Kiekvienas žmogus turi teisę turėti vardą (vardus), pavardę. Tai reiškia, kad jis gali ne tik taip vadintis, bet ir reikalauti iš kitų, kad niekas iš kitų asmenų neveiktų ir nesivadintų jo vardu, pavarde be leidimo. Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Vaikui gimus santuokoje arba kai kuriais kitais atvejais tėvystės nereikia pripažinti, nes ji nustatoma „automatiškai“, t. y. tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Vaikui gimus santuokoje tėvu yra laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu vaikas gimsta našlei po jos vyro mirties nepraėjus 300 dienų, vaiko tėvu yra laikomas miręs motinos sutuoktinis. Jeigu po skyrybų ar sutuoktinio mirties nepraėjo 300 dienų, tačiau moteris sudarė naują santuoką ir susilaukė vaiko, vaiko tėvu laikomas naujasis moters sutuoktinis. Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimą. Jeigu visi trys asmenys, t. y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Tėvystės nustatymas nesusituokus
Jeigu vaikas gimsta nesusituokusiai motinai, o tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui paprastai suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o duomenys apie vaiko tėvą į gimimo įrašą nėra įrašomi. Tėvystės pripažinimo pareiškimas gali būti pateikiamas kartu su vaiko gimimo registracija. Jei tėvai nėra susituokę, duomenys apie vaiko tėvą į gimimo įrašą gali būti įrašomi pagal tėvų pateikiamą notaro patvirtintą vaiko tėvo ir motinos bendrą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo. Tuomet gimimo įraše vaiko tėvu įrašomas vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t. y. galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę. Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS). Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, jų tėvai (globėjai ar rūpintojai), savo ruožtu, turi pateikti sutikimus. Notarų įkainiai gali skirtis, kartais gana ženkliai.
Jei tėvai nesutaria dėl vaiko pavardės, tėvas turi teisę kreiptis su prašymu į teismą suteikti vaikui pavardę. Teismas prašymą nagrinėja supaprastinto proceso tvarka ir vaikui pavardę suteikia nutartimi, išklausęs tėvus ar gavęs jų rašytinius paaiškinimus. Prašyme turėtų būti nurodyti motyvai, kodėl siekiama suteikti vaikui savo pavardę.
Vaiko pavardės suteikimas ir keitimas
Vaikui gimus santuokoje tėvu yra laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
Vaikui suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, tėvai sutaria tėvo ar motinos pavardę suteikti vaikui ir jis pavadinamas tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesutariant dėl šio klausimo, vieno iš tėvų pavardė vaikui suteikiama teismo.
Pavardė dažnai keičiama susituokus. Ją šiuo pagrindu gali keistis tiek vyras, tiek moteris. Abu sutuoktiniai gali pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, gali pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą arba gali pasirinkti dvigubą, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Tačiau pavardę galima pasikeisti ir ne tik dėl santuokos. Nepilnamečių vaikų pavardes galima keisti, jei pavardes keičia abu tėvai ar vienas iš turimų tėvų. Jei pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei kitas iš tėvų parašo savo sutikimą, ir jei vaikas, kuriam suėję daugiau nei 10 metų, taip pat tokį sutikimą išreiškia raštu. Prašymą keisti pavardę reikia pateikti savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai, o jei žmogus neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, tuomet paskutinės gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigai arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigai. Tai mokama paslauga, tad bus reikalinga sumokėti vietinę rinkliavą. Paprastai toks prašymas išnagrinėjamas per 2 mėnesius.
Po santuokos nutraukimo galima susigrąžinti arba savo iki santuokos turėtą pavardę, arba pasilikti savo santuokinę pavardę. Bet jei santuoka nutrūko dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (savo šeiminių pareigų esminio pažeidimo, pvz. neištikimybės), kitas sutuoktinis skyrybų byloje teisme iškart gali formuluoti prašymą, kad dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis nebegalėtų turėti šeimos pavardės. Čia išimtis viena - jei sutuoktiniai turi bendrų vaikų, negalima uždrausti jų mamai ar tėvui pasilikti tą pačią šeimos pavardę, kurią turi ir vaikai.
Tėvystės pripažinimo ir nuginčijimo pagrindai
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia. LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Svarbiausia pripažinti tėvystę - tada bus ir alimentai. Jei nesate susituokę ir norite tėtį įrašyti į gimimo liudijimą, turėsite pas notarą patvirtinti, kas vaiko tėtis. Jei vaiko pavardė yra tėvo, yra paprasčiau, ir kai skirsite, su alimentais lengviau, kompensacijom, jei reikėtų. Tegu ir tėvystės nepripažįsta, jei garantuota esate dėl vaiko, kad jis jo.
Jeigu visi trys asmenys, t. y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Paveldėjimo teisės nesantuokiniams vaikams
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) nuostatomis paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tuomet, kai tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Asmeninio archyvo nuotr./Rūta Malevskytė. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus. Civiliniame kodekse nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Taigi Civilinis kodeksas neskirsto palikėjo vaikų iš pirmos ir paskesnės santuokos - visi palikėjo vaikai paveldi lygiomis dalimis, jei testamente nenurodyta kitaip. Tačiau, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Taip pat testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių. Taigi, jeigu tėvas yra sudaręs (ar sudarytų) testamentą, tai turtą po jo mirties paveldėtų tik tie asmenys (ar asmuo), kurį / kuriuos tėvas testamente nurodė (ar nurodytų) kaip paveldėtoją (ar paveldėtojus), t. y. tėvas galėtų visą savo turtą po savo mirties palikti tik sutuoktinei arba tik vaikams (ar vienam iš jų), arba tik savo tėvams ar kitiems asmenims. Tačiau, palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Jeigu tėvas turi (ar turėjo) sutuoktinę, tai jo sutuoktinė kartu su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. vaikais) paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinė paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Svarbu! Palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.
