Bendras apibūdinimas: Studijų programos tikslas - parengti universitetinį išsilavinimą įgijusį, atsakingą, kompetentingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogą, turintį plačią teorinę ugdymo vaikystėje sampratą, kūrybiškai interpretuojantį kultūros tradicijas, gebantį organizuoti kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą(si) ir teikti socialinę pedagoginę pagalbą visoms amžiaus grupėms. Pedagogas turėtų veikti globalizacijos, socialinės įvairovės ir naujų technologijų kontekste, kurti ir diegti vaikų ugdymo(si) inovacijas, plėtoti partnerystę su šeima, profesinėmis ir kitomis bendruomenėmis.
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
Studijų rezultatai
Baigusieji studijų programą gebės:
- Išmanyti ir taikyti pažangiausias vaiko ugdymo bei mokymosi filosofines, sociologines, psichologines, ugdymo mokslų sampratas ir teorijas, ugdymo ir švietimo veiklą interpretuoti iš tarpdisciplininės perspektyvos.
- Kritiškai vertinti bei realizuoti ugdytinių grupėje ir sociume tautos bei Europos bendrijos švietimo ir kultūros vertybes, švietimo politikos įgyvendinimo prioritetus, pažangiausių valstybių patirtis, humanistinės, demokratinės ir pilietinės visuomenės, darnaus vystymosi principus, mokslo bei technologijų pasiekimus.
- Identifikuoti aktualias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei pagalbos vaikui ir šeimai srities problemas, rinkti, analizuoti, sisteminti tyrimų duomenis, remtis šiuolaikiniais edukologijos ir psichologijos mokslo pasiekimais, edukacinių tyrimų metodais bei priimti su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymu(si) susijusius efektyvius sprendimus.
- Kurti edukacines aplinkas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei švietimo pagalbos stokojantiems įvairaus amžiaus vaikams integruotai ugdytis sveikatos, socialinės, komunikavimo, pažinimo bei meninės kompetencijų pradmenis.
- Reflektuoti, planuoti ir organizuoti pagarba vaikui, tėvų įsitraukimu, dialogine sąveika, vaikų pasiekimų įrodymais grindžiamą, atvirą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo procesą, kurti situacijas individualiam ir grupiniam vaikų ugdymuisi.
- Ugdant ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, ir teikiant socialinę-pedagoginę pagalbą visiems vaikams, atsižvelgti į jų amžiaus galimybes, motyvaciją, ugdymosi pasiekimus ir poreikius, mokymosi stilių, kalbinę įvairovę, atvykusiųjų iš svetur patirtį, šeimos kultūrą, socialinę padėtį, ugdymo kontekstus, teikti profesionalią šittenimo pagalbą ir grįžtamąjį ryšį vaikams bei tėvams.
- Taikyti šiuolaikiniais mokslo ir didaktikos pasiekimais grindžiamas vaiko ugdymo(si) bei mokymosi strategijas, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo metodus, naująsias informacines komunikacines technologijas.
- Stiprinti profesinei veiklai globalizacijos kontekste būtiną tautinį, pilietinį ir kultūrinį identitetą, dalyvauti visuomenės ir švietimo kaitos procesuose, argumentuoti sprendimus specialistams ir nespecialistams, komunikuoti gimtąja ir užsienio kalbomis (ne žemesniu kaip C1 lygiu), taikyti šiuolaikines komunikacines technologijas.
- Veikti, mokytis, prisiimti lyderio vaidmenį bendradarbiaujančiose grupėse, švietimo pagalbos vaikui teikimo komandose, socialinėse partnerystėse su šeima, koordinuoti projektinę veiklą, dalyvauti institucinių, profesinių ir vietos bendruomenių tinkluose.
- Turėti stipriai išreikštą profesinį tapatumą, profesinę, kūrybinės saviraiškos ir mokymosi visą gyvenimą motyvaciją, socialinės atsakomybės ir tolerancijos įvairovei jausmą.
- Savarankiškai mokytis, reflektuoti savo ugdomąją veiklą ir jos rezultatus, kurti ir diegti naujoves ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje, ir spręsti visų amžiaus grupių švietimo pagalbos problemas, prisiimdamas atsakomybę už savo profesinės veiklos ir jos rezultatų poveikį vaikų gerovei ir jų ugdymuisi, kultūrinės, socialinės, edukacinės atskirties mažinimui.
Baigusieji studijų programą, savo veikloje taikys šiuos gebėjimus:
- Projektuos ir kurs modernias ir šiuolaikiškas ugdymo aplinkas, padedant nuo architektūrinių, dizaino sprendimų iki didaktinių modernių technologijų.
- Užtikrins įvairių poreikių ir interesų vaikų ugdymą (neįgaliųjų, gabių vaikų, turinčių elgesio problemų, vaikų užsieniečių, iš emigracijos grįžusių ir kt.) dirbdami multidisciplininėse grupėse ir komandose.
