Tėvai, pastebėję nevalingus bet kurios vaiko veido dalies trūkčiojimą, padažnėjusį mirksėjimą, akių vartymą, traukiamus pečius ir pan. labai sunerimsta. Tikai - tai nevalingi, staigūs, neritmingi, pasikartojantys, netikslingi raumenų judesiai arba nevalingi ir betiksliai garsai. Tikai gali būti paprastieji ir kompleksiniai (apimantys ne vieną, o keletą raumenų grupių). Pagal trukmę jie skirstomi į trumpalaikius ir lėtinius (kai tęsiasi ilgiau nei metus). Dažniausiai pasitaikantys paprastieji judesių tikai yra mirksėjimas, nevalingos grimasos, kaktos, viršugalvio, kaklo, pečių trūkčiojimas. Kompleksiniai judesių tikai apima keletą kūno raumenų grupių ir gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, kaip lenkimosi, kėlimo, sukimo, šokimo judesiai. Paprastieji balso tikai yra nevalingas krenkšėjimas, kriuksėjimą, cypimą, lojimą primenantys garsai, šnarpštimas ir kt. Kompleksiniai balso tikai yra nuolatinis nevalingas tam tikrų garsų, žodžių ar frazių kartojimas. Tikų eiga banguojanti: su pagerėjimais, net iki visiško jų išnykimo, ir pablogėjimais. Daugiausiai pasitaiko trumpalaikių, greitai praeinančių tikų. Kartais eiga būna lėtinė, kaitos atvejais tikai sunkėja, daugėja, keičiasi. Tais atvejais, kai reiškiasi dauginiai judesių ir vienas ar keli balso tikai (nebūtinai tuo pačiu metu), jie vadinami kombinuotaisiais balso ir dauginiais judesių tikais, arba Gilles de la Tourette sindromu.
Judesių tikus lengva atpažinti, o kai vaikas leidžia įvairius garsus, aplinkiniai neretai mano, kad jis tai daro tyčia, erzindamas kitus, trukdydamas ir pan. Mirksintį vaiką dažniausiai veda pas akių gydytoją (okulistą), o kosčiojantį, dažnai krenkščiantį ir kitus garsus leidžiantį vaiką - pas įvairių specialybių vaikų gydytojus, manydami, kad jis serga uždegimine ar alergine kvėpavimo organų liga. Kai ligos nesiseka nustatyti, prisimenama, kad tai gali būti tikai, ir siunčiama pas gydytoją neurologą ištirti, „nes tai gali būti dėl nervų“.
Nervinis tikas - tai greiti bei nevalingi pavieniai raumenų arba jų grupių susitraukimai. Nervinis tikas gali kartotis vos kelis kartus per dieną, tačiau tokių epizodų gali būti ir kelios dešimtys. Paprastai nervinis tikas prasideda vaikui sulaukus 3-7 metų. Dažniau nerviniai tikai vargina berniukus. Svarbu žinoti, kad sutrikimas niekada nepasireiškia miego metu. Dažniausiai nevalingi judesiai pastebimi veide: vaiko kuri nors akis gali trūčioti, vaikas gali dažnai mirksėti, vartyti akis, nuolat laižyti lūpas ar kaišioti liežuvį, nevalingai sutraukinėti nosį ir kt. Tačiau nerviniai tikai pasireiškia nebūtinai veide, gali būti pastebimi tam tikri rankų, kojų judesiai: vaikas gali nevalingai judinti koją, trepsėti, gniaužyti rankas ir kt. Bet dažniausiai tikas pasireiškia veide ir „slenka“ žemyn galūnių link. Nevalingus garsus vaikas skleidžia, kai susitraukia kalbos raumenų grupė. Garsiniu tiku gali būti laikomi tiek nevalingas žagsėjimas ar kosulys, tiek ir garsus kvėpavimas. Labai dažnai garsiniai tikai nėra laikomi problema, todėl į juos nekreipiama dėmesio. Keli vienu metu pasireiškiantys (kompleksiniai) tikai. Nors kompleksiniai tikrai pasireiškia rečiau, tačiau, pavyzdžiui, vaikas gali atlikti įvairius nevalingus judesius veidu, rankomis, kojomis arba kitomis kūno dalimis. Vienu metu kamuojantys kombinuotasis ir balansinis tikas yra vadinamas Tureto sindromu.
