Be to, slegianti nuotaika persiduoda ir vaikui. Dėl šios priežasties pozityvus tėvų nusiteikimas gali būti labai reikšmingas sklandžiai vaiko adaptacijai.
Kitas dažnai pasitaikantis reiškinys - tai tėvų noras prieš pat darželio pradžią padaryti vaiką kuo savarankiškesniu. Viena dažniausiai daromų tėvų klaidų, kurios tikrai patarčiau vengti - tai kasdienis vaiko apdovanojimas už „išbuvimą“ darželyje. Tai signalizuoja vaikui, kad darželis yra tokia baisi vieta, kad už buvimą joje esi nusipelnęs apdovanojimo.
Lygiai taip pat nepatariu vaikų apgaudinėti ir išeiti neatsisveikinus. Tėvų noras palikti vaiką laimingą, kai jis dar nemato, kad mes su juo atsisveikinsime, suprantamas, tačiau vėliau dėl to gali kilti tik dar daugiau problemų. Vaikas pradės baimintis, kad mama ar tėtis gali bet kada pabėgti, jį palikti ir tai jam kels tik dar didesnį nerimą ir stresą pasilikti vienam darželyje.
Atsisveikinti su vaiku ir paaiškinti, kad grįšime ir kelintą valandą, yra būtina. Vis tik ištęsti atsisveikinimo ritualą tikrai nepatars nė vienas pedagogas. Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo labiau vaikas suvoks, kad mes jo gailime, vėlgi, vadinasi - ši vieta kažkuo bloga, jei tėvai gaili manęs čia palikdami.
Tiesa, emocijų pradėjus lankyti darželyje tikrai bus daugiau nei įprasta, bet tai yra natūralu ir su tuo reikėtų susitaikyti. Netgi visą dieną darželyje buvęs linksmas, vakare pamatęs mamą vaikas gali pravirkti - tai natūrali emocijų iškrova, kurią reikėtų priimti pozityviai. Juk emocijas vaikai parodo artimiausiems žmonėms, jokiu būdu nereikėtų dėl to jų gėdinti.
Kaip jau minėjau, savarankiškumas tikrai palengvina adaptacinį periodą, tad palengva galima pratinti vaiką prie naujų įpročių, pavyzdžiui, pačiam susirasti rūbus, kuriais tądien rengsis, mokytis apauti batus, susidėti savo daiktus į krepšį baigus žaisti ir pan. Žinoma, svarbu pranešti vaikui apie darželį, jo prasmę ir laukiančius potyrius.
Mažam vaikui pats žodis „darželis“ nieko nesako, tad nors kalbėti ir patartina, taip pat naudinga pasitelkti į pagalbą knygeles, kuriose knygos veikėjai pradeda lankyti darželį ir pan. Taip pat, puiki praktika vis nueiti pasivaikščioti aplink būsimą darželį, patyrinėti aplinką, pasižiūrėti, ką ten veikia vaikai.
Tėvai išties dažnai nerimauja, o kaip gi žinoti, ar vaikas jau pasiruošęs eiti į darželį? Tai, kaip vaikui sekasi pabūti kitoje aplinkoje be tėvų, kaip reaguoja į kitus vaikus, yra neblogi indikatoriai. Visuomet pabrėžiu, kad net jei pradžia darželyje ir nėra lengva, tėvams svarbu suvokti, kad tai normalu, kad jie šiame procese nėra vieni, o klysti irgi žmogiška - nei tėvai, nei pedagogai negali 100 proc.
Darželio bendruomenė ir tėvai turi veikti kaip komanda - nebijoti išsakyti, jei kažkas yra ne taip, kaip tikėtasi, neslėpti, jei vaikas turi specialių poreikių ar įpročių, pomėgių. Santykis turi būti atviras ir grįstas pasitikėjimu, tada ir vaikui, ir visai šeimai bus geriau, ir adaptacija praeis sklandžiau.
