Vaikų isterijos - tai dažnas iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis tėvų. Svarbu suprasti, kas sukelia tokius priepuolius ir kaip į juos reaguoti, kad padėtume vaikui išmokti reguliuoti savo emocijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vaiko isterija, kodėl ji kyla, kaip išvengti pykčio protrūkių ir ką daryti, kai vaikas jau isterikuoja. Taip pat pateiksime psichologų patarimų, kaip padėti vaikui išmokti reguliuoti emocijas ir nustatyti ribas.
Vaiko Emocijos: Kas Tai?
Emocijos - tai natūralios, dažniausiai trumpalaikės ir dėl konkrečios priežasties kylančios vaiko organizmo reakcijos į situaciją. Žmogaus veidas geba sukurti virš 7000 veido išraiškų ir egzistuoja dešimtys įvairių emocijų. Vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą.
Kaip Vystosi Vaikų Emocijos?
Vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą. Tam tinkami įvairūs būdai: apibūdinti emocijas žodžiais ir pavaizduoti veido išraiškomis, paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais pasakoti, kokios vaiko emocijos yra patiriamos skirtingose situacijose, palaipsniui lavinti jų atpažinimo ir įvardinimo įgūdžius bei savo pavyzdžiu rodyti kaip įvairios vaiko emocijos gali būti išreikštos tinkamai.
Nuo maždaug 1,5 metų iki 4-5 metų ypač sparčiai vystosi vaiko emocinė raida, taigi vaikai ima aktyviau dalyvauti šiame mokymosi procese ir patys. Šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau aplinkybių, kada galime įtvirtinti teorines žinias praktinėse situacijose.
Pirminės ir Antrinės Vaikų Emocijos
Galite pastebėti, kad kūdikiams iki vienerių metų reiškiasi pirminės vaikų emocijos: pasitenkinimas, susidomėjimas, džiaugsmas, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis, distresas, pasibjaurėjimas.
Knygos Kaip Emocinio Lavinimo Priemonė
Vaikiškos knygos - tai vienas pagrindinių įrankių, padedančių tėvams vaiką supažindinti su įvairiomis emocijomis. Galite rasti knygų, apžvelgiančių tiek pagrindines emocijas vienoje vietoje, tiek po atskirą knygą kiekvienai emocijai. Vienos populiariausių knygų vaikams Lietuvoje apie emocijas - Trace Moroney knygelių serija. Vaikus taip pat labai sudomina interaktyvios knygelės. Viena tokių, kurioje derinama situacija prie vaiko emocijos - „Jausmų karuselė“ (Edita Kazakevičienė). Taip pat galite rasti knygelių su judančiais elementais bei atvartėliais - „Emocijos: pajudink ir pažadink“.
Papildomos Priemonės Emociniam Lavinimui
Vaikų emocijų kortelės ir plakatai taip pat gali būti puiki pagalbinė priemonė mokantis atpažinti emocijas ir jas reguliuoti. Galima ieškoti vienodų veidelių, juos aptarinėti, įvardinti tėvams savo emociją ir paprašyti vaikus parodant pirštu į kortelę papasakoti apie savo šiuo metu jaučiamą ar išgyvenamą emociją. Galima aptarti, kaip elgtis jaučiant intensyvius jausmus, kad padėti juos išgyventi sau komfortiškiau ir nekeliant grėsmės fiziškai sau bei kitiems.
Vaiko Isterija: Kas Tai Yra?
Nuo 1 metų pradeda stipriai reikštis vaiko savarankiškumas. Vaikas žengia pirmuosius žingsnius, geba atitolti nuo tėvų, jau gali bandyti tam tikras užduotis atlikti savarankiškai (apsiauti batus ar užsidėti kepurę). Nebūtinai visi vaiko bandymai yra sėkmingi, tačiau noras atlikti viską pačiam vis stiprėja. Gana dažnos situacijos, kuomet vaikui nepavyksta pasiekti norimo tikslo (pvz., apsiauti bato), tenka nutraukti mėgiamą veiklą (pvz. Nustoti žaisti ir ruoštis miegui) ar tėvai atitraukia mažylį nuo tam tikro pavojingo veiksmo (pvz. Neleidžia pačiam lipti stačiais laiptais).