Tikų priežastys, arba etiologija, yra daugialypė ir iki šiol tiksliai nežinoma. Tiriama genetinių, neurobiologinių, neurocheminių, endokrininių, perinatalinių, poinfekcinių autoimuninių, psichologinių bei aplinkos (epigenetinių) veiksnių įtaka tikų atsiradimui, išreikštumui, sutrikimų eigai. Teigiama, kad pagrindinė šio sutrikimo atsiradimo priežastis - jog smegenų dalys pagamina per didelį kiekį nervų galūnes dirginančių medžiagų. Manoma, kad pagrindinis veiksnys - vaiko patiriamas stresas. Labai dažnai nervinis tikas prasideda po kokio nors svarbaus, nemažai įtampos sukėlusio įvykio, pavyzdžiui, pradėjus lankyti mokyklą, po tėvų skyrybų, išsikrausčius gyventi į kitą vietą ir pan. Daugeliu atvejų nervinis tikas yra paveldimas.
Kai tikai lėtiniai arba kai vaikas jaučia, pastebi savo tikus, dėl jų smarkiai kenčia ir išgyvena, rekomenduojama prašyti vaiko tyčia atlikti kuo daugiau tikų (judesių ir (arba) garsų), kol pavargsta, o kartu ir geriau juos pajaučia, mokosi suvaldyti. Manoma, kad tada gali sumažėti tikų poreikis, vaikas išmoks juos reguliuoti, didinti, mažinti. Vaikas skatinamas kalbėtis apie tikus, natūraliai į juos reaguoti, pasidalyti savo pojūčiais ir išgyvenimais. Rekomenduojamos „intensyvios tikų pertraukėlės“ per pamokas ar kitus užsiėmimus. Pavyzdžiui, vaikas pagal išankstinį susitarimą gali trumpam išeiti iš pamokos ar vykstančio užsiėmimo, saugioje aplinkoje „paleisti“ tikus (t. y. Kompleksinių, lėtinių tikų atvejais rekomenduojama netinkamus ir aplinkinių dėmesį labai patraukiančius staigius, stiprius tikus išmokti modifikuoti, pavyzdžiui, užbaigti netinkamą judesį ar nevalingai ištartą garsą socialinėms aplinkybėms derančiu priimtinesniu, tinkamesniu, įprastesniu judesiu ar garsu. Pavyzdžiui, staiga netikėtai pakeltą ranką lėtai ir ramiai nuleisti žemyn, lyg būtų norėta persibraukti ranka plaukus ar pasitaisyti drabužį.
Būtina įsigilinti į konkretų atvejį ir kiekvienam sutrikimą turinčiam vaikui skirti kompleksinį gydymą: sureguliuoti dienotvarkę, miego ir poilsio režimą, mitybą, numatyti pakankamą fizinį krūvį, parinkti tinkamas saviraiškos ir kūrybos veiklas. Rekomenduojama mažinti laiką televizijos laidoms žiūrėti ir žaisti kompiuteriu, ypač vengti įtampos, smurtinių, gąsdinančių laidų, filmų, žaidimų. Patartina ieškoti ramių, vaikui patinkančių, iniciatyvumą, kūrybingumą skatinančių, bendravimo įgūdžius gerinančių veiklų. Kartu aptariama auklėjimo ir tėvų bei aplinkinių reagavimo į vaiko tikus taktika. Labai tinka žaidimų, dailės, muzikos terapija, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai. Dažnai šių priemonių pakanka įveikti tikus. Tais atvejais, jei tikai labai stiprūs arba lėtiniai, kartais gydoma ir vaistais. Ypač tais atvejais, kai tikai yra labai ryškūs ar neįprasto pobūdžio, kliudo vaikui, sukelia daug emocinių ir bendravimo sunkumų. Sunkių, lėtinių tikų atvejais gali būti naudingos tarpusavio paramos grupės paaugliams ir jų tėvams.
Aplinkiniams svarbu kurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką, vengti psichosocialinių stresorių. Tikų turintys vaikai dažnai būna ramūs, stengiasi viską daryti tvarkingai, nepriekaištingai, teisingai ir gerai. Juos reikia padrąsinti būti laisvesnius, leisti sau klysti, dūkti, piešti makaliūziškai, dainuoti, groti, šokti laisvai (ne tik taip, kaip esi mokomas), improvizuoti.
