Ankstyvojo amžiaus vaiko ugdymas(is) ypatingas tuo, jog yra orientuotas į vaiko poreikių tenkinimą, jutiminės patirties plėtojimą, atitinkantis vaiko amžiaus galimybes, skatinantis vaiko savarankiškumą ir saviraišką.
Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis, aptariamos ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo galimybės. Straipsnyje gilinamasi į problemą, kaip skatinti ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymą(si) per atradimus, bandymus, eksperimentus.
Tyrimo tikslas: atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo(si) galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa raštu, apklausa žodžiu, duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė.
Ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymo(si) galimybės.
Straipsnyje analizuojama pažinimo kompetencija kaip viena svarbiausių sričių, vaiko ugdymui(si), kurią sudaro: smalsumas, domėjimasis, informacijos rinkimas ir apdorojimas, aktyvus aplinkos tyrinėjimas, padarinių prognozavimas, žinių, supratimo ir patirties kritiškas interpretavimas bei kūrybiškas panaudojimas.
Išugdyta pažinimo kompetencija skatina žmogų domėtis ir suvokti įvairius reiškinius, dėsnius, leidžia įprasminti ir panaudoti kaupiamas žinias, ugdo kritinį mąstymą bei mokėjimą mokytis, kurie yra reikšmingi tolimesniame vaiko gyvenime.
Patirtinis ugdymas(is) per atradimus, bandymus ir eksperimentus suteikia vaikui galimybes aktyviai veikti ir kurti sąveikoje su kitais, sėkmingai integruotis į bendruomenės gyvenimą, išbandyti savo prigimtinius gebėjimus ir lengviau prisitaikyti prie aplinkos.
Tyrimo rezultatai atskleidė: svarbu ugdyti vaikų patirtinį ugdymą(si) jau ankstyvajame amžiuje, o tinkamiausias būdas pažinti aplinką yra žaidimas.
Adaptacijos procesas ankstyvame amžiuje
Žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal savo asmeninius poreikius radimas. Šiame laikotarpyje vaikai išgyvena sunkius, įtampą keliančius jausmus, nerimą, baimę, stresą. Šie vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. O mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.
Atsiskyrimas nuo mamos ir naujos aplinkos
Pirmoji - tai atsiskyrimas nuo mamos. Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo. Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja kol supranta, kad kitaip nebus.
Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų. Kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis/savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės darželyje savo pirmą dieną. Galbūt prisimenate savo pirmą dieną mokykloje? O gal kraustėtės iš vienos vietos į kitą ir teko ateiti į jau susiformavusią klasę? Tokie įspūdžiai įsirėžia ryškiai ir ilgam. Prisiminkite, kaip jautėtės? Nepaisant to, kad tuo metu jau turėjote prisitaikymo naujoje vietoje patirties, žinojote, kam reikia pasiruošti ir ko tikėtis, į naują darbą atėjote tikėdamas savo jėgomis ir greičiausiai su analogiško darbo patirtimi - vis tiek jautėte stresą. Taigi, tai normalu.
Vaiko emocijos ir santykių paieška
1. Padidėja jautrumas ir emocinės reakcijos. Žmogus daug skaudžiau, aštriau ir smarkiau reaguoja į dalykus, į kuriuos paprastomis aplinkybėmis gal net ir nereaguotų.
3. Atsiranda santykio ieškojimas. Visiškai naujoje aplinkoje žmogus stengiasi kažko įsitverti, ieško emocinio kontakto, draugiškai ir geranoriškai nusiteikusių kitų žmonių, su kuriais galėtų užmegzti ryšį.
Visa tai būdinga suaugusiems žmonėms. Suaugęs žmogus tokias situacijas išgyvena periodiškai, turi patirties prisitaikyti, adaptuotis (kolektyve, darbe, naujoje gyvenamojoje vietoje) todėl gali joms pasiruošti, suprasti savo emocijas ir su tuo dirbti.
Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko brolio ar sesės gimimui, ėjimui į darželį - kaip kad neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime.
Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Ir kalba eina ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks (tą jis gal ir galėtų įsivaizduoti), bet labiausiai apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų. Tam vaiko paruošti neįmanoma - vaikas su tuo tiesiog susiduria, kai tai atsitinka, ir turi tai išgyventi. Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės.
Kaip vaikas priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma, tai individualios mažylio savybės. Vaikų adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Teigiama, kad vaikai dar per maži suvokti savo emocijas, todėl jie negali jų valdyti. Turime išlaukti, kol vaikas pamažu apsipras, susiras naujų draugų, žaidimų ir taip po truputį užsinorės lankyti darželį. Tai - normali mažo vaiko jausmų eiga, kurią reikia suprasti ir kantriai išlaukti.
Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsnio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą.
Patarimai tėvams
Yra keli pagrindiniai požymiai, kurie gali parodyti, ar vaikas prisitaiko prie aplinkos.