Tėvai gali jausti kaltę ar baimę. Išleisti vaiką į darželį ir tėvams, ir vaikui dažnai reiškia pirmą didelį išsiskyrimą ir dėl to kylantį stiprų nerimą bei stresą. Psichologės Vaidos Kašubienės teigimu, ne vien mažiesiems, bet ir patiems tėvams reikėtų prisijaukinti būsimus pokyčius bei priimti kylančius jausmus.
„Mintis, kad jų vaiką ilgesnį laiką prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad pasikeis šeimos gyvenimo ritmas, tėvams gali sukelti nerimą, kaltę, gailestį, dvejones, ar tikrai vaikui ten bus gerai. Paprastai šiuos jausmus sumažina pasidalinimas savo nerimu su artimaisiais ir draugais, kurie jau turi tokios patirties. Be to, labai svarbus pačių tėvų vidinis nusiteikimas ir noras paleisti vaiką“, - tikina psichologė. Ji priduria, jog tam svarbus tėvų žinojimas ir tikėjimas, jog vaikas yra pajėgus užmegzti santykius su kitais žmonėmis ir sėkmingai gali išbūti be tėvų ilgesnį laiką, o darželyje dirbantys pedagogai pasirūpins jų vaiku profesionaliai ir tinkamai.
Auklė Diana dalinasi, jog dirbdama išties neretai pastebi, kad maži vaikai dažnai nėra pasiruošę pokyčiams, todėl darželio lankymas ima gąsdinti: „Vaikai gyvena savo rutinoje, kurioje yra pripratę prie veiklų, maisto ir kitų dalykų, o darželyje viskas pasikeičia - aplinka, žmonės, žaislai, reikalavimai ir taisyklės. Tai baugina.“ Ji tęsia, jog pradžia darželyje būtų paprastesnė, jei tėvai, padedami auklės ar vieni, šiems pokyčiams vaiką ruošti pradėtų iš anksto.
„Šeimoje, kurioje dabar dirbu, pradėjome ruoštis darželiui anksčiau - vieną kartą per savaitę lankyti pamokėles, labai daug laiko praleisdavome lauke su kitais vaikais, kartu mokėmės bendrauti ir suprasti kitų vaikų jausmus. Visa tai padeda vaikui lengviau adaptuotis, - tikina auklė Diana. - Jei su vaiku kalbėsitės apie darželį, jam tai nebus naujiena. Jei pratinsite jį kurį laiką pabūti be mamos ir tėčio bei mokysite savarankiškumo - pačiam pavalgyti, apsirengti ir kt. - tuomet pradžia darželyje bus gerokai lengvesnė.“
Ji pastebi, jog vien vaiko palikimas su aukle gali ženkliai prisidėti prie sklandaus išsiskyrimo darželyje, nes vaikas pratinasi būti ne vien su tėvais.
Su tuo sutinka ir V. Kašubienė, kuri priduria, jog nenuostabu, kad susidūrę su šitiek pokyčių vienu metu, mažieji patiria didelį stresą, dėl kurio galimi elgesio bei emocijų pokyčiai. „Pavyzdžiui, neretai vaikai tampa dirglesni, jautresni ar sunkiai sukalbami, gali neramiai miegoti, prasčiau valgyti, dažnai sirgti. Gali iškilti sunkumų atsiskirti nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje. Todėl vaiką prie darželio aplinkos bei ritmo reikėtų pratinti palaipsniui, jautriai priimant jo išgyvenimus, nesistengiant skubinti šio prisitaikymo proceso, bet kantriai nuraminant, palaikant ir padrąsinant savo vaiką“, - pataria psichologė.
Ji pastebi, kad užmigti naujoje neįprastoje aplinkoje kartu su kitais vaikais, be savo tėvelių - vienas iš daugiausiai streso darželyje keliančių momentų. „Dėl įtemptos dienotvarkės, intensyvaus bendravimo su bendraamžiais, įvairių veiklų, nedidelių erdvių, pastovaus šurmulio, daug skirtingų dirgiklių, vaiko nervų sistemai poilsis yra būtinas. Jei dėl miego darželyje kyla sunkumų, pirmiausia, reikėtų pradėti pratinti jį pačiam užmigti savo lovoje“, - teigia V. Kašubienė.