Pirmiausia tėvai bando drausminti vaiką, kad jis tiko judesius numalšintų valios pastangomis. Tėvai sako vaikui „nemirkčiok“, „nekosėk“, „nekrenkšk“. Ar tai paded, nes vaikas patiria stresą dėl to, kad jam nesiseka susivaldyti. Geriau to nedarykite, nes vaikas patiria stresą dėl to, kad jam nesiseka susivaldyti. Sunku ar nesunku tuo patikėti, bet reikėtų tiesiog palikti vaiką ramybėje ir stengtis nekreipti dėmesio į jo judesius. Jei vaikui nuolat primenamas jo sutrikimas (nesvarbu, ar drausminant, ar guodžiant), tai verčia jį jausti įtampą. Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus, ir pagal galimybes jų vengti. Pvz., jei vaikas ima dažniau „tampytis” pasėdėjęs prie kompiuterio, ribokite laiką prie ekrano. Kitiems vaikams tikus provokuoja stiprios emocijos: buvimas svečiuose, triukšmingi gimtadieniai, dalyvavimas koncertuose. Bet jeigu vaiko tai netrikdo, nuo išorinio pasaulio apriboti jo nereikėtų.
Dažnai tėvus erzina vaiko tikai, jie palaiko tai paprastu maivymusi, todėl gali pradėti vaiką barti ar drausminti. Geriau to nedarykite, nes vaikas patiria stresą dėl to, kad jam nesiseka susivaldyti. Sunku ar nesunku tuo patikėti, bet reikėtų tiesiog palikti vaiką ramybėje ir stengtis nekreipti dėmesio į jo judesius. Jei vaikui nuolat primenamas jo sutrikimas (nesvarbu, ar drausminant, ar guodžiant), tai verčia jį jausti įtampą. Reikėtų stebėti, kokios situacijos išprovokuoja tikus, ir pagal galimybes jų vengti. Pvz., jei vaikas ima dažniau „tampytis” pasėdėjęs prie kompiuterio, ribokite laiką prie ekrano. Kitiems vaikams tikus provokuoja stiprios emocijos: buvimas svečiuose, triukšmingi gimtadieniai, dalyvavimas koncertuose. Bet jeigu vaiko tai netrikdo, nuo išorinio pasaulio apriboti jo nereikėtų.
Kaip išvengti regėjimo problemų? Pirmiausia - trumparegystė, kuri nustatoma vis jaunesniems. Tačiau sulaukus pilnametystės ir kai trumparegystė nebeprogresuoja, ją galima sėkmingai koreguoti lazeriu. Dažnesni ir alerginiai akių uždegimai. Vaikas ima trinti akis, jos ašaroja. Alergijos priežastys įvairios: naminiai gyvūnėliai, patalynės erkutės, augalai, žiedadulkės. Ilgai televizorių žiūrinčio vaiko akys gali išsausėti. Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke, žinoma, ne drauge su išmaniuoju telefonu. Grynas oras, dienos šviesa bei žiūrėjimas į tolį stiprina regėjimą. Taigi padeda išvengti akių ligų. Taip pat svarbu tinkama vaiko mityba. Vaikų akių ligų specialistė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė Aušrinė Misevičė pastebi, kad prastesnė didelių miestų vaikų rega. Išsiaiškiname, ar nėra rimtų patologijų, tokių kaip retinoblastoma, įgimta katarakta ar jau minėtas dakriocistitas. Pirmą kartą sveiko vaiko regą derėtų patikrinti iki vienerių metų, antrą kartą pas oftalmologą patariama apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti. Jei akys sveikos, kitą kartą pas gydytoją reikia ateiti prieš mokyklą.
Jei jūsų vaikui sunku mokytis, gali būti, jog dėl to kaltas regėjimo sutrikimas. Nežinančiam žmogui, vaikų akių ligos ir sutrikimai gali būti visai nepastebimi. Vaikams, kuriems laiku nenustatomos ir nepradedamos gydyti akių ligos, dažnai atsiranda tokie mokymosi sutrikimai kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas bei dėmesio deficito sutrikimas. Akių trynimas - tai akių nuovargio ženklas. „Tingi akis“ - kuomet viena vaiko akis juda skirtingai nei kita, tai gali būti ambliopijos ženklas. Prastas suvokimas - ar jūsų vaikas supranta, ką skaito? Paskutiniai sąrašo punktai gali indikuoti apie regos sutrikimą ar net mokymosi/skaitymo negalią. Jei pastebėjote bent vieną iš čia esančių simptomų savo vaiko elgesyje, užsirašykite išsamiam tyrimui pas akių gydytoją.
Per visus metus mūsų kūnas keičiasi: paveikiami organizmo organai, įskaitant ir regėjimą. Todėl svarbu rūpintis akių sveikata ir atlikti reguliarias profilaktines apžiūras. Prastėjantis regėjimas, akių ir vokų diskomfortas, pavyzdžiui, išbėrimas, ašarojimas, paraudimas ir niežulys, gali būti susiję su akies ir vokų sausumo ligomis, glaukoma, katarakta ir su amžiumi susijusiomis tinklainės degeneracijomis ir sisteminiais sutrikimais, tokias, kaip diabetas. Dažniausiai būna keletas ligų vienu metu. Tokiais atvejais svarbus vaidmuo yra skiriamas akių lašams bei akių vokų higienai. Drėkinamieji lašai, skirti ašarų kokybės gerinimui ir atkūrimui. Ašaros ir ašarų plėvelė atlieka svarbų vaidmenį akies sveikatai. Kiekvieną kartą sumirksint, ji yra atkuriama. Ašarų plėvelė saugo ir drėkina akies paviršių, joje yra maistinių medžiagų, užtikrina ragenos ląstelių sveikatą, apsaugo viršutinį akies sluoksnį nuo infekcijų, bei pašalina svetimkūnius. Renkantis drėkinamuosius akių lašus, labai svarbu atsižvelgti į aukštą jų kokybę: sudėtyje neturi būti konservantų ir turėtų būti papildyti ragenos apsauginiu ingredientu. Dažniausiai akių lašuose yra naudojami konservantai, kurie naudojami siekiant prailginti galiojimo laiką. Vokai turi didelę įtaką ašarų plėvelės atkūrimui. Ašarų plėvelės viršuje yra 25-40 Meibomo liaukų, apačioje 20 - 30 liaukų. Šių liaukų funkcija - išskirti aliejus ant akies paviršiaus. Aliejus padeda apsaugoti ašaras nuo išdžiūvimo. Jei yra akių dangalų uždegimas, kurio metu pasireiškia tokie sindromai kaip: vokų paraudimas, niežulys, pleiskanojimas rodo, jog akies membrana yra prastos kokybės. Voko niežulys ir paraudimas taip pat gali būti dėl alerginės reakcijos į glaukomos gydimui skirtuose vaistuose esamų konservantų. Kruopšti vokų priežiūra padės pagerinti komfortą ir sumažinti alergijos simptomus. Siekiant išgydyti alerginę reakciją blakstienos bei akių vokai turi būti valomi du kartus dienoje - ryte ir vakare. Konservantų priedai oftalmologiniuose produktuose tapo populiarus nuo 1950 metų, nes jie leido išvengti bakterijų atsiradimo. Devintajame dešimtmetyje „Thea“ išrado pirmąjį daugkartinio vartojimo buteliuką, kuriame galima laikyti akių lašus be konservantų - ABAK® sistemą. ABAK sistema yra skirta Hyabak® ir Thealoz Duo® produktams. Konservantai arba antimikrobinės medžiagos yra naudojamos išvengti ar sumažinti bakterinio užkrato po to, kai produktas yra atidaromas. Tyrimai parodė, kad konservantų turintys produktai gali būti žalingi akies paviršiui, ypač jei jie yra naudojami ilgą laiką. Jie gali pažeisti ašarų liauką, išorinę akies struktūrą ir net giliuosius sluoksnius.
Išlydėjote savo mažylį į darželį. Praėjo sunkiausios dienos, rodos, ir pati jau apsipratote su mintimi, kad mažasis gerokai ūgtelėjo, tik štai vaikas pradėjo taip stipriai mirksėti akytėmis, kad net įtariate akių uždegimą. Taip, greičiausiai pernelyg dažnas mirksėjimas - tai nervinis tikas. Tikais vadinami staigūs, betiksliai, nevalingi atskirų raumenų (ar jų grupių) susitraukimai, kurie gali kartotis nuo kelių iki keliasdešimties kartų per dieną. Dažniausiai jie prasideda 3-7 m. amžiaus vaikams. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, manoma, kad tikus išprovokuoja stresas. Dažnai nervinių tikų atsiradimas siejamas su darželio (mokyklos) lankymo pradžia, išgąsčiu, tėvų konfliktais, skyrybomis ar išvykimu. Nerviniai tikai skirstomi į motorinius (kai stebimas nevalingas judesys) ir garsinius (kai skleidžiami nevalingi garsai).
Motorinis tikas. Nevalingai ir staigiai susitraukiant veido, galūnių ar liemens raumenims, atitinkamoje kūno vietoje kyla judesys. Jie gali būti labai įvairūs. Dažniausiai prasideda galvos ir kaklo srityje. Tai būtų, pvz., mirksėjimas, grimasavimas, akių vartymas, lūpų laižymas, pliaukšėjimas liežuviu, išsižiojimas, nosies suraukimas, liežuvio kaišiojimas, kaklo pasukimas, gūžčiojimas. Vėliau tikai leidžiasi žemyn, t.y.Garsinis tikas. Jei raumenų susitraukimas įvyksta kalbos raumenų grupėje, kyla nevalingi garsai arba garsinis tikas. Garsinio tiko pavyzdžiai: kosčiojimas, krenkštimas, šnarpštimas, kriuksėjimas, atsidusimas, žagsėjimas, šnypštimas, dejavimas, triukšmingas kvėpavimas, prunkštimas. Labai dažnai nuolat kosčiojantis, krenkščiantis ar šnarpščiantis vaikas siunčiamas pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, įtariant viršutinių kvėpavimo takų infekciją. O dūsaujantis ar giliai kvėpuojantis vaikas gali priminti sergantįjį astma. Jei vaiko paklausiame, kodėl jis taip daro, tikėtina, kad jis atsakys: „Trūksta oro”.
Kombinuotas motorinis ir balsinis tikas. Būna, kai vaikui pasireiškia ir motorinis, ir balsinis tikas. Šis sutrikimas kur kas retesnis, vadinamas Tureto sindromu. Sudėtingas tikas - retesnis. Pasireiškia keliose raumenų grupėse, todėl kartais atrodo, kad atliekami judesiai lyg ir turi prasmę. Kartais jie tokie gluminantys, kad aplinkiniams net sunku patikėti, jog vaikas juos daro netyčia (pvz., suploja rankomis, pašoka ir apsisuka). Kiti sudėtingų nervinių tikų pavyzdžiai: kūno trankymas, drabužių kramtymas ar tampymas, gnaibymasis, spardymasis, šokinėjimas, daiktų uostymas, daiktų mėtymas, plėšymas, vaikščiojimas ant pirštų galų.
Nervinių tikų kilmė šiandien dar nėra visai aiški. Manoma, kad kai kurios smegenų dalys gamina per daug nervų galūnes dirginančių medžiagų. Neretai išsiaiškinama, kad panašių atvejų būta giminėje, todėl manoma, jog paveldimumas ir genetiniai veiksniai vaidina didelį vaidmenį. Jei tėvai kentėjo nuo nervinio tiko, vaikams paveldėti šį sutrikimą - 50 proc. tikimybė. Kartais tėvai nevalingų judesių vaikystėje neprisimena, nes jie galėjo būti trumpalaikiai ir neužstrigti atmintyje arba buvo palaikyti maivymusi, tad niekas nekreipė į juos dėmesio. Tikams būdinga banguojanti eiga. Būna savaiminių pablogėjimų (tikų padaugėja) ir pagerėjimų (sumažėja). Jie gali kuriam laikui visai išnykti (pvz., savaitei ar mėnesiui), po kiek laiko vėl atsirasti. Be to, vienus tikus gali pakeisti kiti, pvz., mirksėjimą - grimasavimas, kosčiojimą - šniurkščiojimas ir pan. Kai kurie fiziniai pojūčiai gali išprovokuoti tikus, pvz., dirginanti drabužių etiketė gali išprovokuoti kaklo tiką, o ilgi kirpčiai priversti kartkartėmis vis papurtyti galvą. Keisčiausia, kad tikais galima „užsikrėsti” nuo kitų vaikų, pvz., prunkščiantis, žiopčiojantis ar mikčiojantis mažylis gali išprovokuoti kitus atlikti tokius pačius veiksmus.
Nėra jokių specifinių tyrimų, patvirtinančių tikų diagnozę. Bet gydytojas gali rekomenduoti kai kuriuos tyrimus, siekdamas paneigti ir atmesti kitų ligų įtarimus. Beveik visi vaikai pasveiksta savaime, todėl gydymas nėra būtinas. Bet kiekvienu atveju dėl gydymo priimamas individualus sprendimas, atsižvelgiant į vaiko ir tėvų poreikius. Gydymas turi prasmę, jeigu tikai labai išreikšti ar gluminantys, jeigu jie sutrikdo įprastą šeimos gyvenimo ritmą, jeigu vaikas labai jautrus, o stresas akivaizdžiai pablogina būklę. Specifinio vaisto, slopinančio tikus, nėra. Skiriama raminamųjų preparatų, o atitinkamą vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Gydymas pradedamas nuo švelnesnių žolinių preparatų („Notta”, „Sedalia”), jei nesulaukiama jokio efekto, skiriama stipriau veikiančių vaistų (trankseno, tiapridalio ir kt.). Kartais vaikai siunčiami į psichologo konsultaciją. Beje, neretai jos prireikia ir tėvams, ypač jei šeimoje yra tarpusavio santykių ar kitų problemų. Kartais tėvai klausia: „O jeigu negydysim, gal vaikas visą gyvenimą traukysis?” Deja, įrodyta, kad gydymas vaikystėje neturi įtakos vaiko ateičiai. Pasveiksta apie 90 proc. vaikų, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo gydomi, ar ne. Daugumai vaikų tikai savaime baigiasi sulaukus paauglystės. Kai kuriems, deja, jie išlieka ir suaugus.
Kartais tėvus gali kilti toks įtarimas. Iš tiesų yra tokių epilepsijos priepuolių rūšių, kurių metu sąmoningam vaikui pasireiškia atskirų raumenų ar jų grupių traukuliai. Paprastai epilepsijos priepuolis nesunkiai atskiriamas nuo tikų. Jis turi pradžią ir pabaigą ir trunka tam tikrą laiką (nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių). O nerviniai tikai yra pavieniai nereguliarūs raumenų susitraukimai, kurie gali vis pasireikšti visą dieną. Epilepsijos priepuolio vaikas negali suvaldyti, o galvos smegenų encefalogramoje fiksuojami epilepsijai būdingi pokyčiai. Deja, tikus galima suvaldyti tik trumpam ir tik didelėmis valios pastangomis. Vaikas jaučia didžiulį poreikį atlikti judesį, kurį jis gali įvardyti kaip tempimą, veržimą ar spaudimą kažkurioje vietoje. Atlikus judesį vaikui labai palengvėja, panašiai kaip pasikasius niežtinčią vietą.
Vaikams, kuriems laiku nenustatomos ir nepradedamos gydyti akių ligos, dažnai atsiranda tokie mokymosi sutrikimai kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas bei dėmesio deficito sutrikimas. Akių trynimas - tai akių nuovargio ženklas. „Tingi akis“ - kuomet viena vaiko akis juda skirtingai nei kita, tai gali būti ambliopijos ženklas. Prastas suvokimas - ar jūsų vaikas supranta, ką skaito? Paskutiniai sąrašo punktai gali indikuoti apie regos sutrikimą ar net mokymosi/skaitymo negalią. Jei pastebėjote bent vieną iš čia esančių simptomų savo vaiko elgesyje, užsirašykite išsamiam tyrimui pas akių gydytoją.
Vaikams derėtų daugiau laiko praleisti lauke, žinoma, ne drauge su išmaniuoju telefonu. Grynas oras, dienos šviesa bei žiūrėjimas į tolį stiprina regėjimą. Taip pat svarbu tinkama vaiko mityba. Pirmą kartą sveiko vaiko regą derėtų patikrinti iki vienerių metų, antrą kartą pas oftalmologą patariama apsilankyti, kai vaikas išmoksta kalbėti. Jei akys sveikos, kitą kartą pas gydytoją reikia ateiti prieš mokyklą.
Vaikų tikų sutrikimų supratimas: vadovas tėvams