Tokiose ir panašiose situacijose vaikas gali kristi ant žemės, spardytis, rėkti ir verkti dėl patirtos nesėkmės ar nutrauktos veiklos. Raidos atžvilgiu - tai visiškai normali ir dažnai pasitaikanti tokio amžiaus vaikų reakcija. Tarp tėvų šios intensyvios emocijos dažnai dar yra žinomos, kaip pykčio priepuoliai vaikui ar vaiko isterijos priepuoliai.
Psichologė Justina Kukarauzaitė teigia, jog vaikai yra labai emocionalūs, jie supyksta, ko nors norėdami ar ko nors negavę. Jie taip išreiškia savo emocijas. Pasak psichologės, reikia mokyti vaiką išreikšti emocijas, leisti jam pykti, netgi - mokyti jį pykti.
Kada Prasideda Isterijos Priepuoliai ir Kada Jie Pasibaigia?
Paprastai isterijos būdingos 2-3 m. amžiaus mažyliams. Kaip tik šiuo metu jie bando suprasti, kas jie yra. Tai pati pradžia atsiskyrimo ir savęs suvokimo. Iki tol mažylis nevisiškai suvokia, kad jis ir tėvai yra atskiros asmenybės. Kaip tik šiuo metu, kai pradeda suvokti save, vaikas ir pradeda reikšti savo poziciją. Dažniausiai tėvams prieštarauja, priešinasi, elgiasi priešingai, nei jie prašo. Tai visiškai įprasta raidos išraiška, kuri iš tėvų pareikalauja nemažai kantrybės ir ištvermės.
Pasitaiko, kad ir vyresnių vaikų tėvai skundžiasi, jog atžalos elgiasi taip, kaip elgdavosi būdami trejų metukų. Viena priežasčių gali būti ta, kad tėvai neatsispyrė vaiko reikalavimams, nepagrįstoms isterijoms, nusileisdavo, pataikaudavo. Jeigu penkerių-septynerių metų vaikas trypia kojomis ir klykia norėdamas ką nors gauti, vadinasi, pražiopsojome tuos pirmus kartus, kai reikėjo pralaukti ir nenusileisti? Gali taip būti, nes vaikas, kuris pajaučia, kad isterija ar kitokiu „negražiu“ elgesiu gali ko nors pasiekti, tą elgesį kartoja. Ir, priešingai, jeigu supranta, kad nieko tokiu elgesiu nepasieks, nes mama nenupirks, tarkim, saldainio, dažniausiai isterijos greitai pasibaigia.
Kodėl Vaikai Pyksta?
Norint suprasti vaiko pyktį, reikia pažvelgti į situaciją jo akimis. Įsivaizduokite metukų vaiką, kuris ką tik išmoko vaikščioti ir džiaugiasi savo nauju gebėjimu. Atsistojęs jis gali daugiau matyti, nueiti kur nori, pasiimti, ko jam reikia. Tačiau kartu atsiranda ir apribojimai: negalima liesti aštraus kaktuso, paimtas puodelis gali iškristi iš rankų ir sudūžti, tėtis gali atimti ką tik nučiuptą mobilųjį telefoną. Be to, mažyliai dar nemoka aiškiai įvardyti savo jausmų. Jie patiria daug emocijų, bet negali jų tinkamai išreikšti žodžiais. Tai gali sukelti nusivylimą ir pyktį. Vaikai dažnai pyksta, nes neturi įgūdžių ką nors padaryti dėl rankų miklumo stokos.
Dažniausios Isterijos Priežastys
- Nusivylimas, susierzinimas, kad ko nors nepavyksta atlikti.
- Savarankiškumo apribojimas - pavyzdžiui, kai liepiama vaikui ramiai pasėdėti, arba daroma už jį tai, ką jis norėtų atlikti pats (pavyzdžiui, apsiauti batukus).
- Kai negauna to, ko nori (čia ir dabar). Tai labai dažna situacija parduotuvėje, tačiau gali nutikti bet kur.
- Tokią taktiką linkę naudoti vaikai, kurių tėvai yra linkę pastebėti vaiką tuomet, kai jis elgiasi netinkamai, ir užmiršta pagirti ir paskatinti už tinkamą elgesį.