Anot specialistės, tai daryti galima skatinant vaiką užmigti kartu su savo minkštu žaisliuku, pleduku ar kitu mėgstamu „miego draugu ir pagalbininku“. Šiuos miego draugus galima bus pasiimti kartu į darželį, ruošiantis miegoti naujoje vietoje.
Kai vaikas nenoriai pasilieka darželyje
Jei nepaisant tėvų pastangų pasiruošti, vaikas vis tiek nenoriai pasilieka darželyje, psichologė pataria dėmesį atkreipti į kelis dalykus. „Pirmiausia, labai svarbu suprasti bei priimti vaiko jausmus - jam tiesiog sunku ir nesinori išsiskirti su tėvais bei pasilikti svetimoje aplinkoje, jis ilgisi namų ir artimųjų. Tuomet vaikai gali imti kovoti už poreikio saugiai būti kartu su tėvais patenkinimą taip, kaip gali: verkti, rodyti pyktį, priešintis pasilikimui darželyje tvirtai įsikimbant tėvų, kuriems taip pat kyla pasimetimas, bejėgiškumas, kaltė ir dvejonės, ar reikia palikti taip nerimaujantį vaiką darželyje“, - atkreipia dėmesį V. Kašubienė.
Kad šis kupinas emocijų laikotarpis neužsitęstų, ji pataria skirti laiko atsisveikinimui, tačiau ne per daug - šis turi būti trumpas ir ryžtingas. Tam puikiai tinka susikurtas trumpas atsisveikinimo ritualas, pavyzdžiui, piešinukas vaiko delne ir apsikabinimas. Anot specialistės, struktūra vaikui suteikia saugumo ir nuramina, o delsimas - priešingai, dar pastiprina nerimą.
„Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji. Verkiantiems vaikams reikia, kad kas nors dėmesingai ir su meile būtų kartu, kad žinotų, jog yra mylimi, kad ir ką jaučia. Verkdami vaikai dažnai siekia fizinio kontakto, jiems reikia, kad kas nors būtų šalia ir priimtų jų jausmus“, - dalinasi psichologė.
Ji priduria, jog atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad pasiilgsite ir apie jį galvosite darbe, o dabar turite išeiti, tačiau grįšite po vaiko miego, žaidimų lauke ar po kitos veiklos, numatytos dienotvarkėje. Nerimą keliančią pasilikimo situaciją darželyje taip pat galima žaisti su vaiku namuose, pasitelkiant gyvūnus ar kitokius jo mėgstamus veikėjus. Kuriant scenarijų, reikėtų stengtis įvardinant galimus veikėjų jausmus ir poreikius.
V. Kašubienės teigimu, kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. Tuomet, anot jos, svarbu patyrinėti savo pačių jausmus išsiskiriant ir ieškoti tinkamų sprendimų jiems sumažinti. „Rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuris iš tėvų pats jaučiasi ramiau“, - siūlo psichologė.
Rytinį atsisveikinimą gali palengvinti ir pozityvus tėvų požiūris bei geri atsiliepimai apie vaiko darželį.
V. Kašubienė atkreipia dėmesį, jog kol vaikui dar nėra aiškus išsiskyrimo ir susitikimo ciklas, visada svarbus patikinimas, kad tėvai ateis ir pasiims jį namo: „Pasakykite vaikui, kada ateisite jo pasiimti, o atėję pasidžiaukite, kad vaikas buvo kantrus ir sugebėjo laukti.“ Taip pat psichologė pataria skirti vaikui daugiau individualaus dėmesio vakare, kad būtų kompensuotas jo poreikis pabūti su tėvais.
