Menu Close

Naujienos

Nėštumo eiga: kaip suprasti, kas vyksta su jūsų kūdikiu ir kaip jam padėti?

Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.

Nėštumo pradžia: pirmieji pokyčiai ir svarbūs patarimai

Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.

Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Krūtų jautrumas. Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu. Nuotaikos pokyčiai. Dažnas šlapinimasis. Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.

Nėštumo požymiai ir jų laikas

Pirmasis trimestras: vaisiaus vystymasis ir mamos pokyčiai

Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.

Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.

11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Vaisiaus vystymosi schematinis vaizdavimas pirmąjį trimestrą

Antrasis trimestras: vaisiaus augimas ir mamos gerovė

Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis ir po truputį turi mažėti.

Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.

Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.

Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.

Kūno pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.

Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi.

Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu.

Vaisiaus augimas ir mamos kūno pokyčiai antrajame trimestre

Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui

Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.

Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.

Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.

Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.

Vaisiaus padėtis gimdoje prieš gimdymą

Būsimos mamos rūpesčiai ir kaip jiems ruoštis

Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjį trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.

Plūduriuodamas vaisiaus vandenyse vaikelis jaučiasi saugus ir patiria malonių pojūčių bei komfortą. Vaisiaus vandenų sudėtis nėštumo pradžioje būna panaši į motinos kraujo plazmos, vėliau juos daugiausia sudaro vaisiaus šlapimas ir plaučių sekretas. Pirmosiomis nėštumo dienomis ir savaitėmis moters kūnas patiria didelius pokyčius. Amniono maišelyje po truputį pradeda kauptis vaisiaus vandenys: organizmas tam naudoja mamos vandens atsargas. Antrajame trimestre, kūdikio plaučiams toliau vystantis, vaisiaus vandenys padės treniruoti plaučius - vaisius skystį ryja ir iškvepia. Antrąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenys turėtų išlikti skaidrūs arba gelsvo atspalvio. Trečiąjį nėštumo trimestrą vaisiaus vandenų tūris vėl kinta - kaip minėta, tarp 34 ir 36 savaičių pasiekia patį piką. Nutekėję vaisiaus vandenys įspėja apie artėjantį gimdymą. Tiesa, šiuo metu kur kas svarbiau - ne vaisiaus vandenų tūris, bet atspalvis. Jei nutekėjo skaidrūs vaisiaus vandenys, galima ramiai ruoštis ir tik po maždaug 3-5 val. vykti į ligoninę. Oligohidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu vaisiaus vandenų yra per mažai. Polihidramnionas - tai būklė, kai nėštumo metu gimdoje susikaupia per daug vaisiaus vandenų.

Daugelis nėščių moterų nerimauja, ar vaikas gims sveikas, ar neturės įgimtų ligų, vystymosi sutrikimų. Kartais būna ilgų tarpų, kai nejaučiu vaisiaus judesių. Tada judinu ir maigau pilvą, kad tik vaikas sujudėtų. Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti - normalu. Skaičiuojant vaisiaus judesius, svarbu sužinoti, kiek ilgai užtrunka vaisiui atlikti 10 judesių. Dažniausiai tam pakanka 30 min., bet normalu, jei užtrunka iki 2 valandų. Jei per dvi valandas, kuriomis vaisius paprastai būna aktyvus, nesuskaičiavote 10 judesių, pakartokite skaičiavimą praėjus kelioms valandoms, kurių metu pavalgykite, atsigerkite šalto vandens ar fiziškai pajudėkite. Pasikeitęs cukraus kiekis mamos kraujyje turėtų pažadinti vaisių.

Dažnai pabrinksta rankos, kojos ir veidas, nebesisukioja žiedai, įsirėžia kojinaičių piešinys. Gal jau preeklampsija? Lėtinis galūnių tinimas nėštumo metu dažniausiai yra norma, nes sulėtėja medžiagų apykaita organizme, kaupiasi skysčiai. Jei neramu, - verta pasimatuoti kraujospūdį, vartoti daugiau skysčių. Gana dažnai skauda galvą. Internete rašo, kad tai preeklampsijos ir toksikozės požymis. Kaip patikrinti? Galvą dažnai skauda dėl vandens trūkumo. Per parą, ypač vasarą, reikia išgerti mažiausiai 2 litrus vandens.