- Emocinis persitempimas. Dažnos šventės, svečiai, per ilgas televizoriaus žiūrėjimas, filmai su muštynėmis ir riksmais, įprasto režimo pakrikimas ir panašūs dalykai negatyviai atsiliepia vaiko emocinei būklei, jo nervų sistemai.
- Liga. Dėl ligos nusilpusi nervų sistema. Kol sirgo, mažylis buvo apgaubtas dėmesiu, o pasveikęs jo neteko.
Kaip Išvengti Pykčio Protrūkių?
Geriausia yra užkirsti kelią pykčio protrūkiams, o ne bandyti juos suvaldyti jiems jau prasidėjus. Štai keletas patarimų:
- Nustatykite aiškią dienotvarkę. Vaikams reikia stabilumo ir numatomumo.
- Planuokite iš anksto. Jei reikia eiti į parduotuvę, darykite tai ryte, kai vaikas pailsėjęs ir pavalgęs.
- Venkite situacijų, kurios gali išprovokuoti pykčio protrūkius. Parduotuvės su daugybe dirgiklių (garsi muzika, šviesos, saldainiai) gali būti ypač pavojingos.
- Parodykite vaikui kryptį. Įtraukite vaiką į veiklas, pvz., paprašykite padėti išrinkti obuolius ar palaikyti maišelį.
- Išblaškykite ar nukreipkite dėmesį. Jei vaikas susidomėjo tuo, ko jam negalima, parodykite jam ką nors įdomaus, pvz., katiną už lango.
- Pasikalbėkite iš anksto. Aptarkite numatomas situacijas iš anksto, pvz., kad parduotuvėje nepirksite žaisliukų, bet galėsite nupirkti saldainį.
- Leiskite vaikui pasirinkti. Mažyliams svarbu jaustis savarankiškiems, todėl leiskite jiems rinktis iš dviejų ar trijų variantų.
- Mokykite vaiką kalbėti. Išmokykite vaiką įvardyti savo jausmus ir poreikius: „aš pavargęs“, „noriu“, „skauda“.
- Pagirkite vaiką už gerą elgesį. Vaikai dažnai pradeda netinkamai elgtis, kai jaučiasi nepastebėti.
Ką Daryti, Kai Vaikas Isterikuoja?
Jei pykčio protrūkio išvengti nepavyko, svarbu išlikti ramiems ir laikytis šių patarimų:
- Nusileisti vaikui - klaida. Pagrindinė klaidinga reakcija - kai vaikas su stipria emocija ko nors reikalauja - jam duoti tai, ko jis nori. Tokia tėvų reakcija yra labai suprantama, nes tada toks vaiko elgesys labai greitai pasibaigia. Duodi, ir ramu. Bet tai yra klaida. Tokia tėvų reakcija, sakė pašnekovė, natūrali, nes jie nori, kad klyksmas ir riksmas baigtųsi kuo greičiau. Bet jei suaugusieji taip elgsis, ilgalaikėje perspektyvoje tokių atvejų dažnės ir daugės.
- Išlikite ramūs. Tėvų reakcijos į vaiko isteriją neturėtų dar labiau jos sustiprinti. Todėl nėra išeitis vaiką barti ar juo labiau, bauginti, jog ateis „piktas policininkas“ ar „negeras dėdė“, kuriam mama vaiką ir atiduos. Toks gąsdinimas, sakė specialistė, yra blogai, nes vaikas gali tuo patikėti, išsigąsti, o pasekmės gali būti ne visai trumpalaikės. Pavyzdžiui, vaikas gali imti sapnuoti košmarus. Reakcija į gąsdinimą gali būti ir kita - tapti ženklu vaikams kovoti toliau („O aš nebijau to pikto dėdės“). Išlikti ramiems yra geriausia, ką galima padaryti, bet labai sunku. Tada isterija greičiau praeina, nes vaikas turi atramą - tėvų ramybę. Žinoma, dažnai tai būna labai sunku, ir tada užsiveda ratas. Vaikas priešinasi tėvų pykčiui, susidaro sudėtinga situacija.
- Neardykite vaiko. Nenusileiskite vaikui. Net jei jis parpuolė ant grindų, nepasiduokite jo reikalavimams. Svarbiausias dalykas yra nenusileisti. Vaikas gali ilgai rėkti, bet kai pajaus, kad tai neveikia, nustos.
