Rūta - tai gražus, įdomus ir naudingas daugiamečių puskrūmių augalas, priklausantis rūtinių (Rutaceae) šeimai. Gentyje yra apie 60 rūšių, tačiau plačiai paplitusi ir auginama tik viena - žalioji rūta (Ruta graveolens). Šis augalas žinomas jau daugelį šimtmečių ir turi turtingą istoriją, siekiančią nuo Viduržemio jūros regiono iki pat Lietuvos, kur ji tapo neatsiejama kultūros dalimi, minima dainose ir netgi tapo populiariu moterišku vardu.

Rūta yra ilgaamžis augalas, gerai prisitaikęs prie mūsų klimato sąlygų. Ji užauga iki 60 cm aukščio, turi status, šakotus stiebus ir mėlynai žalius, plunksniškus lapus, kurių kvapas primena vyno aromatą. Vasarą ant krūmo pasirodo gelsvi, purias šluoteles primenantys žiedai. Augalo sudėtyje, be eterinių aliejų, yra veikliųjų ir aromatinių medžiagų - kumarino, rauginių bei karčiųjų medžiagų.

Rūtų auginimo sąlygos

Rūtoms auginti nereikia daug pastangų, tačiau svarbu žinoti keletą pagrindinių reikalavimų:

• Vieta: Rūtos geriausiai auga atviroje, saulėtoje vietoje, tačiau pakenčia ir nedidelį pavėsį. Svarbu atsižvelgti į tai, kad jos nepakenčia skersvėjų. Augalui tinka bet kokia dirva, tačiau geriausia, kad joje būtų priemolio, kalkių arba skaldos. Rūtos geriausiai auga aukštose vietose, kur gruntiniai vandenys yra gana toli, nes jos nemėgsta drėgnos dirvos.
• Dirvožemis: Dirva turi būti trąši, lengva, laidi vandeniui. Nereiklios, pakenčia sausrą.

Rūtų sodinimas ir dauginimas

Rūtas galima auginti keliais būdais:

• Iš sėklų: Tai labiausiai paplitęs ir patogiausias metodas, ypač pradedantiesiems. Sėklas galima sėti tiesiai į atvirą gruntą anksti pavasarį arba auginti daigus. Daigams paruoškite lapinės žemės, smėlio ir humuso mišinį. Sėkite sėklas ne didesniame kaip 2 cm gylyje. Daigus galima auginti patalpoje arba šiltnamyje, svarbiausia palaikyti drėgmę. Tinkamai prižiūrint, sėklos sudygsta per kelias savaites. Pirmieji žiedai pasirodys tik po metų.
• Auginiais: Auginius reikia daryti anksti pavasarį iš praėjusių metų ūglių. Juos pamerkite į vandenį ir laikykite šiltai, kol išaugs šaknys (apie keturias savaites).
• Dalinant krūmą: Šį metodą galima taikyti pavasarį arba vasaros pabaigoje. Iškaskite krūmą ir atsargiai padalinkite jį į kelias dalis, kurias iš karto sodinkite į duobutes.

Sodinant rūtą, svarbu palikti pakankamai vietos krūmams augti. Jei sodinamos kelios ar keliolika rūtų, tarp jų reikia palikti 30×40 cm atstumą.

Rūtų priežiūra

Nors rūtos yra nereiklios, tinkama priežiūra užtikrins jų grožį ir sveikatą:

• Laistymas: Rūtos labai gerai ištveria sausras. Laistyti patartina tik karštuoju sezonu ir tik prieš arba po saulėlydžio. Jei dirva prisotins drėgmės, krūmas gali susirgti ir net žūti.
• Tręšimas: Po žiemos augalą patręškite kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra azoto. Panašią procedūrą atlikite rudenį.
• Genėjimas: Rūtos gerai toleruoja šakų šalinimą. Genėjimas atliekamas po žiemos šalčių - pašalinkite visus nesveikus, nudžiūvusius ir nulūžusius ūglius. Jei krūmas labai pažeistas, jį galima nukirpti beveik visiškai, paliekant tik apie 20 centimetrų ilgio šakas. Peržydėjusius žiedynus taip pat reikėtų nupjauti, kad augalas vėl atželtų.
• Paruošimas žiemai: Prieš žiemą rūtas reikėtų mulčiuoti, o šalto klimato vietovėse - šiek tiek pridengti.

Rūtų panaudojimas

Rūtos vertinamos ne tik dėl savo dekoratyvumo, bet ir dėl naudingųjų savybių:

• Dekoratyvinė vertė: Ryškiai geltoni žaliosios rūtos žiedai pilkai žalių lapų fone yra įspūdingas spalvų derinys, tinkamas alpinariumams, gyvatvorėms ar tiesiog darželio puošybai.
• Medicininės savybės: Tradicinėje medicinoje rūtos vartojamos įvairioms ligoms gydyti. Arbatos iš rūtų lapų gali padėti nuo galvos skausmo, reguliuoti nereguliarias mėnesines, mažinti spazmus. Senovėje rūtos buvo naudojamos akių ligoms gydyti (todėl vadinamos „akiarūtėmis“), taip pat apsisaugoti nuo maro, nes jų kvapas atbaido žiurkes.
• Kulinarinės savybės: Smulkiai supjaustytais lapais galima gardinti salotas, padažus, suteikti ypatingą skonį ėrienai, paukštienai, paštetams ir sūriui.
• Aromaterapija ir kosmetika: Rūtų eteriniai aliejai naudojami kuriant kvepalus.
• Apsauga nuo kenkėjų: Rūtų kvapas atbaido kandis, šunis, kates ir kitus gyvūnus.

Svarbu: Nors rūtos turi daug naudingų savybių, didelėmis dozėmis jos yra nuodingos. Nėščios moterys, žmonės, turintys gastritą, hipotenziją ar opas, turėtų vengti vartoti rūtą.

Rūtos istorija ir kultūrinė reikšmė

Rūta turi gilias istorines ir kultūrines šaknis Lietuvoje. Manoma, kad ją į Lietuvą atvežė vienuoliai arba karalienė Bona. Augalas greitai paplito ir įaugo į lietuvių kultūrą, tapo populiarus liaudies dainose, poezijoje. Mergaitėms pradėta duoti Rūtos vardas, kuris išlieka populiarus iki šiol. Viduramžiais rūta buvo vartojama akių ligoms gydyti, o jos kvapas padėdavo apsisaugoti nuo maro atbaidydamas žiurkes.

Šiandien rūta vėl tampa populiari tarp sodininkų dėl savo originalios išvaizdos ir naudingų savybių. Ji puikiai tinka apvadams, gyvatvorėms ir įvairioms gėlynų kompozicijoms.

Asmeniniams poreikiams pakanka vieno augalo, kurį geriausia įsigyti pavasarį sodo prekių parduotuvėje. Vėliau jį galima dalinti arba dauginti auginiais. Kartą įveista sode, žalioji rūta lengvai sėjasi pati.

tags: #uzaugo #darzely #rutelesodinta

• Vaikų dermoidinės cistos tyrimas
• Motinos teisė išvežti vaiką
• Daktarai nemeluoja: Valacho įžvalgos
• Vaikų nuolaidų vadovas
• Maisto produktų falsifikatai – ką reikia žinoti