Nėštumo pabaigoje dauguma moterų su nekantrumu laukia gimdymo pradžios, tačiau kartais kūdikis neskuba pasirodyti. Terminas gali būti praėjęs, o sąrėmių vis dar nėra. Tokiu atveju kyla klausimas - ar galima gimdymą paskatinti natūraliai ir saugiai? Svarbiausia - išlikti kantriai ir nesiimti skubotų veiksmų. Gydytojai paprastai rekomenduoja palaukti, kol nėštumas pasiekia bent 40-41 savaitę. Gimdymo skatinimas natūraliais būdais tinka tik tada, kai nėra komplikacijų, vaisius sveikas, o nėštumas vyko sklandžiai.
Nors dauguma moterų gimdo savaime, maždaug 37-42 nėštumo savaitę, kartais dėl medicininių priežasčių tenka gimdymą paskatinti dirbtinai. Tai vadinama gimdymo sužadinimu arba indukcija. Gimdymas paprastai sužadinamas tais atvejais, kai tęsti nėštumą tampa rizikingiau motinos ar vaisiaus sveikatai nei galimos gimdymo sužadinimo rizikos.
Kada rekomenduojama gimdymą sužadinti?
Sprendimą dėl gimdymo sužadinimo priima gydytojas, įvertinęs motinos ir vaisiaus būklę. Priežastys turi būti aiškios ir pagrįstos. Dažniausios priežastys, kada rekomenduojama gimdymo indukcija:
- Užsitęsęs nėštumas: Kai nėštumas trunka ilgiau nei 41 savaitę (dažniausiai 40 savaičių + 10 dienų).
- Nutekėję vaisiaus vandenys prieš laiką: Kai vandenys nuteka iki prasidedant reguliariems sąrėmiams (tiek išnešioto, tiek kartais neišnešioto nėštumo atveju), siekiant sumažinti infekcijos riziką. Jei nustatyta B grupės streptokoko nešiojimas, sužadinimas pradedamas nedelsiant.
- Nėštumo komplikacijos: Pavyzdžiui, preeklampsija (lengva ar sunki), nėščiųjų hipertenzija, nėščiųjų cholestazė.
- Motinos ligos: Cukrinis diabetas (ypač jei blogai kontroliuojamas), sunkios širdies, inkstų ar kitos lėtinės ligos, dėl kurių tęsti nėštumą darosi pavojinga.
- Vaisiaus būklės problemos: Įtariamas vaisiaus augimo sulėtėjimas (VAS), įtariama nestabili vaisiaus būklė (jei nereikia skubios CPO), Rh izoimunizacija, oligohidramnionas (per mažai vandenų).
- Kitos priežastys: Vaisiaus žūtis gimdoje, chorionamnionitas (vaisiaus dangalų uždegimas), placentos atšoka (jei nereikia skubios CPO), nekomplikuotas dvivaisis nėštumas (dažniausiai po 38 sav.).
Svarbu paminėti, kad gimdymas nerekomenduojamas sužadinti vien dėl patogumo (pasirinkti gimdymo datą) ar įtarus stambų vaisių (jei nėra diabeto), nes tai gali nepagrįstai padidinti komplikacijų, įskaitant Cezario pjūvio operacijos (CPO), riziką.
Kaip yra sužadinamas gimdymas?
Prieš pradedant sužadinimą, gydytojas įvertina motinos ir vaisiaus būklę, patikslina nėštumo laiką, vaisiaus padėtį ir būtinai patikrina gimdos kaklelio brandumą pagal Bishop skalę. Nuo to priklauso metodo pasirinkimas.
Jei gimdos kaklelis nebrandus (pagal Bishop skalę įvertinimas < 6 balai):
Pirmiausia reikia jį paruošti - suminkštinti, sutrumpinti ir šiek tiek pravesti. Tai vadinama gimdos kaklelio brandinimu. Tam naudojami:
- Prostaglandinai (PG): Specialūs vaistai (gelio, pesaro ar kartais geriamos formos), kurie skatina kaklelio minkštėjimą ir gali sukelti pirmuosius sąrėmius. Jie skiriami ligoninėje, stebint vaisiaus būklę. Prostaglandinai paprastai nenaudojami, jei anksčiau buvo atlikta CPO.