- Labai svarbu į darželį vaiką vesti kasdien.
- Neišeikite neatsisveikinę su vaiku. Vaikui suprantama forma pasakykite, kuriam laikui jį paliekate.
- Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins…).
- Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio, geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais: žaidimo kambariais, parduotuvėmis, kompiuteriais ar televizoriais.
Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa
Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa padės pedagogams stebėti ir įvertinti kasdieninį vaikų atradimų džiaugsmą, kurį sukels ir barškučio garsas, ir lapų vėjyje šnaresys, ir netikėtai takeliu nuriedėjęs kamuolys, šaligatviu bėgiojančios skruzdėlės.
Knygoje "Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas" išsamiai pateiktos gairės, kuriomis vadovaudamiesi pedagogai gebės sukurti ugdymo(si) programą ankstyvojo amžiaus vaikams , pritaikytą savo ugdymo įstaigai.
Kūdikiai, metinukai bei dvimečiai gerai auga ir vystosi tuomet, kai jų santykiai su suaugusiais ir vaikais grindžiami pasitikėjimu ir nuolat puoselėjami ,o įvairios veiklos grupėje skatina ugdymąsi visose raidos srityse. Poreikius atitinkanti aplinka skatina vaikus pasitikėti kitais ir tyrinėti. Jie pažįsta pasaulį ir plėtoja savęs ir kitų pažinimą kaip kompetentingos ir savimi pasitikinčios asmenybės.
Šiame knygos "Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas" leidime pabrėžiama tarpusavio santykių formavimas, vaiko poreikius atitinkanti aplinka, taip pat kasdieninė priežiūra ir ugdymo(si) veikla. Tačiau programa atnaujinta daugeliu svarbių aspektų:
- ugdymo(si)procesas susietas su vaiko pažangos vertinimu. Pedagogai skatinami iš anksto pagalvoti apie ankstyvojo amžiaus vaikams siūlomą veiklą, lanksčiai reaguoti į besikeičiančius vaikų gebėjimus bei poreikius;
- daugiau dėmesio skiriama kalbai, raštingumui ir matematikos pradmenims, nes ankstyvojo amžiaus vaikai tyrinėja ir ugdosi labai svarbius igūdžius , kurie yra tolesnės raidos, pamatas;
- pateikiama patarimų, kaip tenkinti dvimečių, kitakalbių ir neįgalių vaikų poreikius;
- pabrėžiama teorijų ir tyrimų, kurie sudaro programos pamatą, svarba bei sąsajos su programos nuostatomis;
- pateikiama nemažai praktinių patarimų, kaip kurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką ir kt.
Iš anglų kalbos vertė Regina Bylienė, Sigita Leistrumienė
Įžanga
Ugdymas, kurį ankstyvojo amžiaus vaikai patiria pirmuosius trejus gyvenimo metus, ir patirtis šiuo laikotarpiu turi didžiulės įtakos jų savęs pažinimui, santykių su žmonėmis ir gebėjimų pažinti pasaulį formavimuisi. Pedagogai turi puikią galimybę teigiama linkme nukreipti mažų vaikų ir jų tėvų gyvenimus.
Ankstyvojo amžiaus vaikai išgyvena patį jautriausią ir svarbiausią gyvenimo laikotarpį. Iš pradžių jie visiškai priklauso nuo suaugusiųjų, kurie tenkina visus poreikius. Kūdikis, patiriantis nuolatinę globą ir meilę, gerai auga ir sėkmingai ugdosi.
Beveik kasdieną galima pastebėti jaudinančių pokyčių: vaikas pradeda jumis pasitikėti, džiaugsmingai tyrinėja jūsų sukurtą aplinką, atranda ką nors nauja, domisi kitais žmonėmis ir pamažu pažįsta save. Tinkamai ugdomi ankstyvojo amžiaus vaikai greičiausiai taps lengvai bendraujančiais, sumaniais ikimokyklinukais, gerai sutars su kitais, bus savarankiški ir noriai sieks pažinti pasaulį.
Galimybę daryti teigiamą įtaką vaikams ir jų tėvams užtikrina ikimokyklinio ugdymo įstaigos taikoma ugdymo programa. Tokios organizacijos kaip Nuo gimimo iki trejų metų ir Nacionalinė ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo asociacija (JAV) nustatė kriterijus, apibrėžiančius kokybišką ankstyvojo amžiaus vaikų ugdymo programą. Vaikų iki trejų metų ugdymas yra labai svarbus, todėl negali būti paliktas savieigai. Ankstyvojo amžiaus vaikus ugdantys pedagogai kiekvieną dieną turi numatyti kryptingą veiklą. Tam tikslui sukurta ši išsami, vaiko raidą atitinkanti Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa.
Apie programą
Bet kuri ugdymo programa yra tarsi kelių žemėlapis, kuris padės nuvykti ten, kur norite. Išsami, vaiko raidai pritaikyta Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa apima vaiko ugdymo(si) tikslus ir uždavinius visose raidos srityse: socialinėje ir emocinėje, fizinėje, pažinimo ir kalbos. Suformuluoti tikslai ir uždaviniai parodo, ką galite pasiekti, o ugdymo programa atskleidžia, kokiais būdais tai padaryti. Ši programa pateikia atsakymus į klausimus kas?, ką?, kodėl?, kaip? ir kada? Joje taip pat rasite bendravimo su vaikais ir jų tėvais gaires. Programoje paaiškinti visi ankstyvojo amžiaus vaiko raidai taikomi aspektai, pagal ją kiekvieną iš jų galima planuoti ir įgyvendinti.
Jei vadovautumėtės kelių žemėlapiu, pamatytumėte įvairių kelių, iš kurių galėtumėte rinktis, norėdami pasiekti savo tikslą. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa siūlo įvairių pasirinkimo galimybių ir skatina būti kūrybiškiems.
Kas mažylių ugdymui suteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo? Tai jūsų gebėjimas įvertinti kasdieninius vaikus džiuginančius atradimus: spalvotos šviesos, nuo prizmės krentančios ant sienos; ant pakabinamų žaislų skambantys varpeliai; sėkmingi pirmieji žingsneliai; galiausiai reikiamos dėlionės detalės radimas. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programa nurodys pedagogams, kaip planingai ir kryptingai kurti įvairias galimybes, kad mažyliai galėtų atrasti, patirti, veikti, taip pat padės būti kūrybingiems ir lanksčiai atsižvelgti į besikeičiančius vaikų interesus bei tobulėjančius gebėjimus.
Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programos Sklandžios raidos aprašas kaip vertinimo sistema (žr. 1 skyrių) palengvins pedagogams nustatyti vaikų raidos bei įgūdžių formavimosi etapus ir tinkamai reaguoti į pokyčius. Tai puiki priemonė, padėsianti stebėti vaikus, fiksuoti jų tobulėjančius įgūdžius ir individualizuoti ugdymą. Sistemingas vertinimas, atliekamas siekiant nustatyti kiekvieno vaiko raidos etapą ir planuoti tinkamą ugdymo(si) procesą, įgalins tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaikus. Ši sistema pagrįsta Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programos tikslais ir uždaviniais ir pateikia tipišką veiksmų seką kiekvienam tikslui pasiekti.
Fizinis aktyvumas ir patirtinis ugdymas
Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2-3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą.
Marshall'o „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklą“ pritaikėme projekto „Judame daugiau ir išradingiau“ įgyvendinimui. Ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvias veiklas pradedame nuo žaidimo modeliavimo, pasitenkinimo veiklai kuriame aplinką, pereiname prie vaiko gebėjimų jausmo ir baigiame saugumo jausmu bei noru ir galėjimu prisitaikyti kintančios veiklos situacijose (žr. 1 pav. Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiš¬kai vaikas geba pasirinkti veiklą, kartu mokytis iš savo pasirinkimo.
Aktyvia veikla siekiama, kad 2-3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Todėl vaikų veiklos orienuotos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus. Mokytojos organizuoja veiklas, kurios sudaro sąlygas ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą: tobulina gebėjimą laisvai, koordinuotai, įvairiais būdais šliaužti, ropoti, pralysti, judinti liemenį, kojas, rankas, galvą. Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes: rankų, plaštakų, pėdų, liemens ir kt., lavino pusiausvyrą, gerino judesių koordinaciją, ugdė drąsą. Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais vaikais. Žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinacija.
Tėvai, kiekvieno mėnesio pabaigoje, taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas. Tas pačias veiklas kartoja namuose su šeima. Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.
FIZINIAI MANKŠTAI VAIKAMS 🏃♂️ SPORTO NAUDOS VAIKAMS 🏋️ Kūno kultūra
Socialinių įgūdžių ugdymas
Straipsnyje pateikiamas empirinis tyrimas, atskleidžiantis, kad vienas iš svarbiausių vaikų pasiekimų yra vaiko gebėjimas bendrauti bei socializuotis jį supančioje aplinkoje. Ankstyvojo amžiaus vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą iš šeimos atsineša komunikavimo, higienos, kasdieninio gyvenimo bei visus bendrus socialinius įgūdžius, tačiau juos reikia nuolat ugdyti. Ypač svarbu ugdyti vaikus, turinčius bendravimo ir elgesio sunkumų.
Dažniausiai naudojamas metodas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti yra žaidimas. Pedagogai, ugdydami ankstyvojo amžiaus vaikų socialinius įgūdžius, daugiausiai taiko grupinę veiklą bei numato taisykles vaikų elgesiui. Taip pat įtraukiamos tokios veiklos kaip tyrinėjimas, eksperimentavimas ar žaidybinė veikla.
tags: #ankstyvojo #amziaus #vaiku #ugdymas