„Svarbu suprasti, jog sunkumų kyla ir vaikams, ir suaugusiems. Jeigu pradėjus lankyti darželį vaiko savijauta keletą mėnesių blogėja, gali būti, kad jis darželio lankymui ir atsiskyrimui nuo artimųjų dar nėra pasiruošęs. Kartais net nežinome, kaip reaguoti, tačiau visada galima pasitarti su vaiko pedagogais ar psichologu“, - apibendrina V. Kašubienė.
Jei ir jūs kas rytą susiduriate su situacijomis, kuomet mažylis atsisako eiti į darželį, gailiai verkia bei niekaip jūsų nepaleidžia, natūralu, jog jums gali kilti įvairių klausimų, ar tikrai viską darote teisingai bei ar jūsų vaikas tam yra pasiruošęs. Jei jūsų vaikas jau moka kalbėti, būtinai su juo pasikalbėkite apie darželį bei paklauskite, kaip jam jame sekasi. Klauskite vaiko konkrečių klausimų, pavyzdžiui, kokia veikla darželyje yra jo mėgstamiausia, o kuri kelia daugiausiai sunkumų.
Nors dažniausiai nenoro eiti į darželį priežastis yra atsiskyrimas nuo tėvų bei sunki adaptacija, tačiau taip pat galimos ir kitos priežastys - dėmesio trūkumas, sunkumai, susirandant draugų, nemaloni aplinka ar kita. Būtent dėl to kalbėkitės su savo vaiku, skatinkite jį išreikšti savo emocijas.
Atsidūrus tokioje situacijoje, pirmiausia susitikite su jūsų vaiko darželio auklėtoja bei pasikalbėkite. Aptarkite, kaip jūsų vaikas bendrauja su kitais, ką jis mėgsta, o ko nemėgsta, o gal yra kokių problemų, kurių nežinote. Nustebsite, tačiau vaikai gali patirti stresą net ir dėl tokių iš pirmo žvilgsnio smulkių dalykų kaip nepatinkanti sėdėjimo ar pietų miego vieta, per didelis garsas ir panašiai. Kai išsiaiškinsite priežastį, dėl ko vaikas nenori lankyti darželio, galite pereiti prie veiksmų plano, leisiančio šią problemą išspręsti, sudarymo. Bendradarbiaukite su mokytojais - dažnai būtent jie gali pasiūlyti naudingų ir veiksmingų būdų, kaip vaiką greičiau pripratinti prie darželio. Taip pat galite pasidomėti ir darželio taikomais metodais. Galbūt kai kuriuos iš jų galėsite pritaikyti savo namuose, tarkime, daineles, kurias vaikai dainuoja grupėje, ar žaidimus, kuriuos galėtumėte įtraukti į savo kasdienybę.
Jei išbandėte daugybę skirtingų būdų ir nė vienas iš jų neveikia, galbūt reikėtų apsvarstyti galimybę pakeisti aplinką, t. y. darželį. Tiesa, prieš tai darant, gerai pasidomėkite skirtingų darželių taikomais ugdymo metodais bei jų teikiamais prioritetais.
Vienas iš sudėtingiausių adaptacijos etapų - vaikas nenoriai pasilieka darželyje. Kai kurių vaikų reakcijos gali būti itin stiprios, todėl tėvams svarbu išlikti ramiais ir kantriais.
Jei vaikas yra labai judrus, jam sunku sutelkti dėmesį, jis gali nesilaikyti nustatytų taisyklių. Tokiu atveju svarbu bendradarbiauti su auklėtojomis ir specialistais, kad būtų rastas geriausias sprendimas.
Sunkumai su kitais vaikais ar auklėtojomis
Mama, kuri inicijavo šį raštą, susidūrė su itin sunkia situacija: grupės tėvai surinko parašus, kad pasiimtų vaiką iš darželio, kadangi jis yra labai judrus, mažai miega, kimba prie vaikų, taikosi pabėgti nuo auklėtojų, bėga iš grupės. Auklėtojos tėvams skundžiasi, kad sunku grupėje vykdyti ugdomąją veiklą. Jai grasina, kad jei neatsiims vaiko iš darželio, kreipsis į atitinkamas instancijas.