- Mechaninės priemonės (rečiau): Specialūs kateteriai (pvz., Foley) arba plėtikliai, kurie mechaniškai plečia gimdos kaklelį. Šis metodas gali būti taikomas ir po buvusios CPO.
Jei gimdos kaklelis brandus (pagal Bishop skalę įvertinimas ≥ 6 balai):
Galima taikyti šiuos metodus:
- Vaisiaus dangalų atskyrimas: Tai ne visai sužadinimas, o labiau natūralaus proceso paskatinimas. Gydytojas ar akušerė apžiūros metu pirštu švelniai atskiria vaisiaus dangalus nuo apatinės gimdos dalies. Tai gali paskatinti prostaglandinų išsiskyrimą ir sąrėmių pradžią. Procedūra gali būti šiek tiek nemaloni.
- Amniotomija (Vaisiaus vandenų nuleidimas): Specialiu instrumentu praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Ištekėjus vandenims, vaisiaus galvutė spaudžia gimdos kaklelį ir skatina sąrėmius. Ši procedūra atliekama tik tada, kai gimdos kaklelis jau šiek tiek prasivėręs, o vaisiaus galvutė pakankamai žemai dubenyje.
- Oksitocino infuzija: Sintetinis hormonas oksitocinas lašinamas į veną per lašelinę. Jis sukelia arba sustiprina gimdos susitraukimus (sąrėmiai). Dozė palaipsniui didinama, kol pasiekiami reguliarūs ir pakankamai stiprūs sąrėmiai. Vartojant oksitociną, būtina nuolat stebėti vaisiaus širdies veiklą ir gimdos susitraukimus.
Dažnai gimdymui sužadinti taikomas kelių metodų derinys.
Ar galima sužadinti gimdymą po buvusios Cezario pjūvio operacijos?
Jei ankstesnė Cezario pjūvio operacija buvo atlikta atliekant klasikinį (vertikalų per visą gimdą) arba T formos pjūvį, tuomet gimdymo sužadinimas (ir dažnai net bandymas gimdyti natūraliai - VBAC) yra kontraindikuotinas dėl labai didelės gimdos plyšimo rizikos. Tokiais atvejais paprastai rekomenduojama planinė pakartotinė Cezario pjūvio operacija.
Po apatinio segmento skersinio (horizontalaus) pjūvio, kuris atliekamas dažniausiai:
- Jei ankstesnė operacija atlikta atliekant įprastą apatinio gimdos segmento skersinį pjūvį (kuris yra saugiausias vėlesniems nėštumams), tuomet gimdymo sužadinimas KARTU su bandymu gimdyti natūraliai (VBAC) yra įmanomas, tačiau su tam tikromis išlygomis ir atsargumo priemonėmis:
- Prostaglandinai: Šie vaistai, naudojami gimdos kakleliui brandinti, po buvusios CPO operacijos paprastai NĖRA NAUDOJAMI arba vartojami su ypatingu atsargumu, nes tyrimai rodo ženkliai padidėjusią gimdos plyšimo riziką.
- Mechaninės priemonės: Gimdos kaklelio brandinimas mechaninėmis priemonėmis (pvz., Foley ar kitokiu kateteriu) yra laikomas saugesne alternatyva po CPO nei prostaglandinais.
- Oksitocinas: Oksitocino infuzija gimdymui sužadinti ar stimuliuoti po CPO gali būti naudojama, tačiau labai atsargiai, dažnai pradedant mažesnėmis dozėmis ir nuolat atidžiai stebint gimdyvę bei vaisių dėl galimų gimdos plyšimo požymių.
- Amniotomija (Vandenų nuleidimas): Taip pat gali būti taikoma kaip sužadinimo dalis, jei gimdos kaklelis yra pakankamai brandus.
Ko tikėtis sužadinimo metu?
Sužadintas gimdymas gali būti ilgesnis ir dažnai skausmingesnis nei prasidėjęs savaime. Todėl svarbu aptarti skausmo malšinimo galimybes su gydytoju. Viso proceso metu bus atidžiai stebima motinos ir kūdikio būklė.
Šlapimo nelaikymas: simptomai, rizikos veiksniai ir gydymas
Galimos rizikos ir komplikacijos
Nors gimdymo sužadinimas yra dažna ir paprastai saugi procedūra, ji susijusi su šiek tiek didesne rizika nei savaiminis gimdymas:
- Nepavykęs sužadinimas: Kartais gimdymo veikla neprasideda arba neprogresuoja. Gali tekti kartoti procedūras arba atlikti CPO. Gimdymo skatinimas yra laikomas nepavykusiu, jeigu gimdymas neprasideda per 24-48 val.
- Gimdos perstimuliavimas: Pernelyg dažni ar stiprūs sąrėmiai, galintys sutrikdyti vaisiaus būklę.
- Infekcijos rizika: Ypač jei atliekama amniotomija ar praeina daug laiko nuo vandenų nutekėjimo.
- Virkštelės iškritimas: Reta komplikacija amniotomijos metu.
- Gimdos plyšimas: Labai reta, bet pavojinga komplikacija, kurios rizika šiek tiek didesnė, ypač po buvusios CPO.
- Didesnė CPO ar instrumentinio gimdymo tikimybė.
- Kraujavimas po gimdymo: Rizika gali būti šiek tiek didesnė.
Gydytojas privalo informuoti apie galimas rizikas ir naudą jūsų konkrečiu atveju. Gimdymo sužadinimas yra svarbi medicininė procedūra, padedanti saugiai užbaigti nėštumą, kai tai yra būtina dėl mamos ar kūdikio sveikatos. Nors ji susijusi su tam tikromis rizikomis, taikant šiuolaikinius metodus ir atidžiai stebint būklę, dauguma sužadintų gimdymų baigiasi sėkmingai. Svarbiausia - atviras bendravimas su gydytoju, pasitikėjimas medicinos personalu ir informuotas apsisprendimas.
Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis. Medicininis apibrėžimas - gimdymo intervencija yra kūno vientisumo pažeidimas. Cezario operacija, vakuumo ar replių panaudojimas, gimdymo sužadinimas (kai procedūromis arba medikamentais bandoma iššaukti spontaniškai neprasidėjęs gimdymas), gimdymo skatinimas (kai spontaniškai prasidėjusi gimdymo veikla stiprinama medikamentais, vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas ir kita). Pasaulyje akušerės ir gimdymo aktyvistės kelia vis didesnio gimdymo medikalizavimo problemą.
Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos. Mūsų duomenimis, devynioms iš dešimties gimdyvių buvo atliekama vidinė gimdos kaklelio patikra, 84 proc. statytas kateteris arba lašinė, 57 proc. nuleisti vaisiaus vandenys. Pusė moterų teigia patyrusios gimdymo sužadinimą arba skatinimą - šie procentai yra labai panašūs ir 2022, ir 2021 metais. Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos akušerinės metodikos „Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos“ teiginio „…paprastai gimdymo metu epiziotomija neatliekama. Ji atliekama tik prireikus“, tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičius taip pat nesikeičia - 42 procentai ir 2022, ir 2021 metais.
2022 m. be moterų sutikimo epiziotomija buvo atlikta 42 proc. Trys ketvirtadaliai 2022 m. gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 proc. gimdyvių. Šie skaičiai taip pat reiškia, kad 25 procentams gimdyvių intervencijos darytos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 proc. apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos. 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama. 77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos.
Labiausiai į moterų sutikimą atsižvelgiama Tauragės ligoninėje (88 proc. intervencijų sutikus), Kauno Krikščioniškuosiuose (85 proc.) ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose (84 proc.), mažiausiai - Panevėžio ligoninėje (64 proc.) ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje (69 proc. atvejų). Spaudimas sutikti su tuo, kas planuojama daryti, taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo stacionaro. Su tokiu spaudimu susidūrė beveik kas ketvirta gimdyvė Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (24 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (23 proc.) - Vilniaus regionas šiuo klausimu, deja, apskritai pasirodo prasčiausiai. Rečiausiai su spaudimu susiduria Tauragės (7 proc.), Kauno P. Mažylio gimdymo namų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų (po 12 proc.) gimdyvės.
Visos šios įstaigos atsiduria ir prie labiausiai su savo gimdyvėmis bendraujančių ir padedančių joms suprasti, kas daroma ar siūloma: iš Tauragės ligoninėje gimdžiusiųjų keturios iš penkių nurodo, kad joms pakako informacijos apie intervencijas, iš gimdžiusių Kauno P. Mažylio gimdymo namuose taip teigė 78 proc., o iš LSMU ligoninės Kauno klinikų - 76 proc. Yra skirtumas ir tarp pačių moterų - pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačių (67 proc.) ar jų kūdikių būklę (81 proc.). Ne pirmus vaikus 2022 metais gimdžiusioms moterims pakankamai informacijos apie jų būklę taip pat buvo suteikta kur kas rečiau nei apie jų kūdikio, tačiau apskritai jos jautėsi labiau informuotos - 74 procentams pakako informacijos apie save, o 87 procentams - apie kūdikį.
Priežastis tam gali būti ne viena - tikėtina, kad ne pirmą vaiką gimdančios moterys ir pačios jau turi daugiau informacijos apie gimdymą, laikotarpį po jo, kūdikį, ligoninės realybę, taip pat gali būti, kad jos geriau žino, kur kreiptis prireikus ir ko paklausti, kad situacija paaiškėtų. Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas - 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių. Moterų informuotumas - ir pirmakarčių, ir ne - apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 m. ir 58 proc. pandeminiais 2020 m. iki 64 proc. 2021 m. ir 63 proc.
Klausantis gimdymo istorijų, galima tik stebėtis, kaip nevienodai kiekvienai moteriai atseikėja gamta. Šį kartą kalbėsime apie gimdymo greitį. Vienos lekia šviesos greičiu, kitos - vos stumiasi pirmyn. Ima pyktis, kai sužinai, jog palatos kaimynė pagimdė per 2 valandas, o tau teko kankintis 2 paras. Gimdymo trukmė priklauso nuo daugybės dalykų: kelintą kartą moteris gimdo, kokio ji amžiaus, kokia jos sveikata, ar neserga kokia lėtine liga (pastebėta, kad sergančios širdies ligomis gimdo greitai). Ne mažiau svarbu, kokio dydžio vaisius, kokia jo padėtis gimdoje, koks moters dubens dydis. Svarbu, ar laiku moteris gimdo. Mat artėjant gamtos skirtam laikui - 40 savaitei, pats organizmas išskiria hormonų, kurie suminkština ir paruošia gimdymui gimdos kaklelį. Jei gimdymas prasidėjo prieš laiką, kaklelis dar nepasirengęs, gimdymas truks ilgiau. Vis dėlto, griežtų taisyklių čia nėra, pati gamta kiekvienai moteriai skiria skirtingą gimdymo trukmę. Gimdymo trukmė skaičiuojama nuo pirmųjų reguliarių sąrėmių (kas 10-15 minučių) iki vaikučio užgimimo. Skiriasi pirmojo ir visų kitų gimdymų ilgis. Dabar pirmojo gimdymo laikas sutrumpintas iki 12-18 valandų. Kalbama, kad per 1 valandą gimdos kaklelis turi atsidaryti 1 cm. Pirmą kartą gimdančioms moterims gimdos kaklelis per pirmas 12 valandų atsidarinėja tik po 0,5 cm per valandą. Taigi per pirmas 12 valandų kaklelis atsidaro 6 cm, o po to jau atsidarinėja po 1 cm per valandą. Pastebėta, kad nuskausminamieji spazmolitikai ir epidūrinis nuskausminimas gerokai sutrumpina gimdymą.
Kai gimdymas akivaizdžiai užtrunka ar kyla pavojus vaikelio sveikatai, gimdymą tenka skatinti. Visada prieš leidžiant skatinamuosius vaistus klausiama moters nuomonės. Dabar nemažai moterų nusprendžia gimdyti visiškai natūraliai, be jokio medikamentinio įsikišimo. Skatinamosios medžiagos nėra kenksmingos nei moters, nei vaiko organizmams, kaip daug kas įsivaizduoja. Tiesiog moteriai skiriama medžiagų, kurių jos pačios organizmas per gimdymą pagamina nepakankamai. Skatinamieji tarsi ,,užveda” natūralius sąrėmius, todėl kartais skatinamųjų reikia tik šiek tiek.
Jei moteriai nuteka vandenys prieš prasidedant sąrėmiams, ar tai lemia gimdymo trukmę? Ilgas bevandenis periodas nėra gerai, nes kyla infekcijos pavojus. Jei vaisiaus vandenys nubėgę, o gimdymas užtruko, tenka skatinti. Ilgiausiai bevandenis periodas gali užtrukti 18 valandų. Jei pirmasis vaikelis gimė per 3 valandas, o antrasis ir kiti - per 1 valandą, laikoma, kad tai greiti gimdymai. Yra moterų, kurios vos spėja atvažiuoti į gimdymo namus.
Tiek ypač greitas, tiek užsitęsęs gimdymas vaikui nėra gerai. Labai greitai gimstantis vaikutis sunkiau prisitaiko prie gimdymo takų, gali gimti bokšto formos galvute, gali būti daugiau kraujosruvų, labiau suplotas veidukas. O labai lėtai slenkant gimdymo takais gali susiformuoti kefalo hematoma (kraujosruva po antkauliu), veidukas gali būti mėlynesnis. Vis dėlto, kaip mažiukas jaučiasi, parodo jo įvertinimas pagal APGAR skalę. Tad jei vaikutis gavo 9-10 balų, jam niekas nepakenkė.
Didžiausia rizika, kurią sukelia gimdymo skatinimas, yra gimdos hiperstimuliacija, arba perskatinimas. Ši komplikacija apibūdinama kaip daugiau nei penki sąrėmiai per 10 minučių arba sąrėmių trukmė, viršijanti dvi minutes. Tai patyrusios moterys pasakoja apie protą temdantį, plėšiantį, nesiliaujantį skausmą ir apie sąrėmius be jokių pertraukų. Ši komplikacija labai pavojinga ne tik mamai, bet ir kūdikiui. Kiekvieno stipraus sąrėmio metu, dėl padidėjusio slėgio sutrinka vaisiaus-placentos kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi. Be deguonies trūkumo, kūdikis patiria ir fizinį spaudimą.
Skatinant gimdymo veiklą didelėmis vaistų dozėmis ilgiau nei 6 valandas nerekomenduojama dėl didėjančios gimdos atonijos rizikos. Gimdos atonija - tai situacija, kai skatinamųjų persisotinusi gimda nustoja į juos reaguoti. Jeigu per skatinimui skirtą laiką moteris nepagimdo, jai bus atliekamas cezario pjūvis. Jeigu vis dėlto pagimdo - dėl itin stiprių sąrėmių ir greitesnio nei buvo numatyta gamtos gimdymo didėja tarpvietės plyšimo rizika. Tarp kitų skatinimo sukeliamų rizikų verta paminėti emboliją vaisiaus vandenimis - EVV. Tai labai staigi ir pavojinga gimdymo komplikacija, kai vaisiaus vandenys patenka į motinos kraujotaką. Neseniai publikuotasis tyrimas apie gimdymo sužadinimo/skatinimo įtaką vaikų polinkiui į autizmą nustebino net pačius studijos autorius. Ištyrę daugiau nei 600 tūkst. gimdymų autoriai pastebėjo, kad vaikai, gimę skatinant, 23 proc. Dėl visų šių rizikų jums sutikus su gimdymo skatinimu jūsų gimdymas tą pačią akimirką bus perkvalifikuotas į aukštos rizikos gimdymą. Bandant išvengti neigiamų skatinimo padarinių vaisiaus tonai (širdutės plakimas) turės būti matuojami dažnai ar netgi nuolatos, o tai reiškia, kad galite atsisveikinti su aktyviu gimdymu.
Yra toks dalykas, vadinamas partograma. Tai rekomendacinis grafikas, rodantis, kaip laikui bėgant gimdymas turi progresuoti ir kada jis turi baigtis. Lietuviško grafiko ilgis - 15 valandų. Rekomendacinė kreivė pirmą kartą gimdančioms baigiasi ties 13 valandų, jau gimdžiusioms - ties 9 valandom. Tiek laiko natūraliam gimdymui skiria ligoninė, o nespėjančioms pagal grafiką siūlomas skatinimas. Kitas skatinimo tikslas - padėti moteriai pagimdyti natūraliais takais ir taip išvengti cezario pjūvio. Dar viena priežastis skatinti - įtariamas pavojus kūdikiui. Žali vandenys reiškia, kad kūdikis pasituštino dar būdamas įsčiose. Jeigu kūdikio širdies ritmas geras - vien tik mekonijaus (pirmųjų išmatų) buvimas vaisiaus vandenyse nėra pavojaus kūdikiui požymis. Tai greičiau požymis to, kad kūdikio virškinimo sistema yra subrendusi ir jau pradėjusi funkcionuoti. Mekonijus tampa pavojingas kūdikiui tik tuomet, kai jo patenka į naujagimio plaučius (aspiracijos mekonijumi sindromas). Tačiau pajutęs deguonies stygių kūdikis gali pradėti instinktyviai žiopčioti (gaudyti orą) ir kartu su vaisiaus vandenimis „įkvėpti“ mekonijaus.
Kitas kūdikio „gelbėjimo“ skatinant scenarijus, kai pavojų kūdikiui rodo sutrikęs širdelės ritmas, yra toks pat nelogiškas kaip ir skatinimas dėl žalių vaisiaus vandenų. Juk neprotinga būtų viršyti saugų vairavimo greitį važiuojant blogo matomumo sąlygomis arba esant nekokybiškai kelio dangai. Taip pat ir gimdymas, kuris jau ir taip yra komplikuotas, neturėtų būti dar labiau komplikuojamas skatinant. Kodėl vis dėlto įtariamo pavojaus kūdikio atvejais medikai skatina gimdymą nepaisant tokių veiksmų sukeliamo pavojaus? Komplikuoti gimdymai kelia nerimą medikams. Atsiranda noras kuo greičiau šią įtemptą situaciją išspręsti ir užbaigti. Vienaip ar kitaip. Esant tokiai motyvacijai skatinimas tampa logiška išeitimi, nes vienintelis dalykas, ką skatinimas tikrai sumažina, - tai gimdymo trukmę. Tokiu būdu gimdymas dažniau baigiasi iki darbo dienos pabaigos. Trumpesnį laiką užimama gimdykla, gimdyvę rečiau tenka perduoti kitai pamainai. Gimdymo skatinimas kaip logistikos priemonė ypač aktualus populiariems gimdymo stacionarams.
Yra toks dalykas kaip Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo Įstatymas. Jame visas skyrius skirtas tam, kad paaiškintų, kaip medikai turi informuoti pacientus apie jiems siūlomas medicinines intervencijas ir kad tiktai gavę informuoto paciento sutikimą gali šias intervencijas vykdyti. Dėl stipresnių, ilgesnių ir dažnesnių sąrėmių gali kilti pavojus kūdikiui. Dėl skatinimo sukeltų pernelyg intensyvių sąrėmių gimda gali plyšti. Dėl gimdos pervargimo gali prasidėti gausus pogimdyvinis kraujavimas. Jeigu gimdymas nebus skatinamas, jis tiesiog užtruks ilgiau. Jeigu gavusi visą šią informaciją gimdyvė sutiks būti skatinama, tuomet tai bus informuoto paciento sutikimas. Visais kitais atvejais spontaniškai prasidėjusio gimdymo skatinimas tėra įstatymo pažeidimas. Noras anksčiau užbaigti darbą nėra pateisinama priežastis skatinti gimdymą.
tags: #gimdymo #skatinimas #ligonineje