- Suteikite erdvės. Leiskite vaikui "išsipykti". Nekiškite vaiko į kitą kambarį. Paliktas vienas jis jausis atstumtas ir nesuprastas.
- Parodykite, kad suprantate jo jausmus. Pasakykite: „Aš suprantu, tu pyksti, bet neduosiu to daikto. Nusiramink ir tada abu kažką pažaisime“.
- Ignoruokite viešą protestą. Jei vaikas protestuoja viešoje vietoje, pasistenkite kiek įmanoma nekreipti į tai dėmesio. Nesureikšminkite to, net jei aplinkiniai sako: „Kokia negera mama…“. Psichologė Giedrė Gutautė Klimienė pabrėžia, kad svarbu vienodai elgtis tiek namuose, tiek viešoje aplinkoje.
Nereiktų Nerimauti Dėl Aplinkinių Reakcijų
Tėvai savo vaikų rodomą užsispyrimą viešoje vietoje kuo greičiau užglaistyti nori ir dėl to, kad jaučiasi nepatogiai dėl aplinkui esančių žmonių. Tačiau kitų žmonių žvilgsiai rūpėti turėtų mažiausiai. „Tėvai bijo, nenori negatyvių nuomonių. Kaip vaikas atrodo, kokia gėdai mums, kaip tėvams, kaip mes nesusitvarkome - tėveliai apie tai dažnai kalba psichologo konsultacijose. Ypač bejėgiais jie jaučiasi viešoje erdvėje. Ir tada, kaip tyčia, vaikai dar labiau isterikuoja, dar labiau taip elgiasi, nes tėvai juk jų įtakai pasiduoda. Svarbi taisyklė, kurią reikia prisiminti: visi vaikai daugiau ar mažiau isterikuoja, tai visiškai normalu, tai tėra jų raidos etapas. Ir tai yra jūsų, o ne kitų reikalas. Tariesi su savo vaiku lygiai taip pat ir namuose, ir lauke. Tėvai bijo, nenori negatyvių nuomonių. Nes jei ne, tada vaikas pajaus, kad viešoje vietoje tėvus veikia jų elgesys, jie dažniau tą ir darys. Kuo labiau tėvai kreips dėmesį į kitų nuomonę, tuo bus sunkiau“, - kalbėjo G.Gutautė-Klimienė.
Kaip Padėti Vaikui Išmokti Reguliuoti Emocijas?
- Lavinkite vaiko emocinį raštingumą. Apibūdinkite emocijas žodžiais ir pavaizduokite veido išraiškomis.
- Supažindinkite vaiką su įvairiomis emocijomis. Naudokite vaikiškas knygas, korteles ir plakatus.
- Padėkite vaikui išgyventi emocijas kartu. Būkite šalia, kai vaikas pyksta, ir padėkite jam išreikšti savo jausmus tinkamais būdais.
- Aptarkite su vaiku pykčio protrūkio įvykį. Kai vaikas nurimsta, pasikalbėkite apie tai, kas nutiko, ir kaip jis galėtų elgtis kitaip ateityje.
- Mokykite vaiką valdyti pyktį. Kai vaikas nurimsta, pasikalbėkite apie tai, kas nutiko, ir kaip jis galėtų elgtis kitaip ateityje.
Ribų Nustatymas
Nustatant ribas, idealus variantas yra aukso viduriukas. Nereikia persistengti nustatant nereikalingas ribas, tačiau nereikia varžytis ir drąsiai nustatyti tas, kurios yra iš tiesų būtinos. Jeigu galima, pasiūlykite vaikui rinktis: eiti tuo keliu ar kitu? Rengtis šį megztinį ar kitą. Kur negalima rinktis, ten turi būti ribos. Pavyzdžiui, kai kalbame apie valgymą, mamai negali kilti klausimas: „Valgysi šiandien ar ne?“. Šiuo atveju užtenka sakyti: „Einame valgyti“.
Esminiai principai, kaip išgyventi emocijų „uraganą“ brėžiant ribas:
- Kalbėkite vaiko akių lygyje.
- Būkite ramus.
- Neignoruokite vaiko isterijos.
- Pripažinkite vaiko jausmus.