Vienas iš svarbiausių patarimų šioje situacijoje - priminti, kad visi darželiai yra pritaikyti taip, kad juos galėtų lankyti visi vaikai, tame tarpe ir tie, kurių raida yra sutrikusi. Direktorė, kaip "kiemo šeimininkė", turi žinoti, kas vyksta "jos kieme". Svarbu pasakyti, kad vaiko iš darželio nepaliksite ir viešinsite šitą reikalą.
Antras svarbus žingsnis - įsiklausyti į kitą nuomonę ir paprašyti siuntimo į Pedagoginę Psichologinę Tarnybą (PPT), kur bus nustatyta, ar vaikas turi raidos ar psichinių sutrikimų. Jei sutrikimų yra, geriau apie juos sužinoti anksčiau ir kaip galima padėti jam. O galbūt vaikas tiesiog yra aktyvus ir judrus. Leiskite tai nustatyti specialistams.
Trečias patarimas - stenkitės keisti patys vaiko elgesį, o kaip tai padaryti, geriausiai patars PPT arba darželio psichologė.
Ketvirta - surinkite visą teisinę informaciją, bet ne iš kaimynų, o iš savo darbą dirbančių ir išmanančių žmonių teisininkų. Taip pat galite kreiptis tiesiai į Švietimo ministeriją ar žmogaus teisių gynėjų asociaciją.
Ir svarbiausiai, prisiminkite, kad visos mamos susiduria su panašaus pobūdžio nemalonumais. Jūs kaip mama turite išsiaiškinti visą informaciją pirmiausiai ne dėl kitų, o dėl savo vaiko. Gali būti, kad jam tikrai reikia padėti, o galbūt jam viskas gerai, tiesiog reikia kelių gairių, patarimų ir jo elgesys pasikeis.
Kitas pavyzdys - mama, kuri augina dviejų metukų dukrytę ir su kuria ji niekaip „nesusidraugauja” su grupe. Jos dukrytė kenčia nuo kitų vaikų: namo grįždavo su mėlynėmis veido srityje, tai įkandimas, tai įžnybimas, tai sudavimas su žaislu. Tokiais atvejais svarbu ne tik kalbėtis su auklėtojomis, bet ir stengtis suprasti, kodėl vaikas jaučiasi nesaugus.
Jei pastebite, kad vaikas vis dar jaučiasi nesaugiai ar patiria stresą, pasistenkite, kad kelias dienas jis jaustųsi saugus, mylimas ir ramus. Pasistenkite pabūti šalia, apkabinti ir daugiau skirti kokybiško dėmesio.
Kai kurie vaikai gali būti tiesiog per daug jautrūs ir reikalauti didesnio tėvų rūpesčio, dėmesio ir globos. Vienas vaikas gali lankyti darželį nuo 2,5 metų, kitas - nepritampa.
Jei situacija darželyje nesikeičia, perveskite vaiką į kitą ugdymo įstaigą, ar pakeiskite grupę, tuomet ir pati suprasite iš kur ta problema.
Vaikų žaidimų aikštelėje leiskite mažyliui stebėti kitus vaikus. Patartina vaiką padrąsinti ir paskatinti už menkiausią norą stengtis, pasiektą rezultatą, o nesėkmes priskirti nepalankioms aplinkybėms.
Fantazuokite! Vaikų vaizduotė turi ypatingų galių. Pasakokite ir kurkite kartu įvairias istorijas, iš kurių galėtumėte pasisemti drąsos, juoko, alternatyvaus elgesio ar to, ko labiausiai jūsų vaikui trūksta. Tiek daug dalykų priklauso nuo mūsų minčių, požiūrio. Jei vaikas tikės, kad pavyks, bus priimtas, mylimas ir ypatingas, taip ir jausis, todėl ir jo elgesys bus pozityvus, malonus ir draugiškas.
Patartina vaikus skatinti užsiimti užklasine veikla. Pasitelkite intuiciją. Mamos ją tikrai turi, tad kartais nederėtų į ją numoti ranka. Jei jaučiate, kad vaikui tokioje aplinkoje yra neramu ir nesaugu, parinkite tinkamesnę.
