Šakniavaisiniai augalai - tai augalai, auginami dėl valgomų, pašarui ar techninėms reikmėms naudojamų šakniavaisių. Dauguma šakniavaisinių augalų priklauso salierinių (morkos, pastarnokai, petražolės, salierai), bastutinių (griežčiai, ropės, ridikai, ridikėliai), balandinių (runkeliai, burokėliai), astrinių (trūkažolės, gelteklės) šeimoms. Šakniavaisiniai augalai yra dvimečiai, rečiau - daugiamečiai (gelteklės). Auginami vidutinio šilto klimato srityse kaip kaupiamieji augalai. Jiems reikia gerai įdirbto trąšaus dirvožemio, gana daug drėgmės. Kartais ūkiniais tikslais prie jų priskiriami ir kiti valgomus požeminius gumbus (stiebagumbius, šakniagumbus, šakniastiebius) išauginantys augalai (batatai, bulvės, maniokai).
Maistiniai augalai
Augalai, auginami dėl valgomų šakniavaisių, yra svarbi žmonių mitybos dalis. Tarp jų ypač svarbūs bastutinių šeimos augalai, tokie kaip gūžinis kopūstas, raudongūžis kopūstas, garbanotasis kopūstas, Briuselinis kopūstas, žiedinis kopūstas, ropinis kopūstas, griežtis, rapsas, ropė (turnepsas) ir valgomasis ridikas.
Bastutinių šeimos maistiniai augalai
- Gūžinis kopūstas
- Raudongūžis kopūstas
- Garbanotasis kopūstas
- Briuselinis kopūstas
- Žiedinis kopūstas
- Ropinis kopūstas
- Griežtis
- Rapsas
- Ropė (Turnepsas)
- Valgomasis ridikas
Pašariniai augalai
Pašariniai augalai yra naudojami gyvulių šėrimui. Jiems priskiriami ankštiniai augalai, varpiniai javai, bulvės, pašariniai šakniavaisiai, vienamečiai ir dvimečiai pašariniai augalai žaliajam pašarui ir silosui, daugiametės pašarinės žolės. Lietuvoje pašariniai augalai sudaro didelę dalį visų pasėlių.
Varpiniai javai
Varpiniai javai skirstomi į žieminius (žieminiai rugiai, žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai, žieminiai miežiai) ir vasarinius (vasariniai miežiai, vasariniai kvietrugiai, avižos, vasariniai kviečiai). Jų grūdais šeriami gyvuliai ir lesinami paukščiai. 1 kg grūdų yra 9,72-11,8 MJ apykaitos energijos, 76,8-92,7 g baltymų.
Ankštiniai javai
Ankštiniams javams priskiriami pupinių šeimos augalai - žirniai, pašarinės pupos, vasariniai vikiai, pašariniai lubinai. Jų grūdų baltymuose yra visų nepakeičiamųjų aminorūgščių.
Bulvės
Žaliomis arba virtomis bulvėmis šeriama galvijai, kiaulės, ypač penimi. Bulvių pašarinė vertė priklauso nuo sausųjų medžiagų ir krakmolo kiekio (jo būna 12-24 %). Bulvėse esančių baltymų sudėtyje daugiausia yra lengvai virškinamų globulinų.
Pašariniai šakniavaisiai
Pašariniams šakniavaisiams priskiriami cukriniai, puscukriniai ir pašariniai runkeliai, pašarinės morkos, griežčiai, pašarinės ropės (turnepsai). Šakniavaisių sudėtyje yra daug vandens ir angliavandenių. Juose yra palyginti nedaug azoto, riebalų, miner. druskų. Pašariniai šakniavaisiai yra nelabai maistingi, bet jie padeda gyvuliams geriau įsisavinti kitus pašarus, gerina virškinimą, skatina pieno sekreciją.
Vienamečiai ir dvimečiai pašariniai augalai
Vienamečiai ir dvimečiai pašariniai augalai (kukurūzai, pašariniai lubinai, seradėlės, žieminiai ir vasariniai rapsai, žieminiai ir vasariniai rapsukai, baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, pašariniai kopūstai) naudojami žaliajam pašarui ir silosui.
