Artėjantis rugsėjis atneša daug naujų iššūkių tėvams ir vaikams. Nauja pradžia darželyje ar mokykloje - tai jaudinantis įvykis mažyliui ir jo tėvams. Neretai šis gyvenimo pokytis atneša daug nerimo, - daugiau tėvams, negu jų vaikams. Vaikui pradėjus lankyti darželį, tėvams kyla didesnė baimė nei pačiam vaikui. Dažnu atveju tėvų baimė, kad vaikas nesugebės sėkmingai prisitaikyti, verks išsiskiriant, negalės pasilikti ir kt., veidrodinių neuronų pagalba sustiprina vaiko baimę ir nesaugumo jausmą. Pagalvokime, kaip turi jaustis vaikas, atsidūręs nepažįstamoje aplinkoje, tarp nepažįstamų žmonių ir dar matydamas, kad mamai ar tėčiui baisu. Tikriausiai nejaučia mūsų pasitikėjimo juo, kad jis viską gali įveikti pats. O tai būtina vaikui pajusti, kad galėtų sėkmingai įveikti iššūkius, su kuriais susiduria pradėjęs lankyti darželį. Vaikams reikia tėvų palaikymo ir paramos.

Knygų svarba adaptacijos procese

Mūsų bibliotekoje yra knygų, kurios gali palengvinti šį laiką. Jose atrasite naudingų patarimų, kaip ramiai priimti šį pasikeitimą, kaip padėti vaikams kovoti su baime ir nerimu, suvaldyti emocijas, spręsti tarpusavio konfliktus ir kt.

Štai keletas rekomenduojamų knygų:

• Elaine N. Louise Doyon „Parenkite savo vaiką mokyklai“ - kaip savo mažuosius pamažu parengti naujai patirčiai mokykloje?
• Lina Krukauskienė „Pasakos apie tave ir mane“ - augdami vaikai kasdien susiduria su nauja patirtimi ir naujais išbandymais, kuriuos patiems įveikti kartais sunku. Tuomet į pagalbą gali ateiti pasakos.
• Maria Molicka „Pasakų terapija“ - kalbama apie pasakų terapiją, kuri gali padėti vaikui atsikratyti baimių ir nerimo.
• Rūta Latinytė „Tėvai (irgi) eina į mokyklą“ - pateikiami paprasti ir nuoširdūs pokalbiai su įvairiais švietimo srities ekspertais. Kaip pasiruošti mokyklai? Kaip skatinti vaiko motyvaciją ir ką daryti, kad ji neišblėstų metams bėgant?
• Anna Casalis „Peliukas Lukas nenori į darželį“. - „Nenoriu į darželį! Noriu likti namie su mama!“ Kuo baigsis ši peliuko Luko užgaida? Kaip ir daugelis vaikų, kartais peliukas Lukas nenori elgtis taip, kaip reikia. Bet jo mamytė moka sudrausminti neklaužadą ir išmokyti peliuką paklusnumo.
• Anna Casalis „Peliukas Lukas nenori dalintis“. - Kartais peliukas Lukas būna labai nedraugiškas ir savanaudis. Jis dažnai susigriebia žaislus, niekam jų neduoda ir rėkia: „Mano!“.
• Dr. Sharie Coombies „Slibinas vardu Nerimas“. - Slibinas Nerimas ir Monika kasdien drauge patiria nuotykių. Jie kartu žaidžia lauke, ir Nerimas padeda abiem sėkmingai grįžti namo. Tačiau naujose situacijose Nerimas nežino, ką daryti.
• Jurga Čekatauskaitė „Uršulė eis į mokyklą“. - Uršulė eis į pirmą klasę.
• Evelina Daciūtė „Meškiai eina į mokyklą“. - Septyni mažieji meškiai baigė darželį ir ruošiasi naujam labai svarbiam gyvenimo etapui: netrukus jie eis į mokyklą.
• Carl-Johan Forssen „Savaitė aukštyn kojomis“. - Morisas - drąsus ir smalsus berniukas, jam patinka atrasti ką nors nauja, karstytis medžiais ir žaisti su draugais. Jo šeima ką tik persikėlė į naują miestą, tad pirmą savaitę Morisas patiria daug naujų išgyvenimų. Jis pradeda eiti į kitą darželį, susitinka su naujais draugais, ragauja kitokį maistą, susiduria su tamsa ir baisiu voru.
• Niels Van Hove „Aš galiu!“. - Keitė - sportiška ir linksma mergaitė. Jai gerai sekasi mokykloje, turi daug draugų. Bet kaip ir kiekviena mergaitė, Keitė namuose ar mokykloje susiduria su įvairiomis nemaloniomis situacijomis.
• Niels Van Hove „Tu gali!“. - Džekas - geras ir linksmas berniukas. Jam patinka mokykloje, jis turi daug pomėgų. Bet, kaip ir kiekvienas vaikas, namie ar mokykloje kartais susiduria su nemaloniais.
• Niles Van Hove „Mes galime“. - Kodėl Džekui ir Keitei pavyksta sugalvoti tikslus ir juos pasiekti? Nes jie moka susikaupti ir laikytis įsipareigojimų. Nes jie sumanūs ir moka užduotį paversti žaidimu. Nes jie sugeba save padrąsinti ir įsivaizduoti laiptelius į tikslą.
• Kobi Yamada „Ką daryti susidūrus su problema?“. - Knyga ragina neišsigąsti susidūrus su kliūtimi, nebėgti, nesislapstyti, o pažvelgti jai tiesiai į akis.
• Karen Young „Ei, karžygy“. - Suteikite vaikams reikiamų žinių ir nustebsite, kiek daug jie gali. Įveikti nerimą vaikai pajėgs, jei supras, kad būtent nerimas yra sunkiai paaiškinamų jausmų ir nemalonių fizinių potyrių šaltinis.
• Karen Young „Ei, šaunuoli“.
• Ėva Janikovsky „Aš jau einu į mokyklą“. - Koks neapsakomas džiaugsmas - pirmoji mokyklinė kuprinė, pirmasis vadovėlis ir sąsiuviniai!
• Danguolė Kandrotienė „Tukas mokosi dalintis“. - Tukas per gimtadienį gavo traukinuką - garvežį su net penkiais vagonais! Ir viskas būtų buvę gerai, jei tik Tukas būtų dalinęsis savo žaisliuku su draugais arba nebūtų nusinešęs jo į darželį!
• „Keliauju į darželį“. - Beno pirmoji diena darželyje.
• Tuula Korolainen „Katulis ir pykčio maišelis“. - Visiems pasitaiko išlipti iš lovos ne ta koja! Miegodamas sušilai, atsikėlęs užsigavai, mama išvirė neskanios košės… Taip nutinka ir mažajam Katuliui. Jis atsikelia piktas. Bet apgailėtina pykti, kai niekas nemato. Dėl to apima dar didesnis pyktis!
• Paolo Mancini „Ačiū ir prašau“.
• Lilita Matison „Sudie, drugeliai!“.
• Jennifer Moore-Mallinos „Konfliktų sprendimas“. - Mikas ir Zakaris yra dvyniai ir geriausi draugai, bet jų asmenybės visiškai skirtingos.
• Jennifer Moore-Mallinos „Nereikalingos varžybos“. - Vaikai mėgsta varžytis, kas greičiau nubėgs, kas ilgiau išbus nekvėpavęs arba net kas atsikels vėliau. Jie mėgsta konkuruoti tarpusavyje.
• Aino Pervik „Paula baigia vaikų darželį“.
• Anna Sojka „Laikas į darželį“. - Kaip padėti mažam vaikui, kuris iš saugaus namų pasaulio staiga patenka į darželio tikrovę?
• „Sudie, sauskelnės!“. - Knygoje aptariami puoduko reikalai: Maja ir Lukas yra pasirengę atsisakyti sauskelnių ir išmokti naudotis puoduku!
• Marnie Willow „Kai jaučiu pyktį“.
• Marnie Willow „Kai jaučiu liūdesį“. - Kiekvieną vaiką retsykiais aplanko liūdesys. Ką daryti, kai vaikas liūdi dažnai?
• Saulius Žukas „Naujokė“. - Mija Marija nuo rudens pradeda lankyti naują klasę. Kaip mergaitei sekėsi naujoje klasėje? Kodėl vaikai bandė iš jos šaipytis?

Taip pat svarbu paminėti interaktyvią mokomąją knygelę su atvartėliais ir slankiosiomis detalėmis „Keliauju į darželį“, kuri padės palengvinti adaptaciją darželyje. Ši knygelė sukurta tam, kad padėtų mažiesiems susipažinti su pokyčiais ir naujomis patirtimis jų gyvenime. Nors atsisveikinus su tėčiu iš pradžių buvo šiek tiek liūdna ir nedrąsu, vėliau berniukas susirado naujų draugų ir smagiai praleido dieną užsiimdamas įvairiomis veiklomis. Knygelė lavina smulkiąją motoriką ir turi praktinių gydytojos, ankstyvojo ugdymo konsultantės Amandos Gummer patarimų tėveliams.

Adaptacijos metodai ir patarimai tėvams

Pandemija gerokai pakoregavo adaptacijos metodus, ypatingai valstybiniuose darželiuose. Štai modelis, kuomet vaikas pratinamas palaipsniui ilginant palikimo laiką darželyje:

1 etapas ( ~ 1-2 sav.) - „Aš eisiu kartu“.

Šiame etape tėveliai su savo vaikučiu būna visur: tiek, kiek jis prašo. Vaikučio kviečiami, vedami jie eina kartu, tyrinėja naują aplinką ir susipažįsta su būsimais darželio draugais bei auklėtojais.

2 etapas ( ~ 1-2 sav.) - „Aš būsiu sutartoje vietoje“.

Tėveliai palengva atsitraukia nuo vaikučio: jis skatinamas pats tyrinėti aplinką, o tėveliams rekomenduojama užsiimti kokia nors veikla (lapų grėbimu, knygos skaitymu ar darbu kompiuteriu). Vaikučio kviečiami jie atsako, jog yra užsiėmę, ir bus sutartoje vietoje - ten, kur vaikutis gali juos matyti ir bet kada atbėgti apsikabinti. Tėveliai prašomi nebeįsitraukti į mažylio(-ės) tyrinėjimus bei skatinti vaikutį pagalbos kreiptis į auklėtojus.

3 etapas ( ~ 1-2 sav.) - „Aš važiuosiu į parduotuvę“.

Kai vaikutis pradeda tyrinėti drąsiai ir nepriklausomai nuo tėvelių, jam yra aiški darželio rutina, kai jau mezga ryšį su auklėtojais ir vaikais, tėveliai, iš anksto pranešę ir pakalbėję su juo namuose, palieka keliomis valandomis darželyje vieną. Pradžioje tai gali būti laikas po priešpiečių, kai vyksta ugdomoji veikla ir vaikutis į ją įsitraukia. Tėveliai grįžta tiksliai pagal susitarimą su vaikučiu. Po to laikas palengva ilginamas ir įtvirtinamas vaiko pasitikėjimas susitarimais su tėvais ir auklėtojais. Jeigu vaikas tėvelių nepaleidžia, siūloma dar porą dienų nukelti šį etapą. Jeigu jis greitai nuraminamas ir jo dėmesys lengvai nukreipiamas, tuomet galima tęsti šį etapą pagal įprastą tvarką. Adaptacijai vykstant sklandžiai, kai vaikutis randa ką veikti darželyje nepriklausomai nuo tėvelių, su jais atsisveikina ramiai ir dienos metu jaučiasi gerai, siūlome palikti mažylį visai dienai.

Praktiniai patarimai tėvams

1. Miego režimas. Pirmiausia turite sureguliuoti vaiko miego režimą ir savo atžalą į darželį atvesti pedagogų nurodytu laiku. 1 metų ir 6 mėnesių vaikai per parą turi miegoti 14 val., 2 metų - 13 val., o 3 metų - 12 val. Jeigu vaikams nepakanka miego, jie būna irzlesni, o vakare tarsi atsiranda antras kvėpavimas ir jie negali nurimti, būna energingi ir veiklūs. Tada turėtumėte ankstinti migdymo laiką, o ryte vaiką pažadinti laiku, kad jis spėtų į ryto užsiėmimus. Jeigu galite atvesti vaiką ryte vėliau, nepiktnaudžiaukite tuo. Jeigu ryte vaikas keliasi vėliau, iki pietų jis nespėja pavargti ir sunkiai užmiega pietų miegelio arba tai padaro, kai netrukus reikia keltis, tad lieka gerai nepailsėjęs. Tai gali suklaidinti, todėl pamanysite, kad vaikas nenori miego. Bet taip gali nutikti dėl miego trūkumo. Tada turėtumėte ankstinti migdymo laiką, o ryte vaiką pažadinti laiku, kad jis spėtų į ryto užsiėmimus. Jeigu galite atvesti vaiką ryte vėliau, nepiktnaudžiaukite tuo. Jeigu ryte vaikas keliasi vėliau, iki pietų jis nespėja pavargti ir sunkiai užmiega pietų miegelio arba tai padaro, kai netrukus reikia keltis, tad lieka gerai nepailsėjęs. Taip išderinamas visas dienos režimas. Vaikas šiuo atveju yra priklausomas nuo jūsų, jūs reguliuojate jo miego režimą.
2. Vaiko emocinis nuteikimas. Vaikui turite pasakoti apie teigiamus dalykus, kurie nutiks darželyje, bei apie naujus draugus, su kuriais jis susipažins. Orientuokite vaiką į kūrybinę veiklą. Tik kūryba daro žmogų laimingą.
3. Atsisveikinimas turi būti greitas. Prieš kelias dienas parodykite vaikui veiksmais, koks bus atsisveikinimo ritualas. Iš vakaro džiugiai, ramiai ir kupini gerų emocijų priminkite atsisveikinimo ritualą, o ryte jo laikykitės. Nesakykite to, ko tikrai nepadarysite. Ilgi pašnekesiai nepadeda lengvai išsiskirti. Vaikai adaptacinius sunkumus gali įveikti ir įveiks patys. Ko jiems reikia iš tėvų? Tai pasitikėjimo, kad jie tai gali padaryti patys. Jeigu negalite palikti vaikų, leiskite į darželį vėliau, kai jūs ir jūsų vaikas bus tam pasiruošęs. Jeigu pasakėte, kad aš padėsiu tau nusirengti, pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu prie lango man pamosi, taip ir turite daryti. Svarbu greitai išeiti. Taip jūs pradeda formuoti atsisveikinimo ritualą. Kuo greičiau sugebėsite atsisveikinti, tuo greičiau vaikas įpras prie šito ritualo ir pradės domėtis nauja aplinka, pedagogais ir vaikais. Vaikų adaptaciją apsunkina tai, kad tėveliai niekaip negali išeiti ir keletą kartų kartoja tuos pačius ritualus, ilgai kalbasi prieš vaikui įeinant į grupę. Noras padėti vaikui adaptuotis ar nepasitikėjimas pedagogais skatina tėvelius ilgai stovėti prie durų ir stebėti vaiką. Tai trukdo vaikui domėtis nauja aplinka, nes matydamas artimą žmogų jis vis dar palaiko santykius su juo ir negali pažinti bei tyrinėti naujos aplinkos. Neapsunkinkite vaiko padėties.
4. Laikykitės ritualų ir susitarimų. Vaikams ritualai yra svarbūs ir būtini, jie suteikia saugumo jausmą. Kad ir susitarimas iš vakaro, kad bus bučkis, žaibas ir - į grupę. To ir turite laikytis. Taip pat ir pasiimant. Kalbėkite vaikui suprantamai, pasakykite, kokia bus dienotvarkė ir kada ateisite jo pasiimti. Jei pasakėte, kad tu pavalgysi, pažaisi, išeisi į lauką, pamiegosi ir kai atsikelsi, aš jau būsiu atėjęs, tai ir turite ateiti tada, kada pasakėte. Jeigu nesilaikysite žodžio, o vaikas lauks ir pergyvens, jausis nesaugus. Laikykitės rutinos ir stenkitės atvesti į darželį tuo pačiu laiku. Juokauju sakydama, kad tas, kurio nervai šaltesni. Statistiškai tėčiams geriau sekasi rytiniai ritualai su vaikais, bet būna ir išimčių, mamoms ir vaikams išsiskirti daug sunkiau. Spręskite patys, geriau, kad pradžioje tas pats žmogus atvestų ir pasiimtų, bet atsižvelkite į savo šeimos situaciją. Jeigu vaikas yra visapusiškai paruoštas, jo adaptacija praeina sklandžiai. Patys spręskite, kiek laiko turi trukti atsisveikinimas, bet manau, kad ne daugiau kaip 5 min. Karantino laikotarpiu jau pirmąją dieną turite suteikti auklėtojai informacijos apie vaiką, kaip jūs jį nuraminate, jei būna užvaldytas stiprių emocijų, kad tos emocijos gali pasireikšti ir kitus svarbius dalykus, kuriuos turi žinoti pedagogės.
5. Pasitikėkite savo vaikais. Tai vienintelis dalykas, kurio iš jūsų reikia vaikams. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte. Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Būtent to vaikui ir reikia. Vaiko atsiskyrimą nuo jūsų apsunkins toks pasakymas: „Gaila, bet turiu eiti“, nes skamba vaikui kaip bausmė. Ar dažnai girdžiu iš tėvelių: „Atsiprašau, tai tavo darbas, turi čia likti.“ Taip tarsi perteikiame emociją, kad darželis - nemaloni vieta. Netinka sakyti „nebijok“. Jeigu vaikas bijo, siunčiame žinią, kad vis dėlto yra ko bijoti. Turime žinoti, kad vaiko ašaros - natūrali reakcija į pasikeitusią situaciją. Tai rodo, kad jūsų ryšys su vaiku yra stiprus. Daug geriau, jeigu vaikas stipriai ašaroja - jums reikia atsitūpti ir užtikrintai pasakyti, kad suprantate, jog jam dabar baisu, nes nieko čia nepažįsta, bet kai susipažins, jam čia patiks.
6. Emocinis palaikymas. Išlaikykite vidinę ramybę ir stenkitės ramiai reaguoti bei parodyti empatiją vaiko atžvilgiu, kai jis verkia, mušasi, spardosi, rėkia, griūva ant žemės. Atsitūpkite, apkabinkite, jeigu leidžiasi. Pakeltas ir įsakmus tonas nepadeda vaikams apsiraminti. Jeigu veržiasi emocijos, daug nekalbėkite, nes vaikas nieko negirdi. Bet jeigu vaikas tik pradeda ar jau baigia reikšti emocijas, įvardykite vaiko jausmus ir pasakykite, kodėl jis taip jaučiasi. Taip pat trumpai, vienu sakiniu, pasakykite, ko negalima daryti, kai taip jaučiasi (pvz., spardytis), ir ką galima daryti (gali apkabinti mane, jeigu tau liūdna). Nepamirškite pridurti, kad jūs jį mylite.
7. Būkite atviri ir sakykite vaikui tiesą. Būkite nuoširdūs su vaiku ir būtinai laikykitės duoto žodžio. Jeigu pasakėte, kad ateisite po miegelio ar vakarienės, tada ir ateikite, nes vaikas lauks. Nemaitinkite vaiko tuščiais pažadais. Geriau nežadėkite, jeigu nesate tikri, kad tada ateisite. Nepalikite vaiko ir paslapčia neišeikite, nemeluokite ir neapgaudinėkite. Tai blogai paveiks jūsų tarpusavio santykius ir vaiko saugumo jausmą. Kitą kartą vaikas jus saugos ir bijos išleisti iš akių, nes žinos, kad gali būti netikėtai paliktas. Jeigu išeinate neatsisveikinę, leidžiate vaikui suprasti, kad tėvai gali netikėtai dingti. Vaikas gali jų ieškoti ir jausti dar didesnę baimę. Tai trukdo adaptuotis. Netinkami ir tokie pasakymai: „Tu truputį pabūk, o mama kai ką pasiims iš mašinos.“ Taip leidžiame vaikui patirti dar didesnį liūdesį ir baimę, pasijusti apgautam, kas kelia dar didesnę darželio baimę.
8. Savarankiškas vaiko įėjimas į grupę. Yra didelis skirtumas, ar jūs išjungiate televizorių po vaikiško filmuko, ar pats vaikas tai padaro. Lygiai tas pats ir ateinant į grupę. Jeigu vaikas pats įeina į grupę, yra daug paprasčiau. Vadinasi, vaikui iš anksto turite pasakyti, kad jis pats įeis į grupę, o ne jūs jį paimsite iš mašinos ir įnešite į grupę. Tada gali būti sunku vaikui atsiskirti nuo jūsų. Jei nešate vaiką ant rankų, o paskui reikia jį plėšti iš rankų, tai nėra tinkamas jo paruošimas lankyti darželį. Ir kodėl auklėtojos turi tai daryti? Vaikas - žmogus, turintis mažesnę gyvenimo patirtį. Ar paklausėme jo, kokiu tempu jis nori eiti į darželį?

Pagrindiniai akcentai pateikiami atmintinėje. Jeigu susidursite su sunkumais, kurie jums asmeniškai bus neįveikiami, nebijokite pasikonsultuoti su pedagogais, o jeigu pedagogų ir jūsų resursų nepakaks, drąsiai kreipkitės pagalbos ir nelaukite, kol šios problemos išsispręs savaime. Jeigu manote, kad Jūsų šeimos resursų nepakanka, kad padėtumėte sau ir savo vaikams tinkamai pasiruošti darželio lankymui, nebijokite ieškoti pagalbos už šeimos ribų. Mes siūlome žaismingą ir paprastą savipagalbos šeimai būdą, lavinant reikiamus šeimos narių įgūdžius, kad adaptacija darželyje būtų kuo sklandesnė.

Norint padėti sau ir savo vaikams, tinkamai pasiruošti darželio lankymui, kviečiame į šeimų stovyklą „Laimingų tėvų - laimingi vaikai“, kuri vyks 2023 m. birželio 26-30 d., Plungės r., Varkalių k., kaimo turizmo sodyboje „Pas Jeronimą“. Jeigu mėgstate skaityti mokslinius straipsnius ar knygas, tada atsakymus galite susirasti ir patys, tik tam sugaišite daug laiko. O vaikai auga, ir vakarykštės dienos mes sugrąžinti nebegalime. Jeigu matote, kad tie potyriai yra lydimi neigiamų emocijų, kurių protrūkiai vis dažnėja ir stiprėja, tai nelaukite, kol tai savaime praeis. Tai gali išsispręsti ir savaime, bet galimai ne vaiko naudai.

tags: #vaikai #darzelyje #adaptacija #knygos

• Pilvo skausmo priežastys nėštumo metu
• Kaip tyrinėti gamtą ikimokykliniame amžiuje
• Raimundo Savukyno karjera
• Ką žinoti apie antinius kiaušinius
• Daugiau apie vaiko judamojo aparato sveikatą