Patys mažiau nerimaukite ir būkite tvirtesni ir drąsesni. Patariama vaiką į darželį, mokyklą ar pas auklytę vesti be nerimo akyse ir širdyje. Atsisveikinti trumpai ir konkrečiai. Galima pasiūlyti pamojuoti per langą ar atlikti susitartą veiksmą. Padėkite per daug droviam vaikui, nes jam tai sunku padaryti be suaugusiųjų pagalbos.
Jei mažylis jaunesnis nei 4-5 metų, dažniausiai dirbama su tėveliais, stebimas vaiko elgesys ir jis koreguojamas. Jei vaikas vyresnis nei 7 metų, pasitelkiama kognityvinė elgesio terapija.
Ką daryti, jei vaikas nenoriai pasilieka darželyje? Svarbus ir tėvų pasiruošimas. Rugsėjis - laikas, kai daugelis tėvų pradeda leisti savo mažylius į darželį. Nors mėnuo įpusėjo, šis išsiskyrimas vis dar gali būti nelengvas.
Psichologė Vaida Kašubienė ir edukacinio turinio platformos „mokomoko“ įkūrėja, auklė Diana Gabriūnaitė aptaria, kaip palengvinti šį naują gyvenimo etapą ir su kokiais iššūkiais darželiuose dažniausiai susiduria vaikai.
Tėvai gali jausti kaltę ar baimę. Išleisti vaiką į darželį ir tėvams, ir vaikui dažnai reiškia pirmą didelį išsiskyrimą ir dėl to kylantį stiprų nerimą bei stresą.
Kalbant apie vaiko ruošimą darželio lankymui, svarbu žinoti ir prisiminti, jog maždaug iki 2 metų vaikai jaučia stiprų atsiskyrimo nuo tėvų nerimą: „Šis vaikams augant palengva mažėja, nes jie vis geriau įvaldo kalbą ir gali įsivaizduoti tėvų sugrįžimą. Tačiau normalu, kad ir trimečiai dar jaučia stiprų atsiskyrimo nerimą, nes didžiausia tokio amžiaus vaiko baimė - būti paliktam ir nemylimam. Būtent todėl rekomenduojama iš anksto pratinti vaiką pabūti be tėvų ilgesnį laiką - nuo jų atsiskirti ir sulaukti.“
Padėti pasiruošti gali auklė. Auklė Diana dalinasi, jog dirbdama išties neretai pastebi, kad maži vaikai dažnai nėra pasiruošę pokyčiams, todėl darželio lankymas ima gąsdinti: „Vaikai gyvena savo rutinoje, kurioje yra pripratę prie veiklų, maisto ir kitų dalykų, o darželyje viskas pasikeičia - aplinka, žmonės, žaislai, reikalavimai ir taisyklės. Tai baugina.“
Ji tęsia, jog pradžia darželyje būtų paprastesnė, jei tėvai, padėdami auklės ar vieni, šiems pokyčiams vaiką ruošti pradėtų iš anksto.
Ji pastebi, jog vien vaiko palikimas su aukle gali ženkliai prisidėti prie sklandaus išsiskyrimo darželyje, nes vaikas pratinasi būti ne vien su tėvais.
Su tuo sutinka ir V. Kašubienė, kuri priduria, jog nenuostabu, kad susidūrę su šitiek pokyčių vienu metu, mažieji patiria didelį stresą, dėl kurio galimi elgesio bei emocijų pokyčiai.