Daugiametės pašarinės žolės
Daugiametės pašarinės žolės skirstomos į ankštines (baltieji, raudonieji ir rausvieji dobilai, mėlynžiedės ir geltonžiedės liucernos, sėjamieji esparcetai, paprastieji garždeniai, ožiarūčiai) ir varpines (pašariniai motiejukai, tikrieji, raudonieji ir nendriniai eraičinai, beginklės dirsuolės, paprastosios šunažolės, daugiametės svidrės). Gyvuliai šeriami šių žolių žaliąja mase, iš jos ruošiamas šienas, šienainis, silosas, gaminami žolės miltai. Ankštinių žolių pašarinė vertė didesnė negu varpinių.
Kukurūzų auginimas – pradedančiųjų vadovas nuo sėklų iki derliaus nuėmimo
Kukurūzai: svarbus maistinis ir pašarinis augalas
Kukurūzai - vieni svarbiausių maistinių ir pašarinių augalų pasaulyje. Jų vis daugiau auginama ir Lietuvoje. Europoje kukurūzų plotai išsiplėtė per XX a. aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius, nes selekcininkai sukūrė ir vis tebekuria naujus, ankstyvus, derlingus, neišgulančius, atsparius ligoms hibridus, o visus kukurūzų auginimo darbus lengva mechanizuoti.
Kukurūzų augalas yra vienas įspūdingiausių gamtoje esančių energijos mechanizmų. Iš sėklos, sveriančios apie 0,25 g, per 9 savaites išsivysto 2-3 m augalas, kuris per 2 mėnesius subrandina nuo 600 iki 1 000 sėklų. Genotipas turi įtakos derliaus ir jo kokybės elementams. Atliekant kukurūzų, skirtų siloso gamybai, selekciją, siekiama sukurti ne tik derlingas, bet ir mažai ląstelienos kaupiančias, lapuotesnes veisles, iš kurių pagamintą silosą atrajotojai geriau pasisavins.
Kukurūzų auginimo iššūkiai ir sprendimai
Nemažai problemų visame pasaulyje sukelia su grūdais plintantys mikroskopiniai grybai, kurie apninka kukurūzus augimo ir sandėliavimo laikotarpiais. Augalui augant mikrogrybai sukelia daugelį ligų: šaknų, stiebų, burbuolių puvinius, viso augalo vytimą ir džiūvimą. Kukurūzų augalus gali apnikti įvairios grybinės ligos: dulkančiosios ir pūslėtosios kūlės (Sphacelotheca reiliana, Ustilago maydis), antraknozė (Colletotrichum graminicola), įvairūs daigų ir stiebų puviniai (Pythium spp., Fusarium spp.).
Pasėlio tankumo įtaka kukurūzų derliui
Vienas pagrindinių kontroliuojamų veiksnių, lemiančių kukurūzų derlių - pasėlio tankumas. Augalų skaičius ploto vienete lemia ne tik derliaus kiekį, bet ir jo kokybę. Nuo pasėlio tankumo priklauso kukurūzų augimo ir vystymosi sąlygos. Labai tankiuose pasėliuose, gaudami mažiau šviesos, maisto medžiagų ir drėgmės, kukurūzai išauga silpnesni, burbuolių juose būna mažiau arba ir visai nebūna, o tokių augalų pasėliai linkę išgulti. Optimalų pasėlio tankumą lemia daugelis sąlygų: dirvos apsirūpinimas vandeniu, kukurūzų hibridų tipas, jų auginimo paskirtis. Kuo ankstesnė sėja, derlingesnė, geriau aprūpinta vandeniu dirva, ankstesnis hibridas, tuo pasėlio tankumas gali būti didesnis. Bendra taisyklė būtų tokia: kuo sąlygos geresnės, tuo pasėlio tankumas gali būti didesnis. LAMMC Žemdirbystės instituto tyrimai parodė, kad kukurūzų, auginamų grūdams, tankumas, atsižvelgiant į hibridą, turėtų būti 7-8 vnt. / m2, o silosui - 8-10 vnt. / m2.
Kukurūzų veislių klasifikacija
Pagal vegetacijos trukmę kukurūzų veislėms suteikiamas FAO skaičius: 160-190 rodo ankstyvąsias, 190-210 - vidutinio vėlyvumo, o daugiau negu 210 - vėlyvąsias veisles.