Niežti pilvo odą, ar man jau ta baisioji kepenų liga, kurios pavadinimo nežinau, bet apie tai rašo internete. Apie 20 proc. nėščiųjų skundžiasi kūno niežuliu, dažniausiai pilvo srityje, tačiau pasitaiko ir padų, delnų niežulys. Tai lemia tam tikri hormonai ir besitempianti oda. Prauskitės drungnu, nekarštu vandeniu, naudokite drėkinamuosius kremus ar aliejus (tepkite tik ant drėgnos odos!), renkitės švelnius, natūralaus pluošto, „nekandančius“ drabužius.

Jaučiu drėgmę kelnaitėse, gal man nuolatos teka vaisiaus vandenys? Kaip patikrinti? Gimdos kaklelyje viso nėštumo metu gaminasi tirštos gleivės, kurios sudaro vadinamąjį gleivių kamštį. Normalu, kad nėštumo pabaigoje gali padaugėti išskyrų, kurios nereiškia nieko blogo. Jei neramu, vaistinėje galite įsigyti specialių įklotų į kelnaites, kurie keičia spalvą priklausimai nuo to, kas teka, - vandenys ar šlapimas. Taip pat galite kreiptis į artimiausią ligoninę ar privačią laboratoriją, kur bus atliktas labai paprastas mikroskopinis tepinėlio tyrimas.

Susitraukinėja gimda, kartais net stipriai ir dažnai. Regis, įsisiūbuos tikrieji sąrėmiai. Kaip suvaldyti susitraukinėjimus? Paruošiamuosius sąrėmius kai kurios moterys pradeda jausti jau nuo 30 nėštumo savaitės. Tai normalu. Jei tampa neaišku, ar tai ne tikrieji sąrėmiai, rekomenduojama pasišlapinti (sumažinamas spaudimas į gimdą), išgerti porą stiklinių vandens (organizme trūkstant vandens išsiskiria hormonų, galinčių provokuoti sąrėmius), pailsėti, pagulėti ant kairiojo šono, nusiprausti po maloniai šiltu dušu.

Ko tikėtis pirmąjį nėštumo trimestrą | Nėštumas savaitė po savaitės

Specifinės situacijos: mažas vaisiaus svoris ir neišnešiotumas

Pasitaiko, kad nėštumas trunka tiek, kiek rekomenduojama - 40 savaičių, tačiau naujagimis gimsta mažesnio svorio, negu įprasta. Kodėl taip nutinka? Svarbiausios priežastys Naujagimio svoris gali būti per mažas (hipotrofiškas) dėl to, kad mama serga lėtine liga ar nebakterine infekcija: citomegalija, toksoplazmoze. Kai kas stebisi, kad per mažo svorio kūdikio sulaukia diabetu serganti mama, nes įprasta manyti, kad ši liga susijusi su per dideliu naujagimio svoriu. Tačiau jei diabetas moterį vargina jau seniai ir atsirado kraujagyslių pokyčių, naujagimis gali sverti per mažai, nes jomis į vaisiaus organizmą pateko nepakankamai deguonies. Per mažas vaikelio svoris gali būti dėl mamos mažakraujystės, įgimtos širdies ydos.