Gana dažnas tėvų skundas - kad vaikas darželyje nieko nevalgo. Tiesa, ši problema aktuali nebūtinai vien tarp pirmuosius metus darželį lankančių vaikų. Kodėl vaikai darželyje nevalgo? Darželinukas gali sunkiai toleruoti pokyčius, o vengimas valgyti kaip tik gali būti būdas su tais pokyčiais susidoroti. Normalu, kad pasikeitusi aplinka vaikui sukelia emocinį stresą. Darželyje vaikas neišvengiamai turi pakoreguoti ir valgymo įpročius. Naujų socialinių įgūdžių mokymasis vaikui gali būti labai sudėtingas. O kur dar nauja aplinka, nauji vaizdai, garsai, kvapai, pojūčiai ir t. t. Darželio ir namų dienotvarkė gali nesutapti: skirsis pusryčių, pietų, vakarienės bei užkandžiavimo laikas. Tai gali daryti neigiamą įtaką vaikio apetitui.
Viena iš nevalgymo darželyje priežasčių gali būti ir visiškai elementari - laiko stygius. Jei jūsų vaikas tiesiog valgo lėčiau ir anksčiau jo valgymo laikas nebuvo ribojamas, tikėtina, kad vaikas jausis skubinamas ir nespės pavalgyti, kai kiti grupės vaikai jau bus pasisotinę ir bėgs nuo stalo.
Vaikai gali mėgti tik tam tikrą maistą. Yra ir apskritai labai išrankių vaikų, kurie valgo tik kelis produktus. Kai kurie vaikai gali nenorėti valgyti, jei jaučia bendraamžių ar darbuotojų spaudimą.
Veiksmų imkitės iškart vos pastebėję ar išgirdę auklėtojų / mokytojų nusiskundimus, kad vaikas darželyje nevalgo. Vaikai labai jautriai reaguoja į kitų žmonių, ypač tėvų, emocijas, todėl šioje situacijoje geriausia pasistengti išlikti ramiems ir pozityviems. Neleiskite vaikui perimti streso, kurį jaučiate dėl jo nevalgiadienių darželyje.
Darželyje pasidomėkite, kada vaikas pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, ir pabandykite tokio pat grafiko laikytis ir namuose. Taip vaikas žinos, kada laikas valgyti, visai nesvarbu, ar tądien jis būtų namie, ar ugdymo įstaigoje.
Jei nerimaujate, kad vaikas visą dieną darželyje bus alkanas, galite pamaitinti jį namuose. Vis tik dažniausiai vaikai darželyje nevalgo pusryčių bei vakarienės, todėl vaiką pamaitinkite prieš kelionę ir darželį ir vos grįžę iš jo.
Jei vaikas ką tik pradėjo lankyti darželį ir dėl įspūdžių ir emocijų gausos net nepažvelgia į maistą, kelias dienas pusryčių ar pietų metu galite pasėdėti prie vaiko, padėti jam pavalgyti. Vaikui į darželį laikinai, kol jis įpras valgyti, galite įdėti maisto iš namų. Tiesa, dalis valstybinių darželių maistą ruošia visiems ugdytiniams centralizuotai, todėl nepageidauja, kad tėvai atneštų maisto iš namų, tačiau kartais tikrai galima susitarti, ypač jei produktai negendantys ir nekelia apsinuodijimo rizikos.
Kiti tėvai taip pat gali išgyventi analogišką situaciją, todėl verta pabendrauti ir pasidalyti išbandytais sprendimais.
Vaidas Arvasevičius. Kaip padėti vaikui adaptuotis naujoje mokykloje (6/6)
Pradėti lankyti darželį yra svarbus etapas kiekvieno vaiko gyvenime. Gaila, tačiau tikrai ne visiems vaikams jis būna lengvas. Jei ir jūs kas rytą susiduriate su situacijomis, kuomet mažylis atsisako eiti į darželį, gailiai verkia bei niekaip jūsų nepaleidžia, natūralu, jog jums gali kilti įvairių klausimų, ar tikrai viską darote teisingai bei ar jūsų vaikas tam yra pasiruošęs.
Vis dėlto, kai kurie vaikai gali turėti ypatingų poreikių ar specifinį elgesį, dėl ko kyla sunkumų darželyje. Tokiais atvejais labai svarbu kreiptis į specialistus - darželio psichologą, pedagogus, o esant reikalui - ir į kitus tarnybų atstovus.
tags: #vaikas #nepritampa #darzelyje
