Alergija vaikams gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant čiaudėjimu, niežėjimu ir odos bėrimu, baigiant sunkesnėmis kvėpavimo takų problemomis. Vaikų organizmas, vis dar besiformuojantis, yra jautresnis aplinkos veiksniams, todėl alerginės reakcijos gali būti dažnesnės nei suaugusiems. Suprasti alergijos priežastis ir imtis prevencinių priemonių yra itin svarbu siekiant užtikrinti vaiko sveikatą.

Alergijos priežastys vaikams

Alergijas vaikams gali lemti daugybė veiksnių. Viena pagrindinių priežasčių - paveldėjimas. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai yra linkę į alergijas, turi didesnę tikimybę (iki 50%) patys susidurti su alerginėmis reakcijomis. Tačiau net ir vieno tėvo alergiškumas vaikystėje, kuris vėliau buvo pamirštas, gali padidinti riziką.

Gyvenimo ypatumai, užteršta aplinka, maiste esančios pridėtinės medžiagos, netinkamos kūdikių higienos priemonės ir namų apyvokos chemija - visa tai gali prisidėti prie alergijų atsiradimo.

Nematomos, bet itin dažnos alergenų sukėlėjos - dulkių erkutės, kurios mėgsta įsikurti lovos čiužiniuose, patalynėje, kilimuose ir balduose. Be dulkių erkučių, vaikams alergiją gali sukelti ir paprastos dulkės ar pelėsis namuose.

Naminiai gyvūnai, ypač tie, kurie nuolatos gyvena toje pačioje patalpoje su vaiku, taip pat gali būti alergenų šaltiniu. Alergizuoti gali gyvūno plaukai, pleiskanos ar plunksnos.

Lauko aplinka taip pat turi įtakos. Šienligė nebėra tik suaugusiųjų liga. Augalų žydėjimo metu, ypač suaktyvėjus lazdyno ir beržo žirginėliams, daugelis mažylių pradeda sloguoti, čiaudėti ir ašaroti.

Vaistai, nors ir skirti palengvinti alergijos simptomus, taip pat reikalauja atsargumo. Prieš vartojant bet kokius medikamentus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Maisto alergijos ir netoleravimas

Alergija maistui yra nenormalus organizmo atsakas į tam tikrą maistą, kai imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus kaip į pavojingą svetimkūnį. Maisto netoleravimo atveju paprastai sutrinka tik virškinimo sistemos veikla.

Kiaušiniai, pienas ir žemės riešutai yra didžiausi maisto alergenai vaikams iki trejų metų amžiaus. Žemės riešutai, žuvys ir vėžiagyviai dažniausiai sukelia sunkiausias reakcijas. Beveik 5% vaikų iki penkerių metų amžiaus yra alergiški maistui.

Jei šeimoje yra alergiškų asmenų, kūdikį reikėtų stebėti atidžiau, nes jis paveldi polinkį į alergijas. Nors anksčiau buvo teigiama, kad vėlyvas alergizuojančių produktų įvedimas į racioną yra gera prevencinė priemonė, pastarųjų metų tyrimai rodo, kad tokia taktika negelbėja.

Prieš prasidedant alergijai maistui, jautrus vaikas jau turi būti bent kartą ragavęs alergizuojančių produktų, arba jis gali būti veikiamas per motinos pieną. Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo.

Radus maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu jų vengti. Jei žindote vaiką, venkite maisto produktų, kuriems jis yra alergiškas. Kai kuriems vaikams, prižiūrint gydytojui, po trijų ar šešių mėnesių gali būti vėl duodama tam tikrų maisto produktų, kad būtų galima įsitikinti, ar jis „neišaugo“ alergijos.

Kūdikio (vaiko) alergiją maistui vertinkite labai rimtai, nes bet kuri akistata su alergizuojančiu produktu gali būti pavojinga gyvybei. Būtinai informuokite visus besirūpinančius vaiku (senelius, auklę, vaikų darželio personalą ir t. t.) apie jo alergijas.

Alergijos simptomai ir diagnostika

Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, dažniausiai pasireiškia odos alergija: bėrimas, niežėjimas, paraudimas, patinimas. Kūdikiams dažniausiai pasireiškiančias alergijas paprastai lydi įvairūs odos bėrimai bei virškinimo sutrikimai. Pagrindinė kūdikius kamuojanti odos problema vadinama atopiniu dermatitu, kuriam būdingas viso kūno odos išsausėjimas, pleiskanojimas, šlapiavimas esant odos pažeidimams.

Kiti simptomai gali būti irzlus elgesys, prastesnis apetitas, sutrikęs dienos ir miego ritmas. Didesniems vaikams gali pasireikšti sloga, čiaudulys, ašarojimas, kvėpavimo pasunkėjimas.

Jei šeimoje yra kenčiančių nuo alergijos, kūdikį reikėtų stebėti atidžiau. Tėvams reikia sunerimti, kai alergijos požymiai yra itin stiprūs arba pasireiškia jau vyresniam vaikui.

Šiandien sveikatos specialistai rekomenduoja tyrimus, kurie padeda nustatyti alergijos priežastis. Šie tyrimai nėra skausmingi, atliekami nesudėtingai, todėl gali būti daromi ir vaikams.

Prevencija ir priežiūra

Siekiant išvengti ar sumažinti alerginių reakcijų riziką, svarbu imtis prevencinių priemonių. Jei motina maitina vaiką savo pienu, rekomenduojama reguliuoti jos mitybą, vengiant potencialiai alergizuojančių maisto produktų, tokių kaip žuvis, jautiena, jūros gėrybės, pomidorai, aštrūs prieskoniai ir padažai.

Vaikams patartina vengti stiprių dirgiklių: saldumynų su dažikliais, aštrių maisto produktų. Svarbu atidžiai rinktis kūdikių higienos priemones, pirmenybę teikiant švelnioms, be kvapiklių ir sintetinių ingredientų turinčioms priemonėms. Taip pat svarbu rinktis natūralius audinius drabužiams ir patalynei.

Prevenciškai rekomenduojama bent du kartus per metus atlikti generalinę tvarką namuose, naudojant priemones, užkertančias kelią pelėsio susidarymui. Svarbus ir reguliarus namų vėdinimas bei bendros švaros palaikymas.

Vengti reikėtų ir namų apyvokos chemijos, kurios sudėtyje yra dirginančių medžiagų. Skalbikliai, indų plovikliai, valymo priemonės turėtų būti kuo natūralesni.

Jei šeimoje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, kūdikio mitybą reikėtų pradėti stebėti itin atidžiai. Pradėjus primaitinimą, naujus maisto produktus į racioną reikia įvesti pamažu, duodant nedidelį kiekį ir stebint reakciją kelias dienas.

Didžioji dalis alerginių reakcijų, vaikams augant, palaipsniui mažėja. Svarbu atidžiai stebėti vaiko savijautą, reaguoti į pirmuosius simptomus ir, esant reikalui, kreiptis į specialistus.

tags: #kudikiui #alergija #nuo #liepziedziu

• Kaip sukurti saugią aplinką vaikų namuose
• Iššūkiai ir Išgyvenimai Po Aborto
• Sužinokite apie drakono tatuiruotes pagal gimimo metus
• Knygos jūsų vaikams
• Kaip pasiruošti gimdymui