Marija Montessori (1870-1952) buvo italų gydytoja, pedagogė ir mokslininkė, kurios vardu pavadinta viena žymiausių pasaulio ugdymo metodikų. Montessori ugdymo sistema, sukurta italų gydytojos ir pedagogės Marijos Montessori, yra viena iš plačiausiai pripažintų ir taikomų alternatyvių švietimo metodikų pasaulyje. Ji moko kiekvieną vaiką priimti kaip savarankišką ir unikalią asmenybę su savo prigimtiniais pomėgiais, kurie geriausiai atsiskleidžia žaidžiant. Ši ugdymo sistema remiasi vaiko prigimtiniais gebėjimais, savarankiškumu ir natūraliu smalsumu, siekiant sukurti optimalias sąlygas mokymuiisi ir asmenybės ugdymui.

Gimdamas kiekvienas žmogus atsineša savo „vidinio pasaulio planą“, kuris lemia jo raidą. Vaikas aktyviai bendrauja su aplinka ir taip pagal planą ugdo savo asmenybę. Šis vidinio pasaulio planas yra labai pažeidžiamas. Klaidingai auklėjant galima pakenkti vaiko asmenybės raidai ar net ją sustabdyti. Vadinasi, ugdytojui reikia taip formuoti aplinką, kad nebūtų trikdomas vaiko lavėjimas. Pedagogė manė, kad būtina šio metodo sąlyga - vaikų laisvė veikti. M. Montessori tikėjo, kad tik laisvai ir nevaržomai veikiant ryškėja tikroji vaiko prigimtis, jo individualumas, galimybės.

Montessori metodo esmė ir principai

Montessori metodika grindžiama laisvės drausmėje principu. Tai - laisvai rinktis medžiagą, laisvai pasirinkti laiką ir trukmę, vietą darbui, laisvai bendrauti. Pagrindinis M. Montessori metodo principas - kiekvienas vaikas savo asmenybę kuria tam tikroje, specialiai paruoštoje aplinkoje. Ši aplinka gali būti bet kur - grupėje, namų kambaryje ar žaidimų aikštelėje. Svarbiausias tikslas, kurio siekiama ugdomosiomis priemonėmis - padėti vaikui pačiam sugrupuoti daugybę patirtų įspūdžių ir apdoroti gautą informaciją.

Kiekvienas vaikas laikomas unikaliu, todėl ugdymo procesas yra pritaikomas prie individualių vaiko poreikių ir interesų. Vaikai skatinami mokytis savo ritmu. Montessori mokytojas nėra tradicinis žinių teikėjas, o veikiau vadovas, stebėtojas ir pagalbininkas, kuris padeda vaikams atrasti savo interesus ir mokytis savarankiškai. Vaiko savarankiškumui Montessori metodikoje didelis dėmesys skiriamas. Vaikams suteikiama galimybė pasirinkti veiklas ir mokytis savarankiškai, taip ugdant jų atsakomybę ir pasitikėjimą savimi. Vaikai gali laisvai judėti ir pasirinkti veiklas, kurios jiems tuo metu atrodo įdomiausios. Tai leidžia jiems geriau susikaupti ir giliau įsigilinti į tai, kas jiems patinka. Tačiau būtina pabrėžti, kad Montessori metodikoje laisvė ir drausmė yra glaudžiai susiję.

Ugdymo aplinka yra kruopščiai pritaikyta vaiko poreikiams, kad skatintų vaikų nepriklausomybę ir aktyvų dalyvavimą mokymosi procese. Montessori pedagogika supranta žaidimą kaip svarbiausią ikimokyklinio amžiaus vaikų veiklą. Mokymosi ritmas yra pritaikomas individualiam vaiko tempui. Sensorinis mokymas yra svarbi ugdymo proceso dalis, kurios metu vaikai mokosi per savo pojūčius. Montessori klasėse dažnai dirbama mišraus amžiaus grupėse, kur vaikai mokosi vieni iš kitų. Vaikai mokomi dirbti grupėse, dalintis ir bendradarbiauti.