Vaisiaus svoris nėštumo pabaigoje gali lėčiau augti dėl gimdos trūkumų (pavyzdžiui, ji dviragė) ar miomų. Įtakos turi ir vaisiaus apsigimimai, chromosominės ligos (ypač būdingos Edvardso, Patau sindromams). Tada vaisiaus raida sulėtėja gana anksti ir kūdikis gimsta mažesnis. Simetrinė hipotrofija būna naujagimiui, kuriam deguonies ir maisto medžiagų apykaita sutriko gana anksti ir visi organai nukentėjo beveik vienodai. Todėl ir galva, ir krūtinė tokia pat maža. „Asimetrinis vaikelis“ atrodo ne taip gražiai, nes jį bėda ištiko paskutiniais gyvenimo įsčiose mėnesiais, organizmas puolė saugoti svarbiausius organus ir dėl to galva gali atrodyti didelė, o pats kūnas liesas, be reikiamo riebalų sluoksnio. Skyrus tinkamą maitinimą, dažniausiai to pakanka, naujagimiai priauga reikiamo svorio.

Pagalba mažo svorio naujagimiui: Šiluma. Hipotrofišką naujagimį gali ištikti šalčio stresas, nes riebalinis apsauginis sluoksnis labai mažas, kūdikis blogai reguliuoja kūno temperatūrą. Tad jei akušeris žino, kad gims mažo svorio naujagimis, stengiasi, kad gimdykloje būtų šilčiau. Kaip ir neišnešiotukas, toks laiku gimęs, bet mažai sveriantis naujagimis guldomas į inkubatorių, o iš jo iškeltas į lovytę kartais dar šildomas specialia lempa.

Deguonis. Mažo svorio naujagimiui kartais jau gimdoje gali pradėti stigti deguonies, būna, jo trūksta ir gimstant. Vaikas gali būti pridusęs, todėl gali būti skiriama deguonies terapija.

Mityba. Per mažo svorio naujagimiui gali trūkti gliukozės, todėl tiriamas vaiko kraujas ir stengiamasi, kad mama kuo greičiau pažindytų, nes su pienu gautų ir gliukozės.

Priešlaikiniu vadinamas toks gimdymas, kuris prasideda iki 37 nėštumo savaitės (nors ir gimdymas tarp 37 ir 39 nėštumo savaičių pradedamas vertinti kaip „ankstyvas“, dėl didesnės rizikos nei gimdant suėjus 39 savaitėms). Pirma laiko gimsta apie 10 proc. naujagimių, tačiau dauguma jų - 34-37 nėštumo savaitėmis. Priešlaikinio gimdymo tikimybė didėja, jei moteris jau yra gimdžiusi prieš laiką, jei laukiasi daugiau nei vieno kūdikio, yra gimdos ar gimdos kaklelio problemų.

Naujagimio svorio įvertinimas ir priežiūra

Paauglių nėštumas: iššūkiai ir pagalba

Nėštumas paauglystėje - tema, kuri kelia daug susirūpinimo. Krizinio nėštumo centro socialinė darbuotoja ir konsultantė Rūta Trumpickienė bei psichologė Rūta Mickevičienė pasakoja apie jaunas merginas, kurios kreipiasi į centrą sužinojusios apie neplanuotą nėštumą. Krizinio nėštumo centro socialinė darbuotoja ir konsultantė Rūta Trumpickienė - žmogus, kuris pirmasis atsiliepia į skambučius ir perskaito laiškus tų, kuriems žemė slysta iš po kojų sužinojus apie neplanuotą nėštumą. R.Trumpickienė pasakoja, kad neretai kreipiasi ir išsigandę jaunuoliai ieškodami patarimo, kaip elgtis po nesaugių lytinių santykių. „Daug merginų rašo laiškus, net jei jų nėštumo įtarimai galiausiai nepasitvirtina. Tai rodo, kad jauniems žmonėms reikia erdvės, kur galėtų saugiai klausti apie iškilusias problemas. Pašnekovė pabrėžia, jog Krizinio nėštumo centras siūlo emocinę paramą, individualias konsultacijas bei savitarpio paramos grupes. Taip pat padeda pasiruošti gimdymui ir teikia materialinę paramą, jei to reikia.

