Kūdikio maudynės - neišvengiamas mažylio auginimo procesas. Iš pradžių daugelis tėvelių jo baiminasi, manydami, kad kūdikis išsigąs, įtrauks į plaučius oro ar išslys iš rankų. Tačiau įgyjant patirties šis procesas tampa vis paprastesnis.
Vienas svarbių žingsnių, padedančių maudynes paversti lengvesniu, smagesniu užsiėmimu, yra pasiruošimas joms iš anksto, reikiamų daiktų pasidėjimas šalia maudymo vietos.
Reikalingos priemonės
- Muilas ar prausiklis (geriausiai specialiai kūdikiams skirtas)
- Šampūnas (kūdikiams skirtas, švelnus)
- Kempinė arba plaušinė
- Vandens termometras
- Vonios žaislai (nebūtini pirmosioms maudynėms)
- Minkštas rankšluostis
- Sauskelnės
- Rūbeliai
- Aliejus odos drėkinimui (jei reikia)
Prieš maudydami kūdikį pasiruoškite muilą ar prausiklį, šampūną. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja odos, ją drėkina. Dar viena priemonė, reikalinga maudynių metu - kempinė arba plaušinė, su kuria galėtumėte nuprausti mažylį.
Taip pat labai svarbus daiktas maudant kūdikį yra vandens termometras. Mažylių odelė yra kur kas plonesnė nei suaugusiųjų, todėl įvertinti vandens temperatūrą pasikliaunant vien savo alkūne nederėtų. Ypatingai pirmąjį mėnesį kūdikių odelė yra itin jautri. Todėl siekiant išvengti odos pažeidimų, naudokite termometrą. Tinkama vandens temperatūra - 36-37 laipsniai.
Vonios žaislai paįvairins maudynes, pavers jas linksmesniu užsiėmimu. Jie itin reikalingi mažyliams, nemėgstantiems maudytis. Žaislai nukreips jų dėmesį, sudomins, pralinksmins. Rinkdamiesi vonios žaislus, atkreipkite dėmesį, kad jie būtų atsparūs vandeniui bei nekenksmingi mažyliui.
Vonios žaislais užpildyti vonelės nederėtų pirmųjų mažylio maudynių metu, kol jis tik pratinasi prie šios procedūros. Be to, svarbu pasirūpinti ne tik priemonėmis, skirtomis pačiai maudymosi procedūrai, bet ir daiktais, reikalingais iškėlus mažylį iš vonios.
Šis momentas dažnam mažyliui ne itin patinka, todėl išankstinis pasiruošimas labai pravers. Į jį galėsite įsupti ir švelniai nusausinti kūdikį. Rankšluostis turi būti minkštas, švelnus, pralaidus orui, nedirginti odos, gerai sugerti drėgmę. Taip pat pasiruoškite sauskelnes, rūbelius.
Po maudynių kūdikis dažniausiai pasijunta alkanas, tad jei maitinate ne pati, būtinai pasirūpinkite, kad greitai galėtumėte pasiruošti pienuko.
Pirmosios kūdikio maudynės
Pirmosios kūdikio maudynės - kokios jos turi būti, kaip teisingai maudyti mažylį ir pan. Ar reikia maudyti kūdikį iškart grįžus iš gimdymo namų - trečią ar ketvirtą mažylio gyvenimo parą? Pirmosios naujagimio maudynės priklauso nuo jo atėjimo į pasaulį. Vieni kūdikiai maudomi gimdymo skyriuje, kiti tik namuose. Maudynių laikas priklauso nuo daugelio dalykų - ar mama ir tėvelis yra pasiruošęs, ar mama turi fizinių galimybių.
Pačios pirmosios maudynės būna labai trumpos - tiesiog pažintinės. Pirmosios maudynės - tai tik kūdikio nuplovimas vandenuku, glostant mažylio odelę, apipilant ir žaidžiant vandeniu. Pasistenkite pieš maudynes ir po jų nejausti jokios įtampo ar streso.
Tačiau reikia susikaupti, tai turi būti maloni procedūra, ne sudėtingas nuprausimas, o tik pripratinimas ir supažindinimas vaikučio su vandeniu. Kokios temperatūros vanduo geriausias, kokia turėtų būtų patalpos temperatūra ir pan.? Vanduo: iš vandentiekio. Vandens temperatūra gali svyruoti, nebūtinai laikytis standartinės - 37-37,5 laipsnių temperatūros. Kai mažylis jau pradeda šliaužioti, aktyviai juda, maudome dažniau, tačiau viskas priklauso nuo to, ar jam tai paitnka.
Grįžus iš gimdymo namų dažnai tėveliai bijo maudyti kūdikį, kol nenukritusi virkštelė ir kol matomas bambutės segtukas. Tačiau maudynės tikrai nepakenks virkštelei ir jam neskaudės. Vandenį galite virinti, kol virkštelė nenukritusi dėl galimos infekcijos.
Bambutė gyja sudarydama sekretą, susidaro šašelis. Tai normalu, bet jei atsiranda kvapas ir paburkimas, vadinasi prasidėjo uždegimo požymiai. Jei bambutė nelinkusi pūliuoti, prakštiškai nėra skirtumo, ar mes ją uždengsime, ar ji bus atvira. Tokiu atveju nenutraukite maudynių, tačiau jos turėtų būti gerokai trumpesnės ir retesnės.
Nemaudykite kūdikio alkano ir sotaus, nes didelė atpylimo tikimybė. Be to, sotus mažylis pilnas emocijų. O alkanas vaikutis bus neramus ir zirs. Pirmųjų maudynių metu kaip ir visą kūnelį apiplauname vandenuku, taip ir galvytę - sušlapinate tik vandeniu. Vėliau jau galite naudoti ir kūdikiams skirtą šampūną.
Nors yra visokių nuomonių dėl šampūnų naudojimo. Vieni teigia, kad nereikia naudoti šampūno iki šešių mėnesių. Kiti gi teigia, kad užtenka jo naudoti kartą per savaitę plaunant galvytę.
Pirmasis naujagimio maudymas yra tikrai didelis išbandymas ką tik tapus tėvais. Neretai šeimai sugrįžus namo sulaukiu skambučio su prašymu padėti pasiruošti pirmosioms kūdikio maudynėms. Iš tiesų tik sugrįžus iš ligoninės būtina išmaudyti kūdikį, nes ligoninėje buvo viena aplinka, o namuose reikia susikurti naują ir švarią pradžią.
Todėl labai svarbu, kad šalia jūsų būtų pasitikintis ir visas taisykles žinantis specialistas arba tam pasiruošęs tėtis. Pasiruoškite aplinką t.y. Pripilkyte kūdikio vonelę vandens, įdėkite vandens termometrą ir stebėkite temperatūra. Kūdikio kūnas turi būti apsemtas vandens iki krūtinės ląstos.
Valome ir sausiname visas kūno raukšles. Po maudynių esant poreikiui galime sudrėkinti odą tam skirtais aliejais. Pirmasis naujagimio maudymas turi būti ramuss ir sklandus, nes tuomet ir mažylis jausis ramiau.
Svarbu tinkamai tam pasiruošti ir pasitikėti savimi, juk tai darysite labai dažnai ir tai taps Jūsų šeimos ritualu. Labai džiugu, kai tai atlieka tėčiai, o mamos laukia ir asistuoja jiems. Tikimės, kad šis video bus puiki pradžia, kurioje nebus streso.
Pirmosios maudynės
Kūdikio odos priežiūra maudynių metu
Kūdikio oda yra labai jautri ir turi labai ploną apsauginį sluoksnį. Jei kūdikio oda yra sausa ir problematiška, į vonelę mudynių metu pilame tik aliejaus. Labiausiai tiktų Balmandol migdolų aliejus, kurį galite nusipirkti vaistinėje. Maudynių metu odelė apsitepa tuo aliejumi.
Svarbu tinkamai pasiruošti maudynių erdvę ir vystymo stalą, greitai ir sklandžiai atlikti šluostymą ir rengimą, nes kūdikiams tai nepatinka. Na, o jeigu pirmą kartą maudant naujagimį lengva nebuvo ir toliau pasitikėkit savimi, nes kūdikio priežiūroje visada reikia laiko Jūsų įgūdžiams.
Kūdikio maudymas esant atopiniam dermatitui
„Vaiko, sergančio atopiniu dermatitu, negalima maudyti“, - išgirdo patarimą pirmakartė mama. Ar tikrai? Vis dar susiduriu su šiuo mitu. Mamos bijo maudyti vaiką, nes ištrauktam iš vandens niežti visą kūną. Tačiau pagal šiuolaikines rekomendacijas net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantį mažylį reikia maudyti.
Jeigu kūdikio neprausime, tik tepsime aliejais, galime paskatinti užkratą, nes odelė yra plona, sutrūkinėjusi ir paraudusi. Kartais mamos pila aliejaus į vonelę ir maudo kūdikį, to daryti irgi nepatarčiau, nes aliejuotas vanduo nenuprausia kūno, tik sutepa odą.
Kad nupraustume, būtinas prausiklis, kuris, naudojamas kartu su aliejumi, irgi nenuprausia, o tik ištepa odą. Jei labai norisi aliejuko, galima, išmaudžius vaiką vonelėje, išpilti vandenį ir įpilti naujo su aliejumi. Galite tiesiog rinktis prausiklį, kurio sudėtyje yra aliejaus.
Nepamirškite išvalyti visų kūno raukšlelių. Kiekvieną jų - už ausyčių, ant kojų ir rankų praskėskite, perbraukite muilina ranka ir nuplaukite, o ištraukusi iš vandens ir nušluosčiusi rūpestingai patepkite odos minkštikliais (vadinamaisiais emoliantais). Labai dažnai tėvai pamiršta šias raukšles ir jose pradeda veistis bakterijos.
Kasdienė atopinės odos priežiūra - maudynės ir tepimas odos minkštikliais duoda puikių rezultatų. Jį dažniausiai sukelia alergenai, kurie veikia organizmą kurį laiką. Tad, kitais žodžiais tariant, tai lėtinis alerginis dermatitas.
Kūdikiams ir mažiems vaikams atopinį dermatitą dažnai sukelia maistas, kurio mažylis netoleruoja, ir atsiranda bėrimas, oda sausėja, trūkinėja, ją niežti. Svarbiausia - rasti ligos priežastį, kurią gali tekti gydyti daug metų. Vieniems vaikams būna tik keli bėrimai, kitiems išberia visą kūną.
Tai priklauso nuo mažylio odos imuniteto. Alergenų, galinčių sukelti atopinį dermatitą, yra labai daug. Mokslininkai jų suskaičiavo per 6 tūkst., o tyrimai gali padėti išaiškinti tik kelis šimtus. Polinkis sirgti atopiniu dermatitu gali būti paveldėtas.
Jeigu mama ir tėtis alergiški, didesnė tikimybė, kad kuris nors vaikų turės polinkį į atopinį dermatitą. Vaiką gali alergizuoti kiti produktai nei tėvus. Esu gydžiusi kūdikį, kurio žandukai buvo paraudę, odelė sutrūkinėjusi. Jam buvo atopinis dermatitas ir mes ilgai ieškojome priežasties.
Mama bandė keisti maisto produktus, stebėjo kūdikį. Man buvo keista, kad buvo paraudusios tos mažylio žandukų vietos, kurios lietėsi prie mamos. Tada nusprendėme, kad mama nesikvėpins kurį laiką, ir kūdikiui bėrimas išnyko. Taip paaiškėjo, kad mažylis yra alergiškas kvepalams, o alergija pasireiškia atopiniu dermatitu.
Jeigu kasmet atsiranda vis mažiau bėrimų, atopinį dermatitą vaikas gali išaugti.
Maudymo grafikas ir specialios situacijos
Paprastai apie kūdikių maudymą žurnalui pasakoja pediatrai, šeimos gydytojai ar gydytojai dermatologai. Šį kartą pakalbėsime apie maudymą - kitu „kampu“. Galbūt yra aplinkybių, dėl kurių mama neturėtų aklai laikytis maudymo grafiko? Pavyzdžiui, ar maudyti sloguojantį kūdikį?
Pirmą mėnesį patartina maudyti kas antrą dieną. Antrą-trečią mėnesį galima retinti: kas antrą-trečią dieną, bet ne rečiau. Karščiuojančio kūdikio maudyti negalima.
Dažniausia tėvų klaida - nemaudyti kūdikio savaičių savaitėmis, jeigu jis kosti ar sloguoja. Tuo tarpu, jeigu vaikas turėjo aukštą temperatūrą - tai greičiausiai jis gausiai prakaitavo, todėl jo oda po kelių dienų tikrai užsiteršia. Būtina po ligos sveikstantį vaiką išmaudyti, žinoma, tai daryti saugiai ir šiltai.
Maudymosi ritualas kūdikiui asocijuojasi su namais, ramybe. Ar verta kūdikį maudyti, jei namie pilna svečių, jei šeima svečiuojasi svetimoje vietoje? Maudynės pirmiausia yra higienos procedūra. Taigi - kelionėje, ilgai užtrukus svečiuose maudytis būtina.
Teisingai pastebėta, kad maudynės, dantukų valymas gali tapti puikiu ritualu prieš miegą - ir tai dažnai padeda vaikui nusiraminti ir lengviau nueiti miegoti.
Kaip elgtis, jei kūdikis bijo vandens?
Kaip paveikti kūdikį, jei jis bijo vandens ir maudynių? Kūdikiai labai individualiai reaguoja į vandens procedūras. Čia labai sunku ką nors patarti ir prognozuoti. Paprastai tokie „vandens nemėgstantys“ kūdikiai „išauga“ iš savo neapykantos vandenukui.
Čia tik laiko klausimas - vieni - po mėnesio, kiti - po pusmečio, o dar kitiems ir dvejų metų prireikia. Tėveliai vis tiek suranda kelią ir būdus, kaip mažiausiai skausmingai švarinti vaiką.
Dažnai mažus vaikučius išgąsdina dušas, bet ne visus. Tikslinga nekelti dušo per aukštai, kad vandens kritimas nebūtų garsus ir ošiantis.
Maudynės ir viskas, kas susiję su vandens procedūromis - svarbu ir būtina kūdikio fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Vaiko pasaulio pažinimas ankstyvame amžiuje didžiąja dalimi vyksta per odą - tai taktilinis pažinimas.
Vandens procedūros labai teigiamai veikia jautrius, raumenų įtampą patiriančius kūdikius ir vaikus. Įvairūs vandens žaislai gali būti puikūs pirštukų lavintojai, jie skatina vaikutį savarankiškai žaisti.
Papildomi patarimai
Jei pilate priemonės į vandenį (aliejaus, prausiklio), stebėkite, kad vaikas vandens negertų. Odai drėkinti tinka saulėgrąžų, simondsijų, migdolų, sezamo, kviečių daigų aliejai. Apiplovimai ir nuvalymai drėgnomis servetėlėmis nepakeičia maudymo. Naujagimiui maudyti naudokite vandentiekio vandenį (nevirintą, be kalio permanganato), nes Lietuvoje geriamasis vanduo yra švarus ir saugus.
Kūdikio maudymo dažnumas pagal amžių
Kaip dažnai maudysime savo mažylį, pirmiausia lemia jo amžius.
Anot vaikų kineziterapeutės ir masažo specialistės Viktorijos Paltanavičiūtės, prieš maudynes svarbu mažyliui leisti pabūti nuogam, šiek tiek paplikinėti.
Toms mamytėms ar tėveliams, kurie bijo, jog mažylis iš rankų jiems gali išslysti, yra dvi išeitys - tai taisyklingas kūdikio laikymas arba maudynes palengvinanti vonelė. Pasak kineziterapeutės, šios vonelės yra labai patogios, nes joje nebereikia kūdikio laikyti, tiesiog patogiai paguldyti. Tačiau svarbu nenusukti akių nuo kūdikio.
Labai svarbu viską, ko reikės maudynių ritualui, pasiruošti iki maudynių pradžios, pavyzdžiui, prausiklio, marliuko, rankšluosčio, švarių sauskelnių ir rūbelių komplektėlio.“
Svarbu mažylį maudyti specialiomis priemonėmis, nes jų odelė yra jautri ir linkusi sausėti. Kūdikio odelė yra gerokai gležnesnė už suaugusiojo ir gali lengvai sudirgti. Tad labai svarbu įsitikinti, kad prausikliai, kuriuos naudojate, tiktų būtent jautriai kūdikio odelei, būtų jai švelnūs, hipoalergiški, be muilo ir parabenų.
Geriausias maudynių laikas mažam kūdikėliui - prieš valgį. Žinoma, jei jis nėra labai jau alkanas. Kūdikio odelė yra gerokai gležnesnė už suaugusiojo odą. Kadangi ji dar nėra visiškai susiformavusi, gali lengvai sudirgti.
Daugelis gimdymo namų visame pasaulyje pirmosioms kūdikio maudynėms renkasi šį švelnų plaukų ir kūno prausiklį. Kaip naudoti: Puikiai tinka naudoti kasdien. Įpilkite po tekančiu vandeniu ir pamaišę ranka ar kempine sudrėkinkite kūdikio odelę ir plaukus.
Pirmosios maudynės: kaip nuraminti tėvus?
Pirmojo kūdikio susilaukusių tėvų, grįžus iš gimdymo namų, laukia daug iššūkių. Jei jus neramina tai, kad kūdikis gali „gauti gurkšnį” ar išsigąsti, nusiraminkite. Juk mažylis mamos pilvelyje devynis mėnesius gyveno vandenyje, todėl jam tokia aplinka labiau pažįstama nei ta, kurioje yra dabar.
Daugelį kūdikių vanduo nuramina, atpalaiduoja, nuteikia miegui. Jeigu maudynės jūsų vaiką ramina - planuokite jas vakarui, jei, atvirkščiai, stimuliuoja ir aktyvina, joms reikėtų parinkti tinkamą laiką pirmoje dienos pusėje. Stebėkite savo kūdikio poreikius, nuotaikas ir prie jo prisitaikykite.
Daugelis tėvų, nors ir teoriškai žinodami, kad kūdikio maudymas - ne toks ir sudėtingas darbas, labai jaudinasi. Pirmiausia tam patys pasiruoškite - nusiraminkite, atsipalaiduokite, susidėkite visus daiktus, kurių jums prireiks.
Visai nebūtina pirmus kartus kūdikio prausti vienai mamai ar tėčiui. Darykite tai drauge arba į pagalbą pasikvieskite patyrusią draugę, mamą ar kitą žmogų, kuriam naujagimio maudymas nebus naujiena.
Technikos patarimai maudant kūdikį
Visus reikiamus daiktus pasiruoškite iš anksto - juos išplaukite (geriausia šiltu vandeniu), kad būtų tinkami sąlyčiui su jautria kūdikio oda. Į vonelę kūdikį kelkite viena ranka prilaikydami galvytę, o kitą pakiškite po jo užpakaliuku.
Vandenyje kūdikį patogiausia laikyti ant dešinės rankos (galvytė ir petukai stabiliai ant jos padėti), o kaire prausti. Kitas variantas, kuris palengvins prausimo procedūrą - gultukas, kuris dedasi į vonelę.
Pirmąjį mėnesį, kad naujagimiui būtų jaukiau ir maloniau, tėveliai jį maudo įvyniotą į medžiagos skepetaitę arba ją sušlapina ir nušluosto kūdikį, kad jis...
Gydytojų požiūriu, maudynių laikas priklauso nuo vaiko amžiaus, jei vaikas yra ikimokyklinio amžiaus, tai 5-7 minutės, jei mokyklinio amžiaus vaikas, tai gali trukti ir apie 10 ar net 15 minučių, jei oras ir vanduo yra pakankamai šilti. Po to vaiką reikėtų, ypač jei diena vėsesnė, nusausinti, perrengti sausais rūbais. Jei matome, kad vaikas šiek tiek sušalęs, tai tada geriau ne sėdėti, o pajudėti, palakstyti“, - patarė S. Petraitienė. Pasak gydytojos, dažnai sergančiam vaikui yra sveikiau išsimaudyti, nudžiūti ir vėl eiti maudytis, nei nuolat braidyti vandenyje. Pirmoms vaiko maudynėms gydytoja rekomenduoja pripučiamą baseiną. „Jei vaikas yra nedidelis, iki 2 metų, galbūt tai yra pirma vasara, kai jam leidžiama maudytis, kartais yra protinga pasistatyti nedidelį baseinuką, kurie šiais laikais nėra prabangos dalykas, nėra labai brangūs, į jį galima įpilti ežero, upės ar jūros vandens, leisti tam vandeniui sušilti ir tokiu atveju vienu šūviu du zuikiai laimimi - ir vanduo yra šiltesnis, ir vaikui yra drąsiau, jaukiau ir saugiau“, - sakė S. Petraitienė. Gydytojos teigimu, vaikui turėtų užtekti būti tiesioginiuose saulės spinduliuose tol, kol jis maudosi, kur pavėsio dažniausiai nebūna. Ant kranto reikėtų stengtis, kad vaikai būtų pavėsyje.
Mano mergytė nuo gimimo nemegsta maudytis. Taciau kuo toliau tuo graziau. Paskutinius kartus ji visa laika isteriskai klyke kol maudem. Nebezinom ka ir daryti ji tiek isiverkia, net dreba. mesbuvom susidure su sia problema.pirma kart,is nemokejimo,isgasdinom vaika,ir viskas,pradejus maudynes prasidedavo klykimo seansai.tai va 2 sav .nemaudem,tik kas diena kruopsciai apvalidavau,kol ji uzsimirso,o po to vel viskas is pradziu,labai ramiai,pasitikinti savim,leisdavau i vonele,ir tyliai kalbedavau su ja,svarbiausia paciai nepanikuot,ir nesukaut,nesiblaskyt.dabar maudynes megstamiausias musu uzsiemimas.gal vanduo per karstas?? Kai Paulius buvo visai visai mazutis, irgi labai verkdavo maudomas . Dabar manau, kad jam gal ir temperatura vandens galejo netikti, o gal ir dar kas... Mes ji nuo pat pradziu maudydavom didelej savo vonioj. "Problema" issprendem taip, kad as lipau su juo kartu i vonia ir duodavau kruti vonioj. Taip pora sykiu pasimaudem ir daugiau nebeverke. Paskui kuri laika maudydavosi su Teveliu, kol viena diena pamatem, kad jam geriau vienam - vietos daugiau pasipliuskenti buna . Mano 4 metu bernas bijo maudytis. Klykia ant visos vonios "gelbekit" "padekit"!!! maniskiui irgi buvo užėjusi krize mat sugalvojau jo mėgstamų maudynių metu padaryti jo nemėgstamą plaukiukų pakirpimą, po to maudyti bijojo juodai, tai su teciu eidavo kartu abu bliaudavo susede-po keleto kartu jau tipo bliaudavo nes taip smagiau O vandens temperatūra tai vaikų odelė plona ir nors mums atrodo vos šilta vaikui jau per karšta(neseniai teko atsakinėti sūnui kodėl suaugę verdantį vandenį vadina šiltu ir siūlo jame maudytis) temperatūrą geriausia matuoti vaikišku termometru kur parašyta optimal baby, arba merkdami savo jautrią kūno dalį, nes plaštakos visko matę nebejautrios t.y. per alkūnės sulenkimą... Mes irgi didžiąją iš nemokėjimo pirmąkart išgąsdinom ir viskas - būdavo begalinės problemos, ištisas verkimas kol maudai, kai paaugo - pradėjo vonioj žaisti, bet vos prireikia plautis galvą - vėl rėkimai, net vasarą į vandens telkinį nebrisdavo daugiau nei iki nariukų . Gyvenimas - tai spektaklis: nesvarbu, kad jis neilgas, svarbu, kad būtų gerai vaidinamas. Na del vandens temperaturos tai as istikinus, kad viskas ok, nes visada termometra naudoju. As padariau isvada kad plaukuoti zmogeliukai maudytis nemegsta, nes maniske su daug plauku gime ir galvos plovimas didziausia jos gyvenime tragedija.
Aciu mamytes kad patirtim pasidalijot reiks kartu eit maudytis, na bet kaip nepatoguuuuuuu. Labai gerai prisimenu tą laiką, kai visa laiptinė drebėdavo nuo klyksmo, kai maniškė buvo maudoma. O tai buvo, nes:1. Kažkoks "lievas" kiniškas termometras rodė neteisingą temperatūrą, ir mes pirmosioms maudynėms pasirinkome per karštą vandenį.2. Kažkur išgirdau, kad kai kurie mažiai bijo vonios erdvės, tad juos geriau maudyti lengvai susukus į palutę, o paskui po truputėlį išsukti.3. Kadangi tie klyksmai tęsėsi beveik trejetą metų ir netildavo nuo čiaupo atsukimo iki užsukimo ir iškėlimo iš vonios, pati pradėjau šį procesą atidžiau stebėti ir analizuoti. Suvokiau, kad mano mergaitė paniškai bijo ant veidelio bėgančio vandens. Tada pradėjome plaudamos galvytę, ją kiek galima daugiau atlošti atgal, kad vanduo visai nepatektų ant veidelio. Problemą išsprendėme, maudynės virto malonumu. "Būti kitų suprastam - ne svarbiausia gyvenime". Va, va, pas mus ta pati problema Negaliu priversti net veido nusiprausti. Tai kad ir savo malonumui vaikas nemegsta maudytis. Vasara buvom prie ezero, tai kad nesimaudyti vaikas vos ne krumuose sedejo o vat broliuko negalejom istraukti is vandens. Na buvo ir mano mazius pradejes bijot maudyniu, klyke kaip kazinkas vos i vandeni pamerktas. Tuo metu maudem ji dviese su teciu tetis ji laike vandeny o as apiplaudavau. Zinot nustojo rekt kai pradejau maudyt ji viena, pasiguldydavau ji voneleje galvyte padedavau auksciau, dar linksmesnes maudynes tapo kai vaikis jau galejo sedet, bet ir dabar kai reik plaut galvyte reik ji pasiguldyt ant ranku, kad vandenukas ant veideio nebegtu, va tada vel asaros buna, manau vaika snori jausti tvirta pagrinda po savim o ne tik laikancias rankas, jam truksta tada stabilumo. Beto irgi nemegsta vandens pilamo ant veidelio, tik kaip to isvengt dar nesugalvojau, nes atlost galvyte ne taip lengva. Dabar beje jam 1,2 metuko. O ar negali taip buti, kad muilo i akis pateko? Nes jeigu bijo veiduka slapint, tai gal muilas kaltas, man paciai taip vaikystej buvo. apie veiduko slapinima net snekos negali buti, as jos su dregna vatyte pavalyt be asaru negaliu. Viena karta pabandziau nuplauti tai pasigailejau Bet zinot mamukai kas man labai keista, juk as savo mazes uzpakali tai po kranu plaunu ir kojytes vakarais kai nemaudom nuplaunu po kranu ir viskas ok, o juk vaikas suriestas ir man taip atrodo kaip tik turetu nervas imti. kartais pati pastebiu kad per klaida kai uzupakali plaunu po per karstu vandeniu pakisu, tai ji tik sustena ir tiek. Nesuprasi tu klecku. Matyt as galvoju busiu klaida padarius kad vonioj maudau, gerai sakot gal ir erdve per didele. Sakau jei nepades maudymasis kartu reiks i bliuda pamaudyt pabandyt ir jei tiks vonele nedelsiant isigysiu. Buvo ir pas mano mergyte nei is sio , nei is to atsiradusi vandens baime. Ji pradejo bijoti ne vonios, o vandens. Menesi laiko buvo sunku ja prausti, nes verkdavo. Nutariau isbandyti viena is straipsnyje paminetu budu ir pavyko Gyvename name ir vonia bei duso kabina yra pas mus atskirai. Patiesiau duso kabinoje ranksluosti, pastaciau dideli plastmasini bliuda su zaisliukais ir pripyliau silto vandens. Leidau jai kisti rankytes i bliuda ir zaisti su zaisliukais, juos plukdyti. Karts nuo karto zaisdama apipildavau ir ja vandenuku.
Dukra tik neseniai pradėjo leistis galvą plauti be ašarų. Vargom nuo kūdikystės. Dukra tik neseniai pradėjo leistis galvą plauti be ašarų. Vargom nuo kūdikystės. O kodel taip bijodavo?,kad i akytes pribegs gal ? Pas mus irgi tokia beda.. O kodel taip bijodavo?,kad i akytes pribegs gal ? Siandien kazkur irgi aptikau toki dalyka-pagalbininka.. Bet brangus malonumas.. Siandien kazkur irgi aptikau toki dalyka-pagalbininka.. Bet brangus malonumas..
O gal kas isbandes yra tas kepuraites galvai plauti? Kokie ten dydziai ju? reguliuojais kazi kaip nors? Manoji tai laaabai myli maudynes, is pradziu tai maudeme atsikrai ja bet jai labai imdavo verkti neimanoma buvo praustis tai vyras lipo i vone su ja kita karta ir viskas buvo gerai bent gerai isprausiau ja. O dabar maudosi be vargo ir nebereikia niekam lipti i vone.
Visi tėvai turi ne tik gerų, bet ir blogų auklėjimo įpročių. Dažniausiai pasitaikantys - viešas vaikų gėdijimas ir bandymas juos apsaugoti nuo jų pačių klaidų. Abu jie kyla iš tėvų „visažinystės“ ir perdėto rūpestingumo.
Jeigu vaikai viešai nemandagiai elgiasi, daugelis puolame juos iškart taisyti, kad visi aplink matytų, kokie esame geri tėvai. Jeigu vaikai užmiršta pasiimti į mokyklą pietus ar ant stalo palieka namų darbus, tėviškos meilės vedami juos atvežame, atžaloms net nespėjus nieko pasigesti. Tačiau tėvai ne visuomet supranta, kad taip neleidžia vaikams patirti jokių sunkumų, kurie tokiose situacijose tokie būtini augant. Urzgiantis pilvas arba susidrovėjimas galėtų juos motyvuoti susikurti planą, kaip kitą kartą neužmiršti savo daiktų.
Knygos „Geros žinios apie blogą elgesį“ autorės Katherine‘os Reynolds Lewis teigimu, šių blogų įpročių įmanoma atsikratyti, kaip iš savo vaikų tikimės, kad jie atsikratys savųjų. Tegul jūsų veiksmus nulemia noras padėti vaikams pasimokyti iš savo veiksmų pasekmių. Nesijaudinkite dėl to, kaip į juos žiūrės arba ką kiti galvos apie jūsų vaikų auklėjimą. Nepaisykite to įkyraus balso galvoje, kuris panikuoja dėl jų šiandienos elgesio, pasitikėkite, kad jūsų vaikai visko išmoks. Dalinamės penkiais knygos autorės patarimais, kaip skatinti mažųjų savarankiškumą.
1. Leiskite vaikams rinktis. Turbūt esate girdėję patarimą, kad vaikams reikia leisti rinktis, ypač pradedantiems vaikščioti kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, kai jie ima priešgyniauti. Galimybė rinktis suteikia jūsų vaikams galios situacijose, kuriose jie jaučiasi bejėgiai. Pavyzdžiui, prieš eidami gulti, paklauskite savo ikimokyklinuko: „Pirma norėtum išsivalyti dantis ar paskaityti knygelę?“. Kai ryte išeinate pro duris, savo pradedančio vaikščioti kūdikio paklauskite, ar jis norėtų įsikibti jums į ranką, ar nešti automobilio raktus. Jei vaikas priešinasi būti prisegtas automobilio sėdynėje, paklauskite, ar jis norėtų būti „saugos kapitonu“, kurio darbas - pasirūpinti, kad visi būtų prisisegę prieš pajudant automobiliui. Gali atrodyti, kad suteikdami vaikui atsakomybę už užduotį, kuriai jis priešinasi, prieštaraujate logikai, tačiau neįtikėtina, kaip dažnai tai pasiteisina.
Jei, suteikus galimybę rinktis, jūsų vaikai vis tiek nenori bendradarbiauti, gali būti, kad tik apsimetate, jog leidžiate jiems rinktis, - galbūt leidžiate jiems rinktis tik tai, ko norite jūs, o ne tai, ką pasirinktų jie patys.
2. Mokykite juos po vieną dalyką vienu metu. Suteikite jiems informacijos, o ne priminkite, ką jie turi daryti. Juk norite, kad jie galvotų patys. Mokykite juos po vieną dalyką vienu metu ir leiskite jiems tai išbandyti. Leiskite jiems šiek tiek pabūti susierzinusiems, o tik tuomet pabandykite padėti pasakydami kažką panašaus: „Kaip galėtume tai išspręsti?“ Tiesiog stabtelėkite šią susierzinimo akimirką, kad jie pajustų, jog tai praeis. Tuomet pasiūlykite kokį nors vieną dalyką: „O ką, jei tu…“.
3. Sulėtinkite mokymosi procesą. Mes nuolat skubame. „Nagi, aukis tuos batus“, dažnai raginame. Tačiau vaikams reikia laiko atsisėsti, apsiauti batą, išsitraukti liežuvį ir užsirišti raištelius. Tiesiog stebėkite, kaip dažnai bendraudami su mažaisiais jūs įsikišate, kad tik viskas vyktų gražiai ir tvarkingai. Jie jums parodys, kaip viskas yra iš tikrųjų.
4. Argumentuokite ir supažindinkite su pasekmėmis. Turbūt ne vienam tėvų yra pasitaikiusi situacija, kai nesiseka susitvarkyti su atžalų nenoru maudytis vonioje ar praustis po dušu. O kaip priversti juos tai daryti? Dažniausiai tėvai, norėdami išspręsti šią situaciją kuo greičiau, pasiūlo kokį nors kyšį, pavyzdžiui, kokią nors televizijos laidą ar mėgstamą skanėstą. Juk negalime tiesiog pasakyti: „Nieko tokio, jei tu savaitę būsi nešvarus.“ Vaikui tai tiesiog nerūpi.. Tai rūpi jums. Jūsų tikslas - kad jis tai priimtų, o ne kad jam tai pradėtų rūpėti. Jūsų darbas yra pamėgdžioti, kas nutiktų realiame pasaulyje, jei vaikai priimtų žinojimu grįstus sprendimus.
Galite vaikui pasakyti: „Klausyk, negaliu tavęs priversti maudytis vonioje arba po dušu. Aš turiu savų priežasčių, kodėl man tai atrodo gerai, tačiau neketinu su tavimi dėl to bartis kiekvieną vakarą. Tai tavo pasirinkimas. Aš taip pat turiu teisę rinktis. Tiesą sakant, dienos pabaigoje tu nelabai maloniai kvepi. Aš mielai su tavimi paskaitysiu, jei tu sėdėsi čia, o aš sėdėsiu čia“.
5. Padėkite vaikui suprasti, ko jis nori labiau. Nėra tokio dalyko kaip geri ar blogi pasirinkimai. Tiesiog vieni dalykai priartina prie to, ko nori, o kiti dalykai nuo to nutolina. Tą akimirką vaikas turi nuspręsti, ko jis nori labiau - kovoti, kieno bus viršus dėl maudymosi vonioje ir po dušu, ar paskaityti sėdėdamas mamai ant kelių? Hm. Jeigu vaikas norės prisiglausti prie mamos, turės nustoti žaisti šį žaidimą.
Vaikas, kuris maudosi tik gavęs kyšį, tiesiog išmoko, kad išsisukinėdamas gaus ką nors malonaus. Akivaizdu, kad jis nebijo vandens. Tėvai turi būti kantrūs ir nusiteikti, jog vaikas tris, keturis ar penkis kartus iš eilės pasirinks tai, ko jie nenori. Vaikas gali kelis kartus pasirinkti ne tai, ko jie norėtų, kol galiausiai nuspręs, kad jam tai neapsimoka.. Turėsite leisti vaikui pasirinkti ir pasakyti, jog jūs taip pat turite teisę rinktis, kad jie nejaustų spaudimo daryti, ko norite jūs. Tai tikrai nelengva, bet greitai pasiteisina su vaikais.
Tarkime, kad problema yra dantų valymasis. Jūs išmokote savo vaiką valytis dantis. Jūs leidžiate jam pasirinkti patinkančią dantų pastą ir šepetėlį. Dabar tai jau jo atsakomybė. Jums lieka tik nuspręsti, ar norite prie jo prisiglausti, ar - jei jis neišsivalė dantų - skaityti jam iš kito kambario galo.
Taigi jeigu apgalvosite planą ir įsitikinsite, kad jis susijęs su problema, pagarbus, pagrįsto masto ir žinomas vaikui iš anksto, tiesiog ramiai jo laikykitės. Negrasinkite ir nesakykite, kas jo laukia, kai ketina priimti „neteisingą“ sprendimą. Kartais vaikai gali pradėti bijoti vonios, net jei iki tol vonia nekeldavo jokios baimės. Kodėl taip būna? Vaiko vaizduotė laki, o dydžių suvokimas prastas, tad jam atrodo, kad jis (ar jo kūno dalis) gali „nutekėti“ kaip vanduo. Gali būti, kad vaikas bijo ne pačios vonios, o su ja susijusių nemalonių potyrių. Dažnai vaikai bijo, kad akytes ims graužti į jas patekęs vanduo ar muilas. Persikelkite į kriauklę ar vaikišką vonelę. Baimę įveikti taip pat labai padeda žaisliukai ir pramogos (pavyzdžiui, vonios putos). Jei dėmesio nukreipti nepavyksta, pažaiskite vonios patalpoje net nenusirengdami: pripilkite į vonią vandens, prileiskite putų, įmeskite į vonią plaukiojančių žaisliukų.
Mano mergytė nuo gimimo nemegsta maudytis. Taciau kuo toliau tuo graziau. Paskutinius kartus ji visa laika isteriskai klyke kol maudem. Nebezinom ka ir daryti ji tiek isiverkia, net dreba. mesbuvom susidure su sia problema.pirma kart,is nemokejimo,isgasdinom vaika,ir viskas,pradejus maudynes prasidedavo klykimo seansai.tai va 2 sav .nemaudem,tik kas diena kruopsciai apvalidavau,kol ji uzsimirso,o po to vel viskas is pradziu,labai ramiai,pasitikinti savim,leisdavau i vonele,ir tyliai kalbedavau su ja,svarbiausia paciai nepanikuot,ir nesukaut,nesiblaskyt.dabar maudynes megstamiausias musu uzsiemimas.gal vanduo per karstas?? Kai Paulius buvo visai visai mazutis, irgi labai verkdavo maudomas . Dabar manau, kad jam gal ir temperatura vandens galejo netikti, o gal ir dar kas... Mes ji nuo pat pradziu maudydavom didelej savo vonioj. "Problema" issprendem taip, kad as lipau su juo kartu i vonia ir duodavau kruti vonioj. Taip pora sykiu pasimaudem ir daugiau nebeverke. Paskui kuri laika maudydavosi su Teveliu, kol viena diena pamatem, kad jam geriau vienam - vietos daugiau pasipliuskenti buna . Mano 4 metu bernas bijo maudytis. Klykia ant visos vonios "gelbekit" "padekit"!!! maniskiui irgi buvo užėjusi krize mat sugalvojau jo mėgstamų maudynių metu padaryti jo nemėgstamą plaukiukų pakirpimą, po to maudyti bijojo juodai, tai su teciu eidavo kartu abu bliaudavo susede-po keleto kartu jau tipo bliaudavo nes taip smagiau O vandens temperatūra tai vaikų odelė plona ir nors mums atrodo vos šilta vaikui jau per karšta(neseniai teko atsakinėti sūnui kodėl suaugę verdantį vandenį vadina šiltu ir siūlo jame maudytis) temperatūrą geriausia matuoti vaikišku termometru kur parašyta optimal baby, arba merkdami savo jautrią kūno dalį, nes plaštakos visko matę nebejautrios t.y. per alkūnės sulenkimą... Mes irgi didžiąją iš nemokėjimo pirmąkart išgąsdinom ir viskas - būdavo begalinės problemos, ištisas verkimas kol maudai, kai paaugo - pradėjo vonioj žaisti, bet vos prireikia plautis galvą - vėl rėkimai, net vasarą į vandens telkinį nebrisdavo daugiau nei iki nariukų . Gyvenimas - tai spektaklis: nesvarbu, kad jis neilgas, svarbu, kad būtų gerai vaidinamas. Na del vandens temperaturos tai as istikinus, kad viskas ok, nes visada termometra naudoju. As padariau isvada kad plaukuoti zmogeliukai maudytis nemegsta, nes maniske su daug plauku gime ir galvos plovimas didziausia jos gyvenime tragedija.
