Gimimas - tai ne tik fizinis įvykis, bet ir dvasinė transformacija. Daugelis kultūrų ir religijų tiki atgimimu, nauju pradmenų ciklu. Tai yra antrasis gimimas, tai yra dvasinis gimimas.
Atgimimas ir Prigimtis
Atgimimas iš naujo - tai paslaptis, kurios niekas negali paaiškinti, kartu ir realybė, kurios negali paneigti. Lygiai kaip Nikodemas negalėjo suprasti ir paaiškinti apie vėją, taip joks žmogus negali suprasti ir paaiškinti apie atgimimą iš naujo. Jūs negalite matyti Šventosios Dvasios. Negalite to paaiškinti, bet galite matyti Šventosios Dvasios nepaprastą jėgą, kuri paleistuvę padaro tyrą, girtuoklis nustoja gėręs, melagis liaujasi melavęs, bedievis pradeda melstis. Tai yra Dievo darbas, per kurį vargšas, prasikaltęs ir pražuvęs, pragaro vertas nusidėjėlis, tikėjimu nuoširdžiai priima Jėzų Kristų į savo širdį ir gyvenimą, įgyja naują prigimtį, tampa Dievo vaiku ir pradeda naujai gyventi.
Fizinis gyvenimas prasideda su gimimu. Dvasinis gyvenimas taip pat prasideda su gimimu, bet neįsijungiant į bažnyčią ar pasidarant religingu. Jūs negalite į Dievo šeimą įsijungti, bet turite į ją (Dievo šeimą) užgimti. Krikščionio negalima padaryti. Tikrieji krikščionys yra nepadaromi, jie užgimsta.
Fizinis gimimas yra naujos gyvybės atėjimas į šį pasaulį su jos tėvų prigimtimi. Kada jūs gimine pirmą kartą, jūs pasidarėte nuodėmingos prigimties dalininku, kurią visi gavome iš Adomo. Atgimdamas iš naujo, pasidarai dieviškosios prigimties dalininku. Ar taip yra ir su tavimi? Ar tu turi dievišką prigimtį? Visai nesvarbu, kokią religiją jūs išpažįstate, kokiame gerame moraliniame stovyje esate, nebūsite išgelbėtas nuo amžino pragaro, jeigu nebūsite dieviškosios prigimties dalininku. Dievas duoda tą naują prigimtį tuo pačiu momentu, kai jūs priimate Jo Sūnų savo asmeniniu Išganytoju tikėjimu. Jūs neatgimsite palaipsniui, tai įvyksta akimirksnyje, lyg staiga paleistas šautuvo šūvis. Kada atgimstate, jūs pradedate gyventi visiškai naują gyvenimą lygiai taip, kaip pirmą kartą į pasaulį užgimėte fiziškai, kuriame niekad nebuvote gyvenęs.
Atgimimo Svarba
Viešpats Jėzus Kristus sakė, kad reikia atgimti, ir to turėtų užtekti. Jūsų prigimtis yra nuodėminga. Prigimtis, kurią esate gavę iš Adomo, yra visiškai kritusi, pagadinta, nuodėminga. Dievas sako, kad žmogaus širdis virš visko yra labai apgaulinga. Su šita pagadinta prigimtim jūs negalėsite džiaugtis danguje. Jeigu nerandate malonumo dabar maldos susirinkime, tai kaip galėsite džiaugtis danguje po mirties, amžinai garbindami Viešpatį? Dangus yra šventa vieta. Todėl, kad nesate pajėgus savęs išgelbėti, bet, „iš malonės jūs esate išgelbėti, tai ne iš jūsų - tai Dievo dovana, ne darbais, kad kas nors nepasigirtų“. „Jis išgelbėjo mus ne dėl teisumo darbų, kuriuos mes buvome padarę, bet vadovaudamasis savo gailestingumu“.
Kaip Atgimti?
Ne iš kraujo. Jei jūsų tėvai yra krikščionys, tai dar nereiškia, kad jūs taip pat esate krikščionis. Išganymas iš tėvų nepaveldimas. Jei jūsų tėvai ir būtų išganyti, bet jei jūs nesate atgimęs iš naujo, tai esate pražuvęs.
Ne per kūno valią. Nei savo pastangomis, nei tvirta valia. Suklupsite! Už tai liaukitės mėginę, ir vietoj savų pastangų pasitikėkite, priimkite ir priklausykite Tam, kuris mirė ir vėl prisikėlė. Jei aš paklausčiau jūsų, ar jūs esate Dievo vaikas, ir jūs man atsakytumėte: „Tikrumoje aš nežinau, bet stengiuosi visomis menkomis savo pastangomis tokiu būti“.