R.Trumpickienė dalijasi istorijomis, kuriose sužinojusios apie nėštumą merginos bijo neigiamos tėvų reakcijos, netgi būti išvarytos iš namų: „Dažnai pastebiu, kad nepilnametės itin baiminasi nuvilti artimuosius, tėvus. „Emocijos paauglystėje yra itin intensyvios, labilios, sunkiau kontroliuojamos, ir žinia apie netikėtą nėštumą gali atrodyti beviltiška. Viena mūsų klientė savo savijautą prilygino miestui po bombardavimo. „Tačiau nėštumas - ne problema. Problema yra aplinkybės, kaip mes patys vertiname šį įvykį ir laikas, kada tai nutinka, - tvirtina Krizinio nėštumo centro psichologė Rūta Mickevičienė. Natūralu, kad tokiu atveju abortas gali atrodyti kaip vienintelis sprendimas.

R.Trumpickienė teigia, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato, jog nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 metų būtinas tėvų ar kitų už jas atsakingų asmenų sutikimas. Psichologė akcentuoja: svarbu, jog mergina ir vaikinas šiame procese galėtų laisvai kalbėti su tėvais, specialistais ar kitais pagalbos teikėjais apie išgyvenamus jausmus, suvokimus ir galimus sprendimus. Juk su visais iš to išplaukiančiais padariniais gyventi turės jie. Priimto sprendimo pasekmė neišvengiamai paveiks juos abu ir jų šeimas. Todėl R.Mickevičienė pataria nesiimti skubotų veiksmų: „Verčiau duoti visiems laiko nurimti, suvokti, daug kalbėtis, pamatyti galimas alternatyvas. Nėštumas nėra nuosprendis. Yra nuotolinio, individualaus mokymo galimybės, galima sustabdyti ir vėl atnaujinti mokslus, siekti profesijos ar karjeros ateityje.

R.Mickevičienė prisimena, kaip viena mergina Krizinio nėštumo centre pasakė, kad jos mamai turbūt būtų lengviau sužinoti apie jos mirtį, nei kad ji laukiasi. „Ji du mėnesius šią žinią laikė paslaptyje. Tačiau tai buvo tikra laimės istorija, nes mamos dėka mergina ne tik išsaugojo nėštumą, pagimdė vaikelį, bet ir baigė mokslus. Tai, kad ši jaudinanti istorija taip gražiai baigėsi, ji mato didžiulį mamos indėlį. Tėvų reakcija sužinojus apie nėštumą yra svarbi. R.Mickevičienė pataria nebausti ir nemoralizuoti. Tėvai turėtų suteikti ne tik emocinę paramą bei būti pasiruošę tapti anūko globėjais, kol vaikelio tėvai nesulaukia pilnametystės. „Tėvai dažnai gali būti didžiausia pagalba jauniems tėvams.

R.Mickevičienė sako, kad mergaitės į lytinius santykius daugiau leidžiasi vedinos jausmų, prisirišimo poreikio vaikinams gi tai daugiau malonumas, nauja patirtis, nuotykis. Tačiau psichologė atkreipė dėmesį, kad tam įtakos turi jaunas amžius - įsipareigoti, prisiimti atsakomybę, suvokti vertybėse tikrai nėra amžiaus tarpsnio iki penkiolikos metų uždaviniai. „Paaugliai žino, kad lytiniai santykiai - suaugusiųjų reikalas, bet jų impulsų kontrolė dar silpna, todėl jie pasiduoda akimirkos nuotaikai. Į lytinius santykius gali pastūmėti ir vienišumo jausmas, psichologiniai, socialiniai sunkumai, pažeidžiamumas. R.Mickevičienė tvirtina, kad neplanuotas nėštumas nepriklauso nuo šeimos socialinio sluoksnio, be to, jį lydi nemažai stigmos. „Visada atsiras tų, kurie skubės vertinti, kad kas nors pastojo per anksti, kas nors per vėlai, kas nors turi per mažai vaikų, o kas nors - per daug… Geriau skubėkime ne vertinti, o padėti. Kaip seksis įveikti krizę, lemia branda ir aplinka. Oficialiosios statistikos portalas skelbia, kad 2023 m. Lietuvoje užregistruoti 62 nepilnamečių nėštumai. Lygiai po 31 atvejį registruota mieste ir kaime. Ankstyvų nėštumų skaičius pernai buvo mažesnis nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, 2022 m. gimdė 88 nepilnametės, 2021 m. - 98. Net ir nusprendus gimdyti, santuoka tarp nepilnamečių Lietuvoje yra pavienis atvejis.