Ugdomoji aplinka ir priemonės

M. Montessori atkakliai studijavo pedagoginę literatūrą. Ji pasitelkė savo medicinos, žmogaus psichologijos bei vystymosi raidos žinias, analizavo bei apjungė visą tyrinėtą literatūrą ir sukūrė unikalią ugdymo sistemą įvairiapusiškam ir harmoningam vaiko lavinimui. Šią sistemą pagrindė ne spekuliatyviais samprotavimais, bet mokslo principais, gautais ilgų metų bandymais, tiksliais ir atsakingais pastebėjimų ir patyrimų rezultatais. M. Montessori atrado tam tikrus dėsnius, kaip vystosi vaiko intelektas, vaizduotė, formuojasi jo valia. Atrado vaiko jautriuosius periodus - vaiko vystymosi laikotarpius, kuomet jis lengvai ir su džiaugsmu išmoksta tam tikrų dalykų.

Montessori sukūrė praktinius pratimus, kad vaikai galėtų lavinti įgūdžius, reikalingus kasdieniniame gyvenime, tokius kaip patiekti maistą, nusiprausti, užsirišti batus ir pan. Tikslas buvo, kad vaikai pradėtų rūpintis savimi patys, nepriklausomai nuo suaugusių. Praktiniai pratimai buvo sukurti lavinti motorikos, raumenų, koordinacijos įgūdžius. Kasdienio gyvenimo pratimai apėmė savęs nusiprausimą ir apsirengimą, stalo serviravimą bei maisto patiekimą, namų ruošą, sodininkystę, gimnastikos pratimus, judėjimą pagal ritmą.

Sodinant ir prižiūrint darželį, vaikai mokėsi apie natūralią aplinką. Montessori tikėjo, kad per sėklyčių sodinimą, augalo auginimą, buvo galima užmegzti ryšį su Gamta. Montessori sukūrė pojūčių lavinimo priemones ir pratimus šiems įgūdžiams lavinti: spalvos ir atspalvio suvokimą, jautrumą kvapams ir garsams, bei sulyginti ir suvokti kontrastą.

Klausos suvokimui Montessori sukūrė seriją kartono cilindrų, pripildytų įvairiomis medžiagomis, kurios kratant skleidė skirtingus garsus. Taip pat kartu su medine lentele buvo naudojama muzikos tonų varpeliai. Lentelėje buvo pažymėta penklinė, o greta jos dėžutė su mediniais natų diskeliais, kad būtų galima pavaizduoti natas.

Spalvų suvokimui buvo naudojamos 63 mažos lentelės, dengtos šilku. Montessori tikėjo, kad vaikai skaitys ir rašys tada, kai bus tam pasiruošę. Todėl buvo reikalingi pratimai, padedantys pasiruošti. Atlikdama daugybę bandymų ji sukūrė priemones, palankias pasirengimui skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Tos priemonės buvo: šiurkščiosios raidės, spalvotų kartoninių raidžių ir skaičių dėžutės, skirtingo ilgio bei skirtingų spalvų skaičiavimo strypeliai su kvadrato formos lazdelėmis, vaizduojančiomis skirtingus skaičius. Taip pat skirtingo ilgio vielutės su įvairių skaičių, skirtingų spalvų karoliukais.

Rankos lavinimui, jos paruošimui rašyti buvo naudojami metaliniai insertai. Didžiosios pamokos yra svarbi ir unikali Montessori mokymo programos dalis. Šios pamokos pažadina vaiko vaizduotę bei smalsumą, motyvuoja ir skatina jį domėtis ir mokytis. Didžiųjų pamokų pagalba vaikai ugdomi suvokti pasaulį kaip visumą. Vaikus žavi visos kūrinijos tobulumas, gimsta daug naujų idėjų, medžiagos išradingumui ir naujovėms. Istorijose kalbama apie dalykus, kurie yra tiesiog kertiniai vidinio žmogaus vystymuisi. Šios pamokos paremtos penkiomis didžiosiomis istorijomis, kurios „surinktos” iš Maria Montessori sūnaus atsiminimų. Maria nuostabiai išdėliojo svarbiausius kūrinijos etapus per istorijas vaikams, jos kalba lengvai suprantama.

Mokytojo vaidmuo ir vaikų vertinimas

Pagrindinis Montessori pedagogo uždavinys - padėti vaikui savarankiškai pasirinkti veiklą, jos vietą ir trukmę. Taip vaikas skatinamas pradėti mąstyti savarankiškai ir atrasti sprendimus. Pedagogas stebi kiekvieną vaiką ir seka jo vystymosi procesą, jei reikia - stebi ir tiria jį papildomai: tai suteikia galimybę nepraleisti problemų, kurios vėliau aštriai gali iškilti vaiko mokymosi procese. „Didžiausias mokytojo sėkmės ženklas yra pasakyti: dabar vaikai dirba taip, tarsi aš neegzistuoju”.

Vaiko pasiekimų vertinimas siejamas su vaiko pažinimu, ugdymo planavimu, nuolatiniu ugdymo(si) proceso stebėjimu ir ugdymo(si) proceso veiksmingumo vertinimu. Mokytojas yra savo organizuojamo ugdymo proceso kokybės tyrėjas, vertinantis savo pedagoginių sprendimų poveikį vaikų ugdymosi pažangai.

Montessori ugdymas Lietuvoje

Vadovaujantis M. Montessori pedagogine sistema vykdoma individuali Montessori mokyklos-darželio „Žiburėlis“ ikimokyklinio ugdymo programa. Kauno Montessori mokykla-darželis „Žiburėlis“ vienintelė bendrojo lavinimo įstaiga Kaune, užtikrinanti ugdymo, taikant M. Montessori pedagoginės sistemos elementus ir tęstinumą, apimantį vaikų ugdymą nuo dviejų iki dešimties metų.

Montessori ugdymo centras „Montess” teikia pusės dienos vaikų ugdymo paslaugą. Priimami vaikai nuo 2 iki 5 metų dalyvauti vaiko smulkiosios motorikos, savęs ir pasaulio pažinimo, lavinimo užsiėmimuose, vadovaujantis Montessori metodais ir filosofija. Taip pat priimami vaikai trumpai (valandos ar kelių valandų) priežiūrai, kurios metu vaikas įtraukiamas į tos dienos ugdymo procesą.

Vaikai, ugdomi „Montess“ Montessori ugdymo centre, mini darželyje, ilgainiui pradeda pažinti raides ir skaičius, praturtina savo žodyną. Kai kurie geba perskaityti trumpus, nesudėtingus sakinius ir pradeda suvokti matematinius veiksmus - nesudėtinga atimtis, sudėtis, daugyba ir dalyba. Susipažįsta su pasaulius, žemynais, atpažįsta daugybę augalų ir gyvūnų. Į kasdieninę veiklą yra įtraukiami kasdieninio gyvenimo pratimai, pojūčio lavinimo pratimai, dailė, menas, muzika.

Montessori darželis - tai įstaiga, kurioje vaikai mokosi gyventi tikrąja šio žodžio prasme. Nuo tradicinio Montessori darželis skiriasi savo vidaus tvarka. Svarbu suprasti, kad Montessori darželis nėra vaikų priežiūros įstaiga ar žaidimų kambarys. Tai yra unikalus mokymosi ciklas, sukurtas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualumą, puoselėjant įgimtą norą mokytis ir tyrinėti, o tai labai svarbu tampant išsilavinusia asmenybe. Montessori ugdymas ugdo vaiko gebėjimus tapti visaverčiu ir produktyviu suaugusiuoju, galinčiu prisidėti prie pasaulio - namuose, darbe ir bendruomenėje.

Montessori ugdymas - tai ugdymas gyvenimui, todėl gyvenimiški, socialiniai įgūdžiai ir jų formavimas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis. Mieste mes visur keliaujame viešuoju transportu, mokomės naudotis el.

tags: #montessori #priesmokykliniame #ugdyme

• Kaip gydyti sieros kamštį vaikui
• Patarimai, kaip sumažinti vaikų kelionės nuovargį
• Vaikiški balansiniai dviračiai aktyvioms atostogoms
• Naujas Philips Avent buteliukas
• Nėštumo metu atliekami Rh antikūnų tyrimai