Tai neateina per jokias žmogaus sudarytas religijas, organizacijas ar ceremonijas. Jokia organizacija ar ceremonija negali jūsų padaryti Dievo vaiku. Priklausykite kam tik norite, atlikinėkite ceremoniją po ceremonijos, išmokite maldas, stenkitės laikytis žmonių sudarytų taisyklių ir įsakymų, ir visa tai vis tiek neišgelbės jūsų.
Bet iš Dievo. Viešpats Jėzus sakė: „jūs turite užgimti iš Dvasios“. Tai yra be išimties tik Dievo darbas, bet ne jokiu būdu jūsų darbas. Tai yra stebuklas, kurį gali tik Dievas įvykdyti. Jei Dievas to nepadarė jūsų gyvenime, tai dar nesate užgimęs iš naujo.
Biblijiniai Pavyzdžiai ir Citatos
- Jono 3:7: "Tu turi atgimti iš naujo."
- Romiečiams 3:20: Įstatymo vykdymas neišgelbės.
- Jono 3:8: "Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kur link nueina. Taip yra kiekvienam, kuris yra gimęs iš Dvasios."
- II Petro 1:4: Atgimdamas iš naujo, pasidarai dieviškosios prigimties dalininku.
- Efeziečiams 2:8,9: "Iš malonės jūs esate išgelbėti, tai ne iš jūsų - tai Dievo dovana, ne darbais, kad kas nors nepasigirtų."
- Tito 3:5: "Jis išgelbėjo mus ne dėl teisumo darbų, kuriuos mes buvome padarę, bet vadovaudamasis savo gailestingumu."
- Galatams 3:26: "Visi tikėjimu esate Dievo sūnūs Kristuje Jėzuje."
Stebuklingi Išgyvenimai
Ši istorija - ne pagražinta, ne pramanas, ne melagiena. Dabar jau 11-metis Nojus Volas (Noah Wall) išties gimė su dviem procentais galvos smegenų. Jis su mama ir tėčiu gyvena Kambrijos grafystėje Šiaurės Vakarų Anglijoje. Tėvų tikėjimas padarė stebuklą. Per keletą metų berniuko smegenų apimtis padidėjo iki 80 proc. Tai pamatę, gydytojai neteko žado. Nojus galėjo gyventi kaip paprastas vaikas.
Dabar, praėjus 11 metų po nepaprasto vaiko gimimo, jo tėvai sako niekada neabejojantys, kad Nojus gali pasiekti visko, ko panorės, nepaisant siaubingų aplinkinių „pranašysčių" ir prognozių, kurias jis ir jo tėvai girdėjo visus šiuos metus. O neseniai jis pradėjo dar ir šiek tiek vaikščioti. Tėvai daug kartų per dieną mankština jo raumenis, o naktimis sūnų būtina vartyti.
Tėvų vaidmuo
Mes gyvename betėvėje visuomenėje. Daugelis žmonių tėvą turi tik įrašytą dokumentuose. Kitose šeimose jis nors ir esti fiziškai, bet kiek galėdamas vengia atsakomybės už žmoną ir vaikus. Šeimų betėvystė yra viena didžiausių mūsų visuomenės problemų. Anksčiau tėvus iš šeimų dažniausiai išplėšdavo karai, o šiais laikais dėl iširusių santuokų lieka vadinamųjų skyrybų našlaičių. Ištuokų grėsmingai daugėja.
Jei tėvo netenkama tarp 6 ir 10 metų, vaikas iš pradžių nenori to suvokti. Jis išsiugdo apsauginį mechanizmą, kuris išgyventą faktą turi anuliuoti. Vaikas neigia realybę ir bėga į susikurtą pasaulį. Bet juk anksčiau ar vėliau jam teks susidurti su realybe. Palaipsniui vaikas sąmoningai, su giliu liūdesiu pradeda priimti tikrovę. Dėl skyrybų netekęs vieno kurio iš tėvų vaikas dažnai netenka dar ir gimtinės bei savo žaidimų draugų.
Žinia
Jūsų pareiga pasitikėti Dievo sprendimu ir prisipažinti, kad esate pražuvęs ir reikalingas Išganytojo. Dabar priimkite Jį tikėjimu kaip Viešpatį ir Gelbėtoją. Jis mirė ant Kalvarijos kryžiaus, patenkindamas Dievo teisumą ir teisingumą, kad pasiimtų jūsų nuodėmių ir bausmės naštą sau. Jis prisikėlė ir šiandien stovi kūne Visagalio Dievo dešinėje aukštybėse ir duotas jums kaip Dievo Gelbėtojas išganymui.
Numerologija. Gimimo diena - 11/29 (glaustai)
Dainininkė atvirai papasakojo apie pirmąjį savo nėštumą ir gimdymo patirtį kalbėdama su „Žemiau bambos“ tinklalaidės kūrėjomis, gydytojomis Aurėja Trunove ir Aivara Urbute. Gimė mano vaikas, o aš su juo gimiau iš naujo. Vaikas ir šeima yra dovana“, - kalbėjo J. Arlauskaitė-Jazzu.
Kai Nojaus mama Rita laukėsi vaikelio, medikai išvien tikino, kad vaisius - sveikas, ir viskas klojasi taip, kaip ir turėtų. Ritai netgi buvo atlikti specialūs tyrimai dėl genetinių ligų, o paskutiniaisiais moters nėštumo mėnesiais tirta ir vaiko kraujotaka. Tačiau net ir tuo metu niekas nieko nepastebėjo. Visgi gimus vaikeliui paaiškėjo, kad jis gimė su patologijomis. Nojui nustatytas lengvas neįgalumo lygis - berniukas turi įgimtą šleivapadystę. Taip pat jam diagnozuotas abiejų klubų išnirimas, smegenų vystymosi anomalijos, mikrogirija ir pachigirija - nervų sistemos vystymosi pažeidimas, pasireiškiantis raumenų silpnumu… Išsipildymo akcijos nuotr./Nojus Abi berniuko pėdutės yra nejautrios - Nojus jų nevaldo, negali pats vaikščioti. O per trumpą savo gyvenimą, vaikas jau patyrė 9 narkozes, jam atlikta operacija.
Kodėl vaikas gimė su patologijomis, šiandien tiek medikai, tiek Nojaus tėveliai gali tik spėlioti. Visgi galvojama, kad prie to galėjo prisidėti COVID-19 liga - besilaukdama Nojaus, viduryje nėštumo Rita susirgo šiuo virusu. Nepaisant to, vaikelis gimė laiku - Ritai buvo atliktas cezario pjūvis. Moteris pasakoja - nors iškart buvo matyti, kad vaikas gimė su patologija, niekas iš medikų neišdrįso jai to pasakyti. Užsiminė tik tiek, kad reikės nuvykti pas ortopedą… Kovotoju Nojus tapo jau nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų. Jau nuo 3-iosios savo gyvenimo dienos iki pat to laiko, kai jam suėjo 9 mėnesiai, vaiko kojytės buvo sugipsuotos. Taip buvo siekiama atstatyti šleivapadystę ir klubo sąnarius. Deja, toks ilgas laiko tarpas gipse sustabdė raumenų vystymąsi. „Devynis mėnesius mes buvome pilnai mobilizuoti gipsuose, įvairiuose - mažuose, dideliuose, pusiniuose. Devynis mėnesius mano vaikas nė dienos nebuvo be gipso. Kai nuėmė gipsą, jis neturėjo nė lašelio raumenų kojose“, - susijaudinusi pasakoja mama. Dėl to šiuo metu, kitaip nei jo bendraamžiai, Nojus vaikščioti dar negali - berniukas tik ropoja. O ir medikamentų, kurie galėtų palengvinti vaiko dalią, nėra… Pagalbą suteikti gali tik darbas su kineziterapeutais ir intensyvi reabilitacija.
„Visos mūsų įdėtos pastangos matosi. Šiai dienai mes ropojame, jis su mano pagalba atsistoja, kiekvieną mielą dieną su vaikštyne vaikštome pirmyn ir atgal, kiek tik jis pajėgia, kiek gali. Mes einame vis pirmyn, o tai - jau didelis pasiekimas iš to, ką mes turėjome“, - sako mama, tačiau prideda, kad tam, jog vaikas ir toliau tobulėtų, būtinos intensyvios kineziterapijos. Šiuo metu kas dvi dienas į berniuko namus atvyksta jį mankštinanti kineziterapeutė, o kitomis dienomis tą daro pati mama. Tačiau daugiausiai naudos duoda ilgas ir intensyvus darbas su specialistais. Kaip visa tai vyksta, šeima kelis kartus jau patyrė, kai lankėsi ADELI reabilitacijos centre Slovakijoje. Išsipildymo akcijos nuotr./Nojus „Didžiausia pažanga būna tada, kai mes tris savaites diena iš dienos su juo intensyviai dirbame. Jau trečioje savaitėje atsiranda vis kažkas naujo. Savaitė po savaitės intensyvių kineziterapijų mums duoda rezultatus,“ - sako mama. Deja, į minėtą centrą reikėtų vykti bent kartą per pusę metų, o su kineziterapeutais dirbti kasdien. Nojaus reabilitacijoms ir užsiėmimams su specialistais reikalingos nemenkos pinigų sumos, o dėl sūnelio ligos, mama negali dirbti. Tėtis dirba vairuotoju užsienyje, be to, namuose auga dar du vaikai. Tačiau „Išsipildymo akcija“ ir gerų žmonių pagalba gali padėti Nojui ir jo šeimai pasiekti didžiausios svajonės. „Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia. Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais: 1891 - 3 EUR; 1892 - 5 EUR; 1893 - 10 EUR. Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą - akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių.
Nuo seniausių laikų vaikas, gimęs su ”marškinėliais“, laikomas ypatingas. Teigiama, kad daugelis įžymių žmonių bei literatūrinių personažų yra gimę su “marškinėliais”. Tokie buvo Aleksandras Makedonietis, Čarlzo Dikenso sukurtas personažas Deividas Koperfildas, Denis iš Styveno Kingo knygos “Švytėjimas”, Viljamo Šekspyro princas Hamletas ir daugelis kitų. Iš tiesų vadinamieji marškinėliai yra neatsiskyrusi, vaiko galvą dengianti vidinė placentos dalis. Senovės Romoje pribuvėjos ištirdavo placentą ir neva iš jos nuspėdavo naujagimio ateitį. Tačiau vaikų, gimusių su “marškinėliais“, laukė dar ypatingesnis ateities spėjimas. Nuo nuimto galvos apdangalo priklausydavo, ar vaikas bus sveikas, ar ligotas bei kiti jo ateities spėjimai. 1787 metais knygoje „Provincijos prietarai“ buvo rašoma, kad iš „marškinėlių“, dar vadinamų katiliuku arba vualiu, galima sužinoti gimusio žmogaus sveikatos būklę. Jeigu žmogus gyvas ir sveikas, placentos atplaiša turėtų būti kieta ir sausa, jei žmogus miręs ar sergantis - minkšta ir drėgna. Taigi ir tuomet buvo išlikęs romėnų sugalvotas kūdikio ateities spėjimo būdas. Pribuvėjos tyrinėdavo placentą dar keletą dienų po vaiko gimimo. Vaiko, gimusio su galvą dengiančiu natūraliu apdangalu, tykodavo daugybė įvairiausių prietarų. Vienas jų primena prietarą, priskiriamą dvyniams: vienas jaučia, jei kas nors atsitinka antrajam. Todėl manyta, jei žmogui kas nors atsitinka, jo „marškinėliai“ gali apie tai įspėti. Kai kurios tautos manė, kad vualį būtina išsaugoti ir laikyti kartu su vaiku. Jeigu sudžiūvusiai odai kas nors atsitikdavo, tai būdavo laikoma blogu ženklu ir tekdavo rimtai susirūpinti vaiko sveikata, kuri retkarčiais iš tiesų būtent tada pablogėdavo. 1899 metais vienas britų laikraštis rašė apie šį reiškinį ir citavo medicinos seselės žodžius: „Berniukas, gimęs su marškinėliais, juos išsaugojo. Kai jis sirgdavo, vualis tapdavo drėgnas ir gležnas. Kai berniukas buvo sveikas, vualis būdavo sausas ir sukietėjęs“. Vienoje daugiavaikėje šeimoje iš Jorko augo 16 vaikų. Keturi iš jų buvo gimę su “marškinėliais“. Šeimynykščiai išsaugojo nuimtą odą ir ją išdžiovino. Jie tikėjo, kad jei kas atsitiks vaikui, vualis tai parodys. Sakoma, kad senovės Romos senatoriai ir įstatymų leidėjai nešiojo tokius vualius ir placentos fragmentus ant krūtinės. Jie tikėjo, kad ta išdžiovinta oda padės jiems darbe. Tokie specifiniai amuletai turėjo suteikti jiems įtaigią ir sklandžią kalbą, užčiaupti burnas visiems jų priešininkams. Tačiau, kaip rodo per amžius sukaupta patirtis, ne visuomet „su marškinėliais“ gimusieji nugyvena palaimintą gyvenimą. Jų likimai tokie pat, kaip ir kitų žmonių, ir tik vienetai pasižymi ypatingu likimu ar sugebėjimais. Didžiojoje Britanijoje ir kai kuriose kitose šalyse tikėta, jog su “marškinėliais“ gimęs vaikas nenuskęs. Tikriausiai nepatikėsite, bet minėtieji vualiai Anglijoje buvo netgi pardavinėjami. Tai vyko pakankamai plačiu mastu, o skelbimai apie vualio pardavimą buvo net dedami į vietos laikraščius. Kas galėtų juos pirkti? Ogi jūreiviai ir keliautojai, besiruošiantys į ilgą kelionę. Štai vieno tokio skelbimo, išspausdinto 1779 metais, vertimas: „Laivyno džentelmenai ir kiti besiruošiantys į ilgas keliones. Pranešame, kad parduodamas vaiko vualis. Norintieji įsigyti kreipkitės į Bartletų namų kavinę Holborne.
Teorijos apie marškinėlių teikiamą apsaugą nėra vieninteliai prietarai, lydintys „išrinktuosius“ vaikus. Kai kurios tautos vaikui, gimusiam su “marškinėliais”, pranašauja Dievo dovaną, šeštąjį pojūtį. Vis dėlto atrodo, kad tokia idėja buvo iškelta tik XX amžiaus pradžioje, o anksčiau apie tai būdavo užsimenama miglotai. Pasak šios teorijos šalininkų, toks vaikas turi didesnį potencialą matyti įvairias vizijas, turėti psichinių gabumų. Tačiau su tuo nesutinka šių dienų mediumai ir kiti psichikos savybes įvaldę žmonės. Jie teigia, kad kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrų psichikos sugebėjimų. Dar kito judėjimo šalininkai tiki, kad tokios savybės yra paveldimos iš kartos į kartą, nesvarbu, ar gimstančiam kūdikiui prie galvos buvo prikibęs odos gabalas. Italijoje buvo manoma, kad toks vaikas užaugęs gali „nuimti nužiūrėjimą ar užkeikimą“ ir yra labai gerbiamas. Kitur tikima, kad tokie žmonės gali matyti kiaurai „per gyvenimo ir mirties uždangą“, intuityviai nujausti daugelį dalykų, skaityti mintis. Jeigu sutiksime, kad psichinės savybės gaunamos nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimsta su “marškinėliais”, galime paaiškinti, kodėl šeštasis pojūtis būdavo priskiriamas šiems naujagimiams. Tokie vaikai tapdavo garsūs savo apylinkėje ir buvo stebimi tiek šeimos, tiek bažnyčia. Šiuo atveju vaiko padėtis būdavo labai palanki, nes jis tiesiog darydavo tai, ką turėdavo daryti natūraliai, nebijodamas būti apskelbtas raganiumi ar parsidavusiu velniui. Bažnyčia laikė tai Dievo dovana. Iš tiesų kai kurie gimusieji su “marškinėliais“ sako jaučiantys artėjančią nelaimę ar artimųjų ligas. Šiandien tokie žmonės sakosi žiną, ar jų pašnekovai meluoja, ar sako tiesą, nujaučią, kas jiems skambina, dar nepakėlę telefono ragelio, ir panašiai. Yra žinoma atvejų, kai būtent toks vualis išgelbėdavo dar negimusius kūdikius nuo mirties. Ne kartą yra atsitikę, kad virkštelė apsivyniodavo apie kūdikio kaklą, o nuo mirties jį išgelbėdavo būtent vualis. Dažnai tokie vaikai vystosi greičiau, nei įprasta, užauga sveiki ir gyvybingi. Pasitaiko atvejų, kad žmonės gimę su “marškinėliais” pasižymi ypatingomis savybėmis, kaip ateities spėjimas, telekinetiniai sugebėjimai. Sugeba tas savybes perduoti savo giminaičiams, kurie gimsta normaliai. Apskaičiuota, kad vaikai su “marškinėliais“ gimsta rečiau nei 1 iš tūkstančio atvejų, todėl tikrai įdomu, kai vienoje šeimoje pasitaikė keli žmonės gimę su “marškinėliais“. Įdomu, ar dėl to kalti genai, ar iš tiesų čia veikia kokia nors aukštesnė jėga. O gal tai, kad “marškiniuoti” naujagimiai pasižymi ypatingomis savybėmis, tėra sutapimas ir perdėtas prietaringumas. Tačiau vis tiek tai yra dar vienas neišaiškintas žmogaus fenomenas, kurį išsiaiškinus bus galima daug geriau suprasti psichikos jėgų prigimtį.