Pagalba paauglėms laukiantis

Bendri patarimai nėštumo metu

Nėštumas - pats gražiausias, bet ir pats jautriausias laikas, kai moterys labai išgyvena dėl mažiausių nukrypimų nuo normos. Kartais tas nerimas prasmingas, o kartais - graužia ir neduoda ramybės. Dėl šios priežasties verta atlikti rekomenduojamas ultragarsines patikras 11-14 ir 18-20 nėštumo savaitę. Šiuolaikinė medicina turi galimybių, esant tam tikroms būklėms, gydyti ir net operuoti vaisių mamos gimdoje. Jei moteris nepriklauso aukštos rizikos grupei, vaisiaus vystymosi sutrikimų pasitaiko itin retai. Vos įtarusi, kad galite būti nėščia, o dar geriau - prieš pastojant, pradėkite gyventi taip, lyg lauktumėtės. Kuo mažesnis nėštumas, tuo kenksmingi veiksniai gali būti žalingesni besivystančiam embrionui.

Persileidimo rizika nėra labai didelė, jei moteris yra sveika. Didžioji dalis persileidimų įvyksta taip anksti, kad daugelis moterų nė nesupranta, kad buvo pastojusios. Taip nutinka, jei užsimezgęs embrionas turi su gyvybe nesuderinamų defektų. Mitas, kad persileidimą gali sukelti sportas, lytinė sueitis ar svorių kilnojimas. Tačiau, jei per dieną išgeriama daugiau nei du puodeliai stiprios kavos, persileidimo tikimybė padidėja.

Sveikatos priežiūros specialistai nėštumo metu rekomenduoja valgyti tik termiškai apdorotą maistą, kad būtų iki minimumo sumažinta bakterinių ir parazitinių infekcijų rizika (nėštumo metu jas gydyti labai sunku, nes dauguma vaistų yra netinkami vartoti nėščiosioms). Labai svarbu laikytis higienos ir tinkamai nuplauti vaisius ir daržoves, jei jos bus vartojamos šviežios.

Gimdymas paprastai nevyksta taip greitai, kaip rodo filmuose. Jei gimdysite pirmą kartą, nuo reguliarios sąrėmių veiklos kas 10 min. pradžios iki gimdymo praeina maždaug 14-18 val., pakartotinai gimdant - 7-10 val. Ligoninėje rekomenduojama atsidurti, kai sąrėmiai kartojasi kas 5-4 min., todėl dauguma moterų neturėtų jaudintis, kad netikėtai pagimdys namuose ar automobilyje. Dažnai moterys vardija tokias baimės gimdyti priežastis: skausmas, plyšimo tikimybė, komplikacijos naujagimiui, įtaka seksualiniam gyvenimui, medikų baimė ir pan. Tačiau kursų metu dažnai į paviršių iškyla pagrindinė gimdymo baimė - kad moteris negali kontroliuoti ir numatyti, kaip viskas vyks. Kūnas „žino“, kaip gimdyti, o jei moteris gimdo pirmą kartą, jai gali būti baisu pačiai savęs, kaip ji elgsis. Visada rekomenduoju užsirašyti į kursus apie gimdymo fiziologiją, kad suprastumėte, kodėl reikia pasiduoti ir leisti kūnui gimdyti, kokios pozos tinkamos ir kodėl, koks kvėpavimas kuriuo gimdymo laikotarpiu naudingas ir pan. Skausmas gimdymo metu irgi yra subjektyvus dalykas, todėl yra moterų, kurios pagimdo beveik be skausmo, tačiau yra ir tokių, kurios vos įpusėjus gimdos kaklelio vėrimuisi ima „atsijunginėti“.

Daugelis nėščiųjų susiduria su iš praeities atkeliavusiais ir vis dar gajais mitais apie žindymo sunkumus, tačiau beveik visos moterys gali sėkmingai žindyti, jei joms suteikiama tinkama informacija, emocinė parama ir palaikymas. Pagrindinė atsisakymo žindyti priežastis būna skausmingi speneliai, tačiau daugeliu atveju tai yra netaisyklingo apžiojimo pasekmė, todėl nekentėkite, nedelsdamos ieškokite pagalbos. Kita priežastis - įtariamas nepakankamas pieno kiekis ar riebumas, ypač pirmosiomis paromis po gimdymo. Kai kurioms moterims dar iki gimdymo ima skirtis skaidrus ar net ryškiai geltonas, tirštas, lipnus priešpienis, visiškai nepanašus į pieną. Tačiau tai yra vitaminų ir maisto medžiagų „bomba“ naujagimiui, kurio skrandukas vos vyšnios dydžio!

Labai svarbu nėštumo metu nepriaugti per daug svorio. Normalu priaugti 10-13 kg (labai liesoms moterims leidžiama priaugti daugiau, stambioms - mažiau), nes tiek sudaro vaisiaus, placentos, vandenų, gimdos, padidėjusio kraujo tūrio, krūtų svorių suma. Visiškai klaidingas įsitikinimas, kad nėščioji gali sau leisti ar net privalo valgyti „už du“, šį mitą reikėtų keisti rekomendacija „valgyti dvigubai sveikiau“. Įrodyta, kad nėščiosios su maistu gaunamų kalorijų poreikis išauga tik nuo 4 nėštumo mėnesio ir sudaro +300 kcal per dieną (t.y. Svarbu palaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu ir po gimdymo, po gimdymo nepasiduoti greitųjų angliavandenių (ypač saldumynų) pagundai, rinktis sveikus užkandžius. Ir žindyti.

Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis, nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių (vadinamąjį gestacinį amžių). Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Šaltinių duomenimis, vaisiaus augimas sutrikęs 3-7 proc. Viena iš pagrindinių dažnų ir reguliarių vizitų pas gydytoją nėštumo metu priežasčių - stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio. Gimdos dugno aukščio matavimas. Maždaug nuo 20-os nėštumo savaitės matuojamas gimdos dugno aukštis. Nėščiajai gulint, gydytojas matavimo juostele išmatuos atstumą nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus (dugno). Savaičių kiekis preliminariai atitinka centimetrų kiekį: pavyzdžiui, 20-ą nėštumo savaitę pilvo dydis turi būti 20 cm, 25 savaitę - 25 cm, ir t. t. Jeigu dugno aukštis yra mažesnis, nei tikėtasi, didėja tikimybė, kad vaisiaus augimas gali būti sulėtėjęs.

Vaisiaus ultragarsinis tyrimas (echoskopija). Vaisiaus svorio įvertinimas ultragarsu yra pats tinkamiausias ir tiksliausias būdas nustatyti augimo sulėtėjimą. Ultragarso bangos padeda atvaizduoti vaisių įsčiose, gana tiksliai pamatuoti jo kūno apimtis. Doplerio echoskopija. Taip pat gali būti pasitelkiamas specifinis ultragarso tyrimas, padedantis diagnozuoti vaisiaus augimo sulėtėjimą - doplerio ultragarsas, kai tikrinamas kraujo tekėjimas į placentą, virkštelę ir vaisiaus aprūpinimas krauju. Dažnas nėščiosios stebėjimas. Vaisiaus judesių fiksavimas. Svarbu žinoti, kad riziką didina rūkymas, alkoholio, tam tikrų vaistų ar narkotikų vartojimas.

Sveikos mitybos principai nėštumo metu

tags: #vaikas #mazesnis #nei #nestumas