- Leiskite emociją, bet drauskite veiksmą.
- Leiskite verkti.
- Neginčykite emocijos.
- Negąsdinkite vaiko.
Neurologiniai Procesai Isterijos Metu
Psichologė Viktorija Urmanavičiūtė aiškina, kad isterijos priepuolio metu vaiko organizme vyksta intensyvūs procesai. Smegenys ir kūnas patiria didelę įtampą: padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, gali atsirasti net hiperventiliacija. Vaikas veikia iš žemiausios smegenų dalies, kurioje negebama kontroliuoti emocijų.
Svarbiausia Tėvų Ramybė
Svarbiausia taisyklė tėvams - išlikti ramiems. Vaiko nervų sistema ir smegenys labai jautriai reaguoja į suaugusiųjų būseną. Jeigu matote, kad reikalai krypsta į blogąją pusę, galima isterija, kritimas ant grindų, geriausia pasakyti: “Kai tu nusiraminsi, ateisi ir pasakysi, ko nori“. Į isteriją stengtis reaguoti ramiai, nesureikšminti jos.
Raskite Priežastį
Prisiminkite, kas buvo prieš tai, iki isterijos priepuolio. Dažnai audrą sukelia koks nežymus įvykis, o jo tikroji priežastis - tolimoje praeityje. Ją būtina atrasti ir neutralizuoti, kitaip isteriškumas vaikui susiformuos kaip charakterio savybė. Tuomet bus sunku ir mažyliui, ir jums.
Patarimai, Kai Vaiką Ištinka Isterija:
- Pasistenkite nukreipti jo dėmesį į ryškų, įdomų objektą.
- Pasinaudokite žaisliuku, kuris jūsų rankose irgi „verkia“ arba „juokiasi“.
- Atkreipkite vaiko dėmesį, kaip prausiasi katytė arba žaidžia šuniukas.
- Jeigu isterijos pretekstas yra jūsų nedėmesingumas (pvz., vaikas aprengtas laukia prie durų, o jūs plepate su drauge telefonu), atsiprašykite mažylio (taip, taip, jeigu esate neteisūs, turite vaiko atsiprašyti) ir kitąsyk taip nesielkite. Juk vaikas - asmenybė, kurią reikia gerbti.
- Atlaisvinkite jo juosmenį veržiantį diržą, atriškite visus raištelius, atsagstykite viršutines sagas.
- Nuprauskite vaiką šaltu vandeniu; galima pakišti jo riešiukus (kur tvinksi pulsas) po tekančio vandens srove.
- Nereikia duoti jokių raminamųjų lašiukų, nes jie turi narkotizuojamąjį poveikį.
- Ramiai pasakykite: „Na, nurimk, viskas jau gerai“.
- Niekada nesuvedinėkite sąskaitų su vaiku, nepriekaištaukite jam ir jokiu būdu nebauskite. Jis jau nubaustas. Verčiau pamąstykite, kaip ateityje išvengti tokių scenų.
Po Keleto Valandų
Papasakokite vaikui, kaip nemalonu buvo aplinkiniams stebėti jo isteriją. Susitarkite, kad daugiau ji nesikartos. Ir patys dar kartą apmąstykite, kokia gali būti vaiko isterijos priežastis. Galbūt ji slypi jūsų elgesyje, jūsų bendravime su vaiku?
Netikra Isterija
Dažnai vaikai tik imituoja isteriją, kad pasiektų ko nori: krenta ant grindų, rėkia, reikalauja, kad jiems ką nors nupirktų, duotų, leistų ir t.t. Būdamas afekto būsenos, vaikas išties negali pats savęs kontroliuoti ir jam reikia suaugusiųjų pagalbos, o štai tokių „koncertų“ metu jis puikiai save valdo. Tiesa, būna, kad vaidindamas isteriją vaikas taip įsijaučia į vaidmenį, jog išties tampa nevaldomas - imitacija virsta realybe. Jeigu jūs matote, kad vaikas „dirba publikai“, apsimeskite, jog nepastebite. Išlikite tvirti. Akivaizdu, kad „ožiukai“ ne visus vaikus aplanko vienodai dažnai. Isterijos - nors ir nemaloni - yra normali vaiko raidos dalis.
