Lietuvoje susiduriama su rimta demografine problema - šalies suminio gimstamumo rodiklis nukrito žemiau vieneto vienai moteriai. Prezidentūra, siekdama paskatinti gimstamumą, siūlo naują priemonę: tėvams už antrą ir paskesnį vaiką - papildomai per mėnesį daugiau nei 400 eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos forma. Ši iniciatyva, preliminariai įvertinta kaip galinti kainuoti 0,5-1 proc. BVP per 10 metų, siekia ne tik pavyti, bet ir pralenkti Vakarų valstybes demografijos srityje.
Prezidentas G. Nausėda LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ išreiškė susirūpinimą dėl demografinės situacijos, teigdamas: „Nieko nedarydami mes judame savotiško taikaus susinaikinimo keliu. Aš labai griežtą terminą vartoju, bet man panašu į tai. Tiesiog tauta, kaip mūsų gyvybės šaltinis, kaip visa tai, ką mes giname ir dėl ko mes gyvename, po 50-80 metų nustotų gyvuoti, ir tai būtų baisiausia, kas atsitiktų Lietuvoje per pastarąjį tūkstantmetį.“ Kad šie žodžiai nebūtų tik tušti pareiškimai, jis siūlo konkrečią pagalbą šeimoms.
GPM lengvata: kaip tai veiks?
Siūloma, kad GPM lengvata būtų taikoma ne visas pajamas, o tik toms šeimoms, kurios nuo įstatymo priėmimo susilauktų antrojo ar paskesnio vaiko. Pagal 2026 m. nustatytą vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydį - 2 312,15 eurų, po įstatymo priėmimo pagimdžius antrąjį arba paskesnį vaiką, per mėnesį būtų galima susigrąžinti net 426 eurus, o per metus - 5 112 eurų. Siūloma, kad GPM lengvata galiotų penkerius metus. Vadinasi, per visą laikotarpį vienas iš tėvų galėtų susigrąžinti apie 25 tūkst. eurų.
Prezidentūra pažymėjo, kad gimstamumui paskatinti skirta GPM lengvata galėtų galioti už naujagimius, gimusius preliminariai nuo dabar iki 2032 metų. Šios lengvatos nauda, kaip sąlyginiu mokesčių kreditu, vienas iš naujagimių tėvų galėtų pasinaudoti kur kas ilgesniu periodu - nuo 2030 iki 2040 m. Jeigu laikotarpiu iki 2032 m. gimtų du vaikai (antras, trečias ar paskesnis), vienas iš tėvų galėtų gauti 10 metinių GPM grąžinimų, taikant juos nuo 2030 iki 2040 m. Vadinasi, finansinė nauda, vertinant šios dienos VDU, galėtų siekti net apie 50 tūkst. eurų.
Finansinės ir demografinės perspektyvos
Prezidentūros preliminariu vertinimu, investicija į gimstamumo skatinimą 2030-2040 m. (kai vyktų GPM metiniai susigrąžinimai) galėtų kainuoti biudžetui iš viso per visą dešimtmetį 0,5-1 proc. BVP, kas abstrakčiai skaičiuojant būtų apie 0,5-1 mlrd. eurų. Jei Lietuvoje per metus gimsta apie 18 tūkst. vaikų, prezidento pasiūlytos priemonės įgyvendinimas per metus gali kainuoti iki 90 mln. eurų.
Palyginimui, 2026 m. vaiko pinigams (universaliai išmokai) numatyta apie 780 mln. eurų, o kartu su papildomai mokamais vaiko pinigais vaikams su negalia, gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms - apie 908 mln. eurų. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad jei tai yra ilgalaikis valstybės strateginis tikslas ir jei tikima, kad tokia priemonė duotų rezultatų, tai tokia suma per metus nėra didelė.
Ekspertų nuomonės ir kitų šalių patirtis
N. Mačiulis kelia klausimą, ar papildomi 4-5 tūkst. eurų per metus gali būti ta suma, kuri paskatintų šeimas turėti daugiau vaikų. Jis pabrėžia, kad kitų šalių patirtis rodo, jog viskas nėra taip paprasta: „Neuženka vien finansinių paskatų, reikia įvairių priemonių ir laiko, kad pasikeistų gyventojų galimybės ir preferencijos.“ Jis taip pat pastebi, kad mažas gimstamumas dažniau fiksuojamas pasiturinčiose šalyse, todėl net ir didelės finansinės paskatos negali garantuoti spartaus gimstamumo rodiklio padidėjimo.
Pagrindinė kritika pasiūlymui, anot N. Mačiulio, yra ta, kad jis neskatina abiejų tėvų likti darbo rinkoje. Jis mini Lenkijos pavyzdį, kur mokestinė lengvata taikoma abiem tėvams iki vieno VDU, o nuo 2024 m. nulinis GPM šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, taikomas bendroms vyro ir moters pajamoms iki 280 tūkst. zlotų per metus (apie 66 tūkst. eurų).
