Tėvų globos netekimas yra didelis iššūkis vaikui, todėl valstybė ir visuomenė turi užtikrinti jam galimybę augti saugioje, ramioje ir mylinčioje aplinkoje. Šiame straipsnyje aptariama tėvų globos netekusių vaikų situacija Lietuvoje, esamos globos formos, iššūkiai ir perspektyvos.
Globos formos ir pažanga Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje padaryta didelė pažanga globos srityje. Atrastos naujos globos formos, pritraukiama daugiau norinčių globoti šeimų, atsisveikinta su paskutiniais institucinės vaikų globos namais. Visa tai leidžia empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti jam kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių. Tėvų globos netekusiems vaikams tai suteikia dar vieną progą patirti artimojo rūpestį ir saugumą.
Šeimos aplinkoje augančių tėvų globos netekusių vaikų skaičius nuolat auga. Per dvejus metus tėvų globos netekusių vaikų, gyvenančių šeimai artimoje aplinkoje - pas globėjus (rūpintojus), budinčius ar nuolatinius globotojus ar šeimynose, padaugėjo nuo 79 proc. (4682 iš 5900 tėvų globos netekusių vaikų) iki 81 proc. (4416 iš 5433 tėvų globos netekusių vaikų). Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija - ten gyvenančių šeimose vaikų skaičius siekia 88 proc.
Budintys globotojai
Auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ar kitais emociniais ryšiais, atvejų skaičius. Per dvejus metus laikinai pas budinčius globotojus apgyvendintų vaikų skaičius išaugo nuo 58 proc. iki 71 proc. Vis mažiau į krizines situacijas patekusių vaikų laikinai apgyvendinama globos institucijose. Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino Palangos, Rietavo, Zarasų, Kėdainių, Pakruojo, Biržų, Druskininkų, Kaišiadorių, Visagino, Joniškio, Varėnos, Raseinių, Utenos, Telšių, Šiaulių ir Kelmės globos centrai.
Budintys globotojai turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių.
Savivaldybių vaidmuo ir iniciatyvos
Viena iš sėkmingai globėjus pritraukiančių savivaldybių - Šiaulių rajono, kuriame veikia Kuršėnų šeimos namų globos centras. Specialistai čia pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones. Dienoraščių pagrindu buvo išleistos knygos, kuriose aprašomos gyvenimiškos istorijos, pateikiami patarimai, kaip kalbėtis, užmegzti ryšį su vaiku, suteikti jam visapusišką pagalbą. Su žmonėmis kalbamės viešuosiuose renginiuose, kviečiame į biblioteką pasižiūrėti filmus apie globą, rengiame knygų pristatymus ir jas dovanojame, diskutuojame, kviečiame užsukti į mūsų feisbuko puslapį. Neskatiname iš karto tapti globėju, kviečiame pamažu pasidomėti, susipažinti su globa, laukiančiais iššūkiais, pamąstyti apie vertybes, naudą sau ir visuomenei. Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas, paneigti vis dar egzistuojančius mitus.
Kuršėnų globos namuose gyveno apie 50 vaikų, dabar šeiminiuose namuose, dviejuose butuose, gyvena aštuoni vaikai, o šeimose - daugiau kaip šimtas. Jau kelerius metus iš eilės visiems vaikams užtikrinama saugi aplinka pas budinčius globotojus. Mūsų parengti budintys globotojai sudaro sutartis su kaimyninėmis Akmenės, Panevėžio, Tauragės savivaldybėmis, Šiaulių miestu. Daug dėmesio skiriama ir jaunajai kartai - lankomasi mokyklose, kur pasakojama apie globą ir kodėl ne visi vaikai gali gyventi šeimose. Einame ir į kolegijas, universitetus, kur ruošiami pedagogai, kalbame, ką reiškia ugdyti globojamą vaiką, kodėl tėvų globos netekusiems vaikams svarbu gyventi šeimos aplinkoje, ką reiškia trauminė patirtis.
Bendruomeniniai vaikų globos namai
Tokių namų atidarymas - vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant Institucinės globos pertvarką, kurios tikslas - iš šeimų paimtiems vaikams suteikti kuo labiau šeimai artimą aplinką. Biologinės šeimos vaikui nepakeis niekas. „Mes esame tik krantas, prie kurio vaikas gali laikinai prisiglausti“, - vaizdingai sako jis. Ir priduria per savo darbo metus matęs jau ne vieną reformą, bet paskutinioji, anot jo, pati geriausia. „Tai pažanga.
Vaikai patys tvarko namų aplinką, kompostuoja lapus, ravi ir laisto gėlynus, net pjauna veją, nes turi ir žoliapjovę. Lauke visada yra ką veikti, nes namą supa 19 arų sklypas. Patys vaikai sudarė budėjimo virtuvėje grafiką, patys tvarkosi ir savo kambariuose. Ši šeimyna turi ir savo banko kortelę, ir net automobilį, kurį įsigijo už paramos lėšas.
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė irgi akcentuoja, kad visų socialinių darbuotojų siekis yra kuo ilgiau išsaugoti vaikui tikrąją šeimą, o jei nepavyksta - rasti globėjus. Vienareikšmiškai vaikams geriau bendruomeniniuose namuose. Jie turi savo kiemą, daugiau pareigų, gyvena nedidelėmis grupelėmis. Tiesa, nuolat ieškoma ir globėjų. Šiuo metu iluts rajone apie 100 vaikų auga globėjų šeimose, o išmokos 3 vaikus globojančioms šeimos siekia apie 2000 eurų.
Iniciatyvos ir kampanijos
Šį mėnesį Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) pradeda ES investicijų komunikacijos kampaniją, finansuojamą iš Europos socialinio fondo -„Aš toks, kaip ir tu. Aš ne iš kitos planetos. Priimk tėvų globos netekusius vaikus į savo pasaulį“. Siekiama skatinti visuomenės suvokimą, kad globoti tėvų netekusius vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti neigiamas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę. Komunikacijos kampanijos metu didelis dėmesys skiriamas parodyti, jog vaikai, kuriems reikia globos, yra tokie pat kaip ir visi. Jiems reikalinga meilė, tikėjimas ir abipusis ryšys ieškant namų, kuriuose jie būtų laukiami.
Keletą vaikų globojanti šeimyna - ne vieninteliai jaukios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ iniciatyvos „Tu gali tapti namais“ herojai. Per didžiąsias metų šventes prasidedančios iniciatyvos metu 10 globėjų ir budinčių globotojų dalinasi savo patirtimi, džiaugsmu bei iššūkiais ir kviečia tapti globėjais.
„Vaikus globojame trumpai, tačiau tas jausmas, kad tu vaikui suteikei tai, ką gali geriausia, lydi tave ir toliau bei teikia daug džiaugsmo“, - sako budinti globotoja Greta Janavičienė iš Gargždų. „Vaikai yra vaikai“ ambasadorė, dailininkė, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė prisipažįsta, kad iki šiol sulaukia aplinkinių padėkų, jog jos atviri interviu ir pasakojimai apie įsivaikinimo patirtis, žmones pastūmėjo tapti įtėviais ar globėjais. „Geri pavyzdžiai ir šilti pasakojimai paskatina, motyvuoja, tačiau ne viskas bus lyg pro rožinius akinius. Visiems būna ligos, paauglystė, krizės, išbandymai, į kuriuos nežinos kaip reaguoti nei globėjai ar įtėviai, nei vaikai. Tačiau tiek globojant, tiek įsivaikinant ar auginant biologinius vaikus, visuomet pirmoje vietoje yra besąlyginė meilė, kuri padės įveikti kliūtis“, - sako N.Marčėnaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad globai reikia pasiruošti, lygiai taip, kaip ir savo biologinių vaikų auginimui.
„Stebuklas mums būtų, jog po šios žmogiškumo iniciatyvos kuo daugiau žmonių susimąstytų apie vaikų globą - trumpalaikę ar ilgalaikę ir bent kelios dešimtys žmonių priimtų sprendimus globoti“, - sako Rugilė Ladauskienė, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovė.
Valstybės parama ir ateities perspektyvos
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, per pastaruosius kelerius metus globos sistema išgyveno nemažai pokyčių ir visi jie yra sutelkti į tai, kad visi vaikai rastų namų šilumą ir gautų kokybišką pagalbą budinčių globotojų ir globėjų šeimose be jokių tarpinių stotelių - ligoninių, institucijų, krizių centrų.
„Šiandien galime drąsiai sakyti - institucinė globa Lietuvoje nyksta. Didelis džiaugsmas tarti žodį AČIŪ tiems žmonėms, kurie, nepaisant visų iššūkių, kartais galbūt ir nuovargio, į savo šeimas priima vaikus. O mes kuriame priemones, kurios padėtų globėjams, budintiems globotojams, įtėviams turėti šalia reikalingą patarimą, palaikymą ir pagalbą - būtent šiuo tikslu sukūrėme globos centrų tinklą, kuris veikia kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Nuolat organizuojame veiklas, skirtas stiprinti globos centrų specialistų kompetencijas. Nuo 2022 m. padidėjo vaiko globos (rūpybos) išmokos dydis, kuris pradėtas diferencijuoti ir pagal vaiko amžių.
Ilmos Skuodienės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės, teigimu, kiekvienam vaikui šeima - tai tvirtovė, kurioje jie jaučiasi saugūs, išgirsti, užtikrinamos jų prigimtinės teisės ir gerovė. „Labai svarbu kurti jaukias, prasmingas iniciatyvas, kurios pakviestų atverti žmonių širdis kilniems darbams. Jos primena, kad dar yra vaikų, kurie sulaukia gražiausių metų švenčių būdami vieni ir atkreipia visuomenės dėmesį, paskatina žmones rinktis kilnų globėjo kelią.
Iššūkiai ir poreikiai
Visgi dar nemažai vaikų gyvena institucinėje globoje ir laukia globėjų, kurie priims juos į savo šeimą. Šalyje trūksta ir budinčių globotojų, kurie laikinai, šeimoje įvykusios krizės metu pasirūpintų vaikais, ir nuolatinių globėjų, kurie užaugintų vaikus iki pilnametystės arba kol jie taps savarankiški žmonėmis ir iškeliaus kurti atskirų gyvenimų.
Atkreipiame dėmesį, jog ypatingai trūksta budinčių ir nuolatinių globėjų netekusiems tėvų globos vaikams, kurie turi fizinės ar psichinės sveikatos sunkumų. Taip pat pastebime, kad institucijose dažniausiai auga vaikai, kuriems daugiau nei 10 metų, arba tai trijų ar daugiau vaikų brolių ir seserų grupė.
Globėjais gali tapti vieniši, susituokę ar partnerystėje gyvenantys žmonės, neturintys ir turintys vaikų, nuo 21 iki 65 metų amžiaus, galintys sukurti sąlygas vaikui ar vaikams augti - būstas turi būti saugus, taip pat užtikrintos galimybės vaikui pagal amžių turėti savo erdvę žaidimams, pamokų ruošai, atskiras kambarys paaugliui, taip užtikrinant jo privatumą.
Asmeninės patirtys ir įžvalgos
„Užauginti vaiką - laimingų žmonių privilegija. Jei norite būti laimingi ir padaryti laimingu bent vieną tėvų globos netekusį vaiką - veikite ryžtingai. Matant jūsų atkaklumą, kitiems neliks nieko kito kaip tik jus palaikyti, esant poreikiui, padėti. Jūs galite būti tie, kurie savo sprendimu atverti širdį pakeisite vaiko ir visų jo sekančių kartų likimus. Argi tai neprilygsta stebuklui?“, - klausia globėja.
Kiekviena šeima unikali. Vieni globėjai gauna galimybę padėti ir tai juos praturtina, įprasmina. Kitai šeimai vaikai praplečia pasaulio matymą, jie atranda suvokimą, kad žmonės gyvena įvairiai, išeina iš, taip vadinamo, savo socialinio burbulo ir tai jiems yra dovana. O mes gavome galimybę augti, tobulėti, per kito pažinimą pažinti save“, - sako šiuo metu 17-metį paauglį globojanti specialistė.
Kaip tapti globėju?
Jeigu turite minčių, kad galėtumėte padėti bent vienam vaikui, kreipkitės dėl konsultacijų į savo miesto globos centro specialistus. Gyvas pokalbis su specialistu jums gali ypatingai padėti. Specialistai, dirbantys globos ir įvaikinimo srityje, turi specialių žinių, kurios jums gali padėti greičiau ir tvirčiau priimti sprendimą.
Labai svarbu išdrįsti keistis, leisti sau mokytis iš vaikų.
Juos bus galima surasti, užrašyti sveikinimus ir išsiųsti artimiesiems gruodžio 6 d., šeštadienį, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centruose „Akropolis“, rašoma pranešime žiniasklaidai. Čia globos centrus visoje Lietuvoje vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ komanda visą dieną vaišins sausainiais ir šilta arbata bei atsakys į rūpimus klausimus apie vaikų globą.
„Svarbu kalbėti apie globą, nes kiekvienas atviras pokalbis padeda visuomenei geriau suprasti šį prasmingą žingsnį - jo reikšmę vaikui, šeimai ir kiekvienam iš mūsų. Tik dalindamiesi patirtimi ir žiniomis galime kurti jautresnę, brandesnę ir globai atviresnę bendruomenę“, - teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės vyresnioji patarėja Jovita Nedvecka.
„Po pernai įvykusių susitikimų Vilniuje supratome, koks žmonėms svarbus neformalus gyvas bendravimas, kur žmonės gali sužinoti apie globą ir išsiklausinėti, kas jiems aktualu. Šiemet susitiksime net keturiuose didžiuosiuose miestuose ir atėjusiems skirsime visą dėmesį“, - sako Rugilė Ladauskienė, „Vaikai yra vaikai“ vadovė.
Pasak vaikų globos ekspertės, žmonės dažnai ateina su girdėta, niekur nepatikrinta ir dažnai klaidinga informacija. „Girdėjau, kad namai turi būti labai erdvūs. Girdėjau, kad tėvų globos netekę vaikai dažnai serga, yra sunkaus elgesio. Girdėjau, kad norint būti globėju, reikia turėti daug pinigų. Tas „girdėjau“ dažnai kartojasi ir tik susitikę su mumis žmonės supranta, kad jų galvose gyvena mitai, kuriuos mes paneigiame, suteikdami tikrąją informaciją apie globą, jos iššūkius ir prasmę“, - pasakoja R. Ladauskienė.
Globėjais gali būti tiek šeima su vaikais, tiek pora, tiek vienišas žmogus. Ir visai nebūtina gyventi nuosavame būste, galima butą nuomotis. Svarbu, jog vaikas namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
Globėjais gali būti kiekvienas - supergalių nereikia
Šiauliuose į rūpimus klausimus atsakys ne tik Šiaulių miesto, bet ir Šiaulių, Panevėžio, Kelmės, Akmenės ir Pasvalio rajono globos centrų specialistai. Viena iš jų - jau dešimtmetį globos srityje dirbanti Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro atstovė Jurgita Žaliukienė.
„Prieš dešimtmetį buvo sunku įkalbėti globėjus pasidalinti savo istorijomis, nes buvo baiminamasi neigiamo požiūrio į globojamus vaikus bei globėjus. Dabar globa po truputį tampa atviresniu ir prasmingu reiškiniu“, - sako J. Žaliukienė.
Specialistė pamini ir keletą mitų, kurie jai vis dar kelia nuostabą. „Neretai tenka išgirsti, kad globėjas - žmogus, kuris turi supergalių ir manoma, kad „aš tai nesugebėčiau“. Iš tiesų savybės, kurios labiausiai reikalingos globėjui, universalios - tai meilė vaikams, empatija, supratimas, jautrumas, atsakomybė“, - vardija J. Žaliukienė.
Dar vienas dažnai girdimas įsitikinimas - tapus globėju, teks atsisakyti savo darbo. „Globoti yra taip pat, kaip ir auginti biologinius vaikus, t.y. derinti darbą ir šeimyninį gyvenimą, ieškoti balanso“, - atkreipia dėmesį Šiaulių globos centro specialistė. Ji prieš kalėdinį šurmulį kviečia žmones prisiminti, kad Lietuvoje vis dar apie yra virš 1000 globos institucijoje gyvenančių vaikų, kurių pagrindinė svajonė - turėti savo šeimą.
Globa - tai galimybė padovanoti gyvenimo galimybę
Gruodžio 6 d. Klaipėdos „Akropolyje“ su šilta arbata ir sausainiais lauks globos specialistai iš Skuodo, Telšių, Palangos, Kretingos, Šilalės, Tauragės, Mažeikių, Šilutės, Plungės, Neringos, Klaipėdos rajono.
Pasak Ievos Kuisės, Šilutės globos centro veiklos koordinatorės, vis daugiau žmonių supranta, kad vaikai į globą patenka ne dėl savo kaltės, o dėl suaugusiųjų problemų, todėl jiems ypač reikalinga pagalba ir saugi šeimos aplinka.
„Dalyvaujant susitikimuose su visuomene, šviečiant juos globos tema, girdime, kad žmonės dažnai mano, kad globa ir įvaikinimas yra vienodi veiksmai. Visuomenei trūksta aiškumo, kad globa gali būti laikina ir nuolatinė, gali būti globa šeimoje, šeimynoje ar globos centre, taip pat yra globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - šeiminiuose namuose. Skirtingos globos formos atlieka skirtingą funkciją. Apie tai taip pat galėsime papasakoti susitikimų metu“, - sako I. Kuisė.
Globos specialistės teigimu, kalėdinis laikotarpis primena apie bendrystę, atjautą ir namų šilumą. „Deja, ne kiekvienas vaikas tai turi. Kviečiame susimąstyti, kad kartais didžiausia dovana, kurią galima suteikti, yra saugumas ir rūpestis. Vaiko globa - tai galimybė padovanoti ne daiktą, o gyvenimo galimybę. Jei jaučiate, kad namuose ir širdyje yra vietos, mes esame pasirengę padėti žengti pirmąjį žingsnį“, - globoti kviečia I.
Vaikai turi teisę augti šeimos aplinkoje - tai yra ir jų didžiausias poreikis. Suaugusieji privalo įgyvendinti šią teisę. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių netenka tėvų globos. Šiems vaikams ypač reikalinga visuomenės parama ir pagalba, kad jie galėtų augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
Globos (rūpybos) išmokos ir tikslinis priedas
Nuo 2025 metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams (rūpintiniams). Globos (rūpybos) išmokos dydis yra diferencijuojamas pagal vaiko amžių ir poreikius. Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui). Išmoka mokama tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas). Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmoką gaus apie 7,7 tūkst.
Mitai apie vyresnių vaikų globą
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.
Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.
Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Kas gali tapti globėju?
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Meilė ir prisirišimas
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
Paauglių globa ir įtaka šeimai
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan.
Įvaikinimas vs. Globa
Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.
Statistika ir poreikis
Šiuo metu Lietuvoje 3495 globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4645 tėvų globos netekę vaikai. Nors budinčių globotojų ir globėjų skaičius pastaraisiais metais pamažu auga, tačiau jų nuolat trūksta visose šalies savivaldybėse. Šiuo metu laikinai globojami 1037 vaikai, kuriems nesant galimybių sugrįžti į šeima reikės suaugusiųjų, kurie nuolat galėtų globoti šiuos vaikus.
Įvaikinimo ir globos skambučių linija
Apsisprendusieji pakviesti į savo namus ir širdį tėvų globos netekusį vaiką - nelieka vieni. Nuo šiol papildomai arba po darbo valandų bus galima konsultuotis pradėjusioje veikti Įvaikinimo ir globos skambučių linijoje. Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu.
„Lietuva be vaikų namų yra ne tik mūsų svajonė, bet ir svarbus įsipareigojimas vaikams, kuriems reikia ypatingos apsaugos. Siekiame ir toliau skatinti šeimas pasiryžti globai ar įvaikinimui ir padėti joms šiame kelyje, kuris dažnai pilnas iššūkių ir naujų išbandymų - juk vaikas ateina į naują šeimą, atsinešdamas savo gyvenimo istoriją, kuri pilna sudėtingų, dažnai trauminių patirčių ir išgyvenimų. Tikime, kad Įvaikinimo ir globos skambučių linija prisidės prie to, kad globėjų ir įtėvių atsiras dar daugiau ir kad jiems reikalinga pagalba būtų nutolusi daugiausia vieno skambučio atstumu. Kiekviena nauja globėjų ir įtėvių šeima - tai dar vienas žingsnis link Lietuvos be vaikų namų, o kaip visi žinome, net ilgiausias kelias prasideda nuo vieno žingsnio“, - pasakoja socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Šiuo metu Lietuvoje 3495 globėjų (rūpintojų) šeimose auga 4645 tėvų globos netekę vaikai. Paslauga teikiama darbo dienomis nuo 12 iki 20 val. nepertraukiamai.