- Integruos gamtos, tiksliųjų, humanitarinių mokslų, menų dalykus, taikydami aktualiausias skaitmenines technologijas.
- Taikys naujausias ugdymo technologijas ir metodikas ir gebės analizuoti jų poveikį vaikui ir pedagogo veiklai.
Mokymo(si) metodai
Studijų procese taikomi įvairūs mokymo(si) metodai, skatinantys aktyvų studentų įsitraukimą ir gilų mokymąsi:
- Atvejo studijos, analizės, projektai, probleminis mokymas(is), pažintinės išvykos, vaidmenų žaidimai, darbų (projektų, ataskaitų ir kitų) pristatymai ir aptarimai, kolegialus vertinimas, ekspertų metodas, vaizdo ir garso konferencijos, vaizdo ir garso paskaitos, modulio nuotolinis mokymo(si), tekstų analizė, tekstų komentavimas, mokslinė diskusija, euristinis pokalbis, loginiai įrodymai, ugdymo idėjų interpretacija ir vertinimas, vaizdinės medžiagos demonstravimas, atvejų analizė, simuliacinės pratybos, refleksija, vaizdo medžiagos analizė, durstinys, kūrybinės užduotys, vaidmeniniai žaidimai, savęs ir kitų pažinimo užduotys, Venn diagrama, teminiai debatai ir pranešimai, informacijos šaltinių paieška, atranka, sisteminimas, informacijos paieška duomenų bazėse, savarankiškas mokslinės ir metodinės literatūros studijavimas, dokumentų analizė, kritinė studijuojamos literatūros refleksija.
Besimokančiųjų refleksija grindžiamos gebėjimo veikti ir įsivertinti metodikos: Minčių, sąvokų, koncepcijų žemėlapių sudarymo, minčių lietaus, esė rašymo, bendradarbiavimu grįstas grupinis darbas, užduočių atlikimas porose.
Patirtinis, refleksyvusis mokymasis: Lankymasis ugdymo įstaigose, reflektavimo dienoraščiai, švietimo pagalbos atvejų analizė ir veiklos situacijų stebėjimas ir refleksija, filmuotų atvejų stebėjimas ir aptarimas; praktinis darbas - ugdymo idėjų bei priemonių pasirinkimas, taikymas, jų veiksmingumo refleksija, vaikų poreikių ir pasiekimų vertinimas, programų kūrimo pratybos, planų kūrimo pratybos, įgytų ir naujų žinių bei patirties susiejimo, vaikų veiklos organizavimas asistuojant mentoriui, dirbant poroje su mentoriumi, dirbant savarankiškai, ugdymo idėjų mugių organizavimas, praktikų refleksija ir kt.
Tyrimais grindžiamas mokymasis: Kokybinio tyrimo (turinio analizės, tematinės analizės, etnografinio, veiklos tyrimų, atvejo studijos ir naratyvinio tyrimo) metodologija, rinkimas ir duomenų analizavimas.
Studijų rezultatų vertinimo būdai
Studentų pasiekimai vertinami įvairiais būdais:
- Rašto darbų, teorinės analizės vertinimas, projektų ir individualių darbų ataskaitos, kompetencijų aplanko į(si)vertinimas, kolegialus vertinimas, esė, individualių ir grupinių pateikčių, dalyvavimo diskusijoje, debatuose, mokslinio referato pristatymo žodžiu, mokslinio pranešimo, oponavimo pranešėjams vertinimas, refleksijos, individualios kūrybinės užduoties, simuliacijos vertinimas, ugdomosios veiklos aprašo vertinimas, e-erdvėje surastos informacijos pristatymo ir analizės vertinimas, ugdymo idėjų interpretacijos vertinimas, kūrybinių užduočių vertinimas ir kt.
- Studentų atliktų darbų aplankų vertinimas, užduočių vertinimas virtualioje mokymosi aplinkoje (MOODLE), kritinės refleksijos, recenzijos, referato, lyginamosios analizės vertinimas ir kt.
- Projekto ir jo pristatymo vertinimas, problemos identifikavimo ir sprendimo vertinimas ir kt.
- Sukurtos programos dalies vertinimas, sukurto plano vaikų veiklai vertinimas, vaikų poreikių ir pasiekimų fiksavimo bei identifikavimo vertinimas, ugdymo situacijų stebėjimo ir refleksijos vertinimas, praktikos aplankų vertinimas ir kt.
- Mini tyrimo/studijos vertinimas, tyrimo darbų vertinimas.
Studijų sandara
Studijų programa apima šiuos modulius ir praktikas:
Bendrieji universitetiniai dalykai:
- Užsienio kalba
- Specialybės kalba
- Pasirenkamieji artes liberales studijų dalykai: socialinių, humanitarinių, menų, gamtos ir fizinių mokslų sričių dalykai.
Specialybės dalykai:
- Vaiko kalbinis ir literatūrinis ugdymas komunikacinės įvairovės kontekste
- Gamtamoksliniai ir matematiniai tyrinėjimai vaikystėje
- Vaikų kūrybinė meninė raiška (muzika, šokis, dailė, teatras)
- Ikimokyklinio ugdymo strategijos ir pedagogo lyderystė
- Ikimokyklinio ugdymo tyrimo parametrų planavimas
- Pedagoginės veiklos tyrimų organizavimas
- Baigiamasis darbas
Socialinė pedagogika:
- Socialinė pedagogika sumaniosios edukacijos kontekste
- Socialinė pedagoginė pagalba bendruomenėje
- Vaikų socioemocinis ugdymas
- Prevencinė pedagogika ir sociokultūrinis ugdymas
- Ugdomasis vadovavimas ir socialinė mediacija
- Universalaus dizaino pagrindai
- Kompleksiškai teikiamos socialinės pedagoginės pagalbos modeliavimas
- Socialinė komunikacija
- Švietimo ir vaiko gerovės politika
- Integrali pagalba
- Šeimos pedagogika
- Socialinės pedagoginės pagalbos vaikui ir šeimai vertinimas
- Socialinės įtraukties kūrimas
Specialioji pedagogika:
- Ugdymo turinio kūrimas, tenkinant specialiuosius poreikius
- Negalia dėl sensorikos sutrikimų
- Negalia dėl intelektinių sutrikimų
- Kompleksinė negalia
- Autizmo spektro sutrikimai
Praktika:
- Pedagogo asistento praktika
- Pedagoginė praktika globojant mentoriui
- Savarankiška pedagoginė praktika
Specializacijos
Studentai gali pasirinkti vieną iš šių specializacijų:
Socialinio pedagogo:
Su socialinės pedagogikos specializacija studijose papildomai susipažinsite su socialinio pedagoginio darbo vadyba ir etika, vaikų specialiaisiais ugdymosi poreikiais ir socialinių bei emocinių problemų prevencinėmis programomis. Analizuosite ugdomąjį vadovavimą, konsultavimą, krizinių atvejų ugdymo įstaigose sprendimo būdus, prevencinį ir intervencinį darbą su šeima bei kitus dalykus. Galėsite dirbti vaikų gerovės programų koordinatoriumi, socialiniu pedagogu bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose ir institucijose, kurios teikia švietimo pagalbą įvairiose ugdymo institucijose.
Specialiosios pedagogikos:
Su specialiosios pedagogikos specializacija studentai gilinsis į mokymosi sutrikimus ir sunkumus, ugdymą esant įvairioms negalios formoms, alternatyviąją komunikaciją, neuropedagogiką ir kitus dalykus. Po šių studijų galėsite dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoju ar specialiuoju pedagogu įstaigose ar grupėse, kurios veikia mokyklose, daugiafunkciniuose centruose ar kitose ugdymo institucijose.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo:
Šios specializacijos studentai studijuos bendruosius programos dalykus: pedagogiką, įvairias psichologijos rūšis, ikimokyklinio ugdymo pedagogines strategijas, pedagogo lyderystę, vaikų kūrybinę meninę raišką, anglų kalbos ugdymo didaktiką, ugdymo turinio kūrimą ir kitus. Taip pat galės rinktis tave dominančius pasirenkamuosius dalykus: nuo menų terapijos ir išmaniųjų ugdymo sistemų iki kūdikių, ankstyvojo amžiaus vaikų ir multikultūrinio ugdymo. Po šių studijų galėsite dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoju ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose, vaikų gabumų ugdymo ir šeimos konsultavimo centruose, paramos vaikui ir šeimai institucijų pedagogu, gydymo įstaigose besigydančių vaikų ugdytoju.
Ikimokyklinio ugdymo principai ir sritys
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdingas ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Taip pat svarbūs principai yra:
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Šios ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Ugdymo(si) kontekstų kūrimas
Viena iš aktualių naujų ugdymo(si) aplinkos modeliavimo krypčių yra vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymo(si), rengiamasi Programai, grindžiamai universalaus dizaino mokymuisi prieiga.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.
Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą.
Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.
Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiai iš ugdymo(si) sričių:
Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai (Mūsų sveikata ir gerovė):
- Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
- Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
- Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.
Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai (Sveikatos ir fizinis ugdymas):
- Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
- Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.
Profesinės veiklos ir tolesnių studijų galimybės
Baigus šią studijų programą, absolventai galės dirbti įvairaus tipo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose ir švietimo pagalbos specialistais visose švietimo įstaigose.
tags: #ikimokyklinio #ir #priesmokyklinio #ugdymo #programa #dienorastis
