Šv. Motiejus, vienas iš dvylikos apaštalų, buvo išrinktas po Jėzaus mirties vietoj Judo Iskarijoto. Jo šventė Katalikų Bažnyčioje minima gegužės 14 d., o Stačiatikių Bažnyčioje - balandžio 12 d. Vardas Motiejus reiškia „Dievo dovana“ (gr. Mattias < hebr. Mattatya).
Šv. Motiejaus išrinkimas
Kaip rašoma Apaštalų darbų knygoje (Apd 1, 15-26), po Jėzaus išėjimo į dangų, tarp 120 tikinčiųjų kilo poreikis atstatyti apaštalų skaičių. Šv. Petras pasiūlė vieną svarbią sąlygą - kandidatas turėjo būti Jėzaus mokinių rate nuo pat Jo viešojo gyvenimo pradžios iki žengimo į Dangų. Buvo pasiūlytos dvi kandidatūros: Juozapas, vadinamas Barsabu ir pravarde Justas, ir Motiejus. Po bendros maldos, apaštalai burtais išrinko Motiejų.
Šv. Motiejus buvo Jėzaus krikšto Jordano upėje, Jo prisikėlimo ir žengimo į Dangų liudininkas. Drauge su kitais apaštalais jis gavo Šventąją Dvasią per Sekmines.
Šventojo Motiejaus veikla ir mirtis
Nors sunku tiksliai nustatyti vietoves ar laiką, kur Šv. Motiejus apaštalavo, teigiama, kad iš pradžių jis veikė Judėjoje. Vėliau, pasak kai kurių tradicijų, jo misija tęsėsi Kapadokijoje ir netoli Kaspijos jūros. Etiopijos tradicija ir nepatvirtinti Andriejaus bei Motiejaus darbai mini jo veiklą minėtuose kraštuose, ypač Kanibalo mieste.
Remiantis Eusebijo Cezarėjiečio ir Epifanijo teiginiais, Motiejus buvo vienas iš septyniasdešimties Jėzaus mokinių, minimų evangelijose. Kitose tradicijose minima, kad jis buvo judėjų nukankintas Jeruzalėje, užmuštas akmenimis.
Legenda pasakoja, kad Šv. Motiejus mirė prikaltas prie kryžiaus. Tačiau kiti šaltiniai tvirtina, kad jis buvo užmuštas akmenimis.
Šv. Motiejus mene ir simbolikoje
Mene Šv. Motiejus kartais painiojamas su Šv. Mantu. Jo atributai yra kirvis arba alebarda. Apie 1611 m. Peteris Paulis Rubensas nutapė paveikslą „Šv. Motiejus“, kuris šiuo metu yra Madrido Nacionalinio Prado muziejaus eksponatas.
Imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena, pasakojama, atgabeno apaštalo Motiejaus relikvijas į Romą.
Šventojo Motiejaus vardas ir jo reikšmė
Ar vardas Motiejus yra šventas? Taip, jis yra siejamas su vienu iš svarbiausių Jėzaus mokinių. Motiejus Brundza (1824 m. sausio 12 d. - 1869 m. kovo 10 d.) buvo lietuvių kunigas ir rašytojas. Jis baigė Seinų kunigų seminariją, buvo įšventintas kunigu 1853 m. Vikaravo įvairiose vietovėse, o nuo 1864 m. buvo Plutiškių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas. Aukštaičių vakariečių tarme jis parengė ir išleido elementorių „Lamentorius lietuviškas dėl mažų vaikų“ (1859 m.) ir katekizmą „Rymo mokslas, arba gražiausia diena gyvenime žmogaus“ (1862 m.). Nors Vincas Kudirka kritikavo jo „Lamentorių“, tačiau Užnemunėje šis veikalas buvo labai populiarus.
Žmonės, vardu Motiejus, apibūdinami kaip tvirtai stovintys ant žemės, taupūs ir konservatyvūs. Jie vertina turtą ir prabangą, nevengia to parodyti. Taip pat vertina ištikimybę ir linkę rūpintis mylimaisiais. Jie gali būti linkę abejoti, nelengvai atleidžiantys, sunkiai nusileidžiantys ir įtakojami iš šalies. Mėgsta naujienas, nevengia visuomenės, moka laiku atsidurti tinkamoje vietoje ar ištarti reikiamą žodį. Vertina nepriklausomybę, ypač finansinę. Gali būti šykštūs arba perdėtai dosnūs mylimiems žmonėms. Kartais pasiduoda savo įnoriams.
Šv. Motiejus saugo nuo alkoholizmo ir raupų.
