Hormonai - tai organizmo endokrininių liaukų gaminamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios siunčia informaciją į įvairias kūno dalis ir reguliuoja daugybę gyvybiškai svarbių procesų. Jie padeda reguliuoti virškinimą, medžiagų apykaitą, yra atsakingi už streso valdymą, nuotaiką, augimą, svorį, odos ir plaukų būklę, energijos lygį ir net reprodukcinę funkciją. Hormonų sintezę reguliuojanti sistema yra sudėtinga, o vieną svarbiausių vaidmenų joje atlieka hipofizė, sąveikaujanti su pogumburiu.
Hormonų svarba reprodukcijai
Vaisingumą lemia sudėtinga biologinių sistemų sąveika, o hormonai turi įtakos galimybei pastoti. Hormonai ypač veikia reprodukcinę funkciją - lytinį potraukį, spermos gamybą (spermatogenezę) ir kt. Kartais net ir nedideli hormonų pusiausvyros pokyčiai gali neigiamai paveikti sveikatą ir vaisingumą. Hormonų disbalanso simptomai dažnai panašūs į natūralius senėjimo požymius, todėl juos ne visuomet lengva pastebėti.
Prasti spermogramos parametrai gali būti susiję su hormonų disbalansu. Spermos gamybai svarbiausi yra 3 hormonai - folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH), liuteinizuojantis hormonas (LH) ir testosteronas. Tačiau yra ir kitų hormonų, kurie, nors ir nedaro tiesioginės įtakos spermatogenezei, taip pat gali sutrikdyti vyrų vaisingumą.
Pagrindiniai hormonai, susiję su vyrų vaisingumu:
- Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH): Šis hormonas yra labai svarbus spermