Kraujavimas po gimdymo, dar žinomas kaip pogimdyminis kraujavimas (PPH), yra rimta medicininė būklė, kuriai būdingas didelis kraujo netekimas po gimdymo. Tai viena iš pagrindinių motinų sergamumo ir mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Šios komplikacijos supratimas yra labai svarbus tiek naujoms motinoms, tiek sveikatos priežiūros specialistams, nes savalaikis atpažinimas ir gydymas gali žymiai pagerinti rezultatus.
Pogimdyminis kraujavimas apibrėžiamas kaip kraujo netekimas, viršijantis 500 mililitrų (ml) po gimdymo per makštį arba daugiau nei 1,000 ml po cezario pjūvio. Jis gali pasireikšti iškart po gimdymo arba per pirmąsias 24 valandas (ankstyvas kraujavimas) arba gali išsivystyti iki šešių savaičių po gimdymo (vėlyvas kraujavimas). Ši liga tiesiogiai susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda, placentos vieta ir kraujagyslių sistema.
Pogimdyminio kraujavimo rizika ir simptomai
Mokslinės literatūros duomenimis, pogimdyminio kraujavimo rizika gali būti nuo 3 iki 5 proc. gimdymų. Kai gimdoma natūraliais gimdymo takais, moteris vidutiniškai netenka iki pusės litro kraujo. Atliekant cezario pjūvio operaciją, gimdyvė dažniausiai netenka iki 1 litro kraujo. Gausus kraujavimas yra, kai netenkama daugiau nei 1 litro ar iki 1,5 litro kraujo. Jei moteris netenka daugiau nei 1,5 litro kraujo, tai jau yra masyvus kraujavimas, kintant gyvybiniams rodikliams (pulsas, kraujospūdis, atsiranda vegetacinės reakcijos) ir gali kilti grėsmė gimdyvės gyvybei. Svarbu žinoti, jog nėštumo metu moters kūne kraujo kiekis padidėja apie 30 proc. Taip organizmas apsisaugo, jei po gimdymo būtų prarasta daugiau kraujo nei vidutiniškai. Grėsmė gimdyvės gyvybei atsiranda tada, kai ji netenka daugiau nei 30 proc. cirkuliuojančio kraujo. Vidutinio kūno sudėjimo ir svorio moteriai - tai maždaug 1,5 litro kraujo.
Pagrindiniai ligos simptomai apima gausų kraujavimą iš makšties, kuris gali būti raudonas ir skausmingas, stiprų pilvo skausmą, galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą ir blyškią arba lipnią odą. Jei po gimdymo jaučiate šiuos simptomus, nedelsdamos kreipkitės į gydytojus.
Pagrindinės kraujavimo po gimdymo priežastys
Pogimdyminio kraujavimo priežastys yra keturios pagrindinės grupės:
- Gimdos tonusas: Viena iš dažniausių priežasčių - tai gimdos tonusas, kai gimda po gimdymo nesusitraukia. Tokiu atveju kraujuojama iš placentos dydžio pločio vietos ir kyla didelė grėsmė moters gyvybei. Gimdos atonija (gimdos nesugebėjimas efektyviai susitraukti) yra viena svarbiausių PPH priežasčių.
- Gimdymo takų plyšimai arba įkirpimai: Kita priežastis - gimdymo takų plyšimai (gimdos, gimdos kaklelio, makšties, tarpvietės) arba įkirpimų vietoje esantis kraujavimas.
- Placentos problemos: Trečia priežastis - netaisyklingas placentos įsitvirtinimas arba placentos likutis gimdoje. Tai gali sukelti uždegimą ir kraujavimą.
- Kraujo krešėjimo sutrikimai: Pati rečiausia priežastis, kodėl moteris gali kraujuoti, tai kraujo krešėjimo sutrikimai. Dažniausiai jau iki gimdymo medikai žino apie moters kraujo krešumo problemą ir gali tam pasiruošti. Tam tikros genetinės būklės, kaip von Willebrando liga ar hemofilija, gali padidinti moterų polinkį į gausų kraujavimą.
Infekcijos taip pat gali prisidėti prie pogimdyminio kraujavimo, ypač jei jos sukelia gimdos atoniją. Tokios būklės kaip chorionamnionitas (vaisiaus vandenų infekcija) gali padidinti PPH riziką.
Rizikos veiksniai
Nors kraujavimas dažnai prasideda be akivaizdžių rizikos veiksnių, kai kurie veiksniai gali padidinti jo tikimybę. Rizikos veiksniai, nustatomi nėštumo metu, apima:
- Buvusi cezario pjūvio operacija
- Kraujavimai ankstesnių gimdymų metu
- Placentos įsitvirtinimo gimdoje sutrikimai ar placentos įaugimas
- Gimdos pertempimas (dėl stambaus vaisiaus ar didelio kiekio vaisiaus vandenų)
- Daugiavaisis nėštumas
Rizikos veiksniai, nustatomi gimdymo metu, apima:
- Skubi cezario pjūvio operacija ar kitos medicininės intervencijos
- Ilgai užsitęsęs gimdymas
- Skiriami gimdą sutraukiantys medikamentai
Gyvenimo būdo pasirinkimai, tokie kaip rūkymas ar piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, taip pat gali neigiamai paveikti motinos sveikatą ir padidinti komplikacijų riziką.
Prevencija ir gydymas
Lietuvoje naudojami tarptautinių sveikatos organizacijų patvirtinti efektyvūs būdai, galintys sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką. Nėštumo metu labai svarbu išsiaiškinti, ar moteris neserga mažakraujyste (anemija). Nustačius anemiją, turi būti skiriamas atitinkamas gydymas, kad moteris gimdymo metu kraujyje turėtų pakankamą kiekį eritrocitų.
Gimdymo metu taikomos profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra, turinti tris etapus: naujagimiui gimus, moteriai suleidžiamas oksitocinas, padedantis greičiau susitraukti gimdai; nustojus pulsuoti virkštelei, ji perspaudžiama, nukerpama ir kontroliuojant švelniai traukiama, jog placenta greičiau pasišalintų; trumpas gimdos masažas per pilvo sieną, kad iš jos pasišalintų visi kraujo ir krešulių likučiai. Ankstyvas žindymas - viena iš kraujavimą mažinančių profilaktinių priemonių. Taip pat pirmas dvi valandas per pilvo sieną akušeris reguliariai tikrina gimdos susitraukimą.
Jei matoma didelė pogimdyminio kraujavimo rizika, skiriamas tam tikras gimdą sutraukiantis medikamentas. Yra situacijų, kai skiriami kraują skystinantys medikamentai, tačiau bent 12 valandų iki gimdymo stengiamasi juos nutraukti.
Gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir priežasties. Lengvų atvejų metu gali būti pakankama stebėti moterį ir užtikrinti reikiamą paramą. Sunkesniais atvejais gali prireikti medikamentų, tokių kaip oksitocinas, arba chirurginių procedūrų, pavyzdžiui, curettage, siekiant pašalinti placentos likučius. Kraujo perpylimas gali būti būtinas, jei kraujo netekimas yra didelis.
Pogimdyminio kraujavimo (PPH) valdymas | Etiologija, prevencija, gydymas | TVASurg
Lochijos: normalus gimdos išsivalymas
Po gimdymo vyksta gimdos išsivalymas, todėl iš jos teka išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Gimda valosi maždaug iki 6 savaičių. Apie 3-4 dienas šių išskyrų spalva būna raudona, nes jose dar yra kraujo. Kadangi pirmosiomis dienomis po gimdymo gimda valosi intensyviausiai, todėl per parą pašalinama apie 150-300 ml išskyrų. Vėliau šios išskyros pašviesėja, tampa rausvesnės. Maždaug nuo trečiosios savaitės išskyrų sumažėja, lieka lengvas kraujavimas ar patepliojimas, kuris gali tęstis iki šešių savaičių. Taigi, šiuo laikotarpiu išskyros tampa panašios į tokias, kokios būna mėnesinių pabaigoje.
Svarbu žinoti tai, jog po gimdymo makštyje dėl gimdos ertmės išskyrų dominuoja šarminis pH, kuris sudaro palankią terpę daugintis mikroorganizmams. Todėl būtina naudoti specialius higieninius paketus, pritaikytus laikotarpiui po gimdymo, ir keisti juos ne rečiau nei kas 2-3 valandas, norint išvengti uždegimo.
| Laikotarpis po gimdymo | Lochijų spalva ir kiekis |
|---|---|
| Pirmoji para | Gausios, ryškiai raudonos, gali būti su krešuliais (vynuogės dydžio). |
| 1 savaitė | Išskyrų spalva blanksta, tampa tamsiai rudos ar šviesiai rožinės. Gausumas mažėja. |
| 2 savaitės | Kiekis ženkliai mažėja, gali prireikti vos kelių paketų per dieną. |
| 3-4 savaitės | Išskyros tampa balkšvos spalvos. |
| 6 savaitės | Išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra. |
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nors kraujavimas po gimdymo yra normalus reiškinys, svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti. Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:
- Sumažėjus lochijų kiekiui pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas;
- Atsiranda pūlinių ir nemalonus kvapas;
- Atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio;
- Atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas;
- Atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje;
- Po gimdymo visiškai nėra lochijų;
- Paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą;
- Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva.
Šie požymiai gali rodyti gimdos uždegimą, kuris negydomas gali sukelti dar didesnių komplikacijų. Taip pat svarbu pastebėti ir nepainioti gimdos skausmų su vykstančia involiucija (gimdos susitraukimais) po gimdymo. Tai natūralus reiškinys, kurio intensyvumas dažniausiai priklauso nuo gimdymų skaičiaus.
tags: #uzsiteses #kraujavimas #po #gimdymo