N. Mačiulis taip pat siūlo kitas idėjas, pavyzdžiui, tėvams už kiekvieną nepilnametį vaiką rinkimuose suteikti papildomą balso teisę, argumentuodamas, kad tėvai, auginantys daugiau vaikų, yra labiausiai suinteresuoti politika, kuri padėtų vaikams augti turtingesnėje, saugesnėje ir sveikesnėje visuomenėje.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas, demografijos ekspertas Daumantas Stumbrys sutinka, kad finansinė parama tėvams yra svarbi, tačiau jos poveikis gimstamumo didinimui yra ribotas. Jis pažymi, kad Lietuvoje jau egzistuoja įvairios finansinės paramos formos, tokios kaip vaiko pinigai, vaiko priežiūros, tėvystės ir motinystės išmokos. Klausimas, anot jo, yra dėl naujos priemonės poreikio ir jos orientacijos į tam tikras pajamas gaunančius asmenis.
Bijai pasenti? Ši laida skirta Tau! Svečiuose Nomeda Marčėnaitė | Laikai ir laikai #2
Demografinės krizės priežastys ir kompleksiškas sprendimas
D. Stumbrys teigia, kad šiuolaikinio demografinio nuosmukio prieastys yra kompleksinės ir siejamos su visuomenės neužtikrintumu, kurį sukelia karai, pandemijos, ekonominės krizės. Šie veiksniai verčia žmones atidėti sprendimus dėl vaikų.
Prezidentūros teigimu, demografų studijos ir visuomenės apklausos rodo, kad nėra vieningos priežasties, dėl kurios krenta gimstamumo lygis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia, kad gimstamumo rodiklio sumažėjimas gali būti siejamas su tik laikinai atidėtais sprendimais susilaukti vaikų. Lietuvos ir Lenkijos retrospektyvūs atvejai rodo, kad žymios finansinės paskatos bent jau kurį laiką padeda padidinti gimstamumo rodiklius (2008 m. Lietuvoje dėl motinystės išmokų, 2016 m. Lenkijoje).
Dalies demografų išvados sufleruoja, kad bendrinė išvada, jog augant šalių išsivystymo lygiui jose krenta gimstamumas, nėra absoliuti. Tai patvirtina ir Lietuvos atvejo analizė: iki 2002 m. ekonomikai augant gimstamumas mažėjo, o po to tendencija pasikeitė, vėl pasikeisdama po 2015 m.
Prezidento nuomone, svarbu parengti detalių siūlymų paketą, kuris apimtų ne tik finansines paskatas tėvams, bet ir paslaugų šeimoms plėtrą bei sąmoningumo skatinimą. Šiuo metu vykdomos šeimos politikos priemonės, taip pat naujos iniciatyvos bus aptariamos Vyriausybės posėdyje.
Galiojančios ir planuojamos išmokos vaikams
Lietuvoje jau veikia įvairios išmokos vaikams. Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) nuo 2022 m. siekia 73,5 Eur (1,75 BSI dydžio) per mėnesį. Ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį ir gali būti grąžinama už 12 praėjusių mėnesių. Nuo 2026 m. sausio 1 d. planuojama, kad bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis sieks 74 Eur.
Taip pat numatomos didesnės išmokos vaikui - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 1036 eurų (šiemet siekia 770 eurų). Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį. Planuojama, kad vidutiniškai įvairios socialinės išmokos, įskaitant vaiko pinigus, augs 5,4 procento.
Pateikiama informacija apie išmokas vaikui, vaiko priežiūros išmokas, vienkartinę išmoką gimus vaikui, jos dydį, susiejant su BSI, ir sąlygas jai gauti. Nurodoma, kad vienkartinė išmoka gimus vaikui nėra apmokestinama GPM ir „Sodros“ įmokomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl šios išmokos reikia kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
Be valstybinės 11 BSI dydžio išmokos, daugelis Lietuvos savivaldybių taiko ir savo papildomas skatinamąsias priemones. Taip pat primenama, kad gimus vaikui, vienam iš tėvų gali priklausyti vaiko priežiūros išmokos iš „Sodros“, jei tėvai turi sukaupę reikiamą socialinio draudimo stažą.
| Išmoka | Dabartinis dydis (2022 m.) | Planuojamas dydis (nuo 2026 m.) | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 73,5 Eur (1,75 BSI) / mėn. | ~74 Eur (1 BSI) / mėn. | Numatomas BSI didėjimas |
| Papildoma išmoka vaikui | 770 Eur | 1036 Eur | Numatomas didinimas |
| Vaiko išlaikymo išmoka | 126 Eur / mėn. | 185 Eur / mėn. | Numatomas didinimas |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | 11 BSI | 11 BSI | Priklauso nuo BSI dydžio |
Biudžeto perspektyvos ir prioritetai
2026 m. valstybės biudžete numatoma 16,8 proc. didesnės pajamos ir 18,9 proc. augančios išlaidos, lyginant su 2025 m. biudžetu. Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2025 m. sieks 2,7 proc. nuo BVP, valstybės sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,3 proc. nuo BVP. Tarp pagrindinių biudžeto prioritetų - didinamas gynybos finansavimas.
Daugiausia pajamų kitais metais numatoma surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų. Išlaidas kitais metais labiausiai augins automatiškai indeksuojami biudžeto įsipareigojimai, pavyzdžiui, pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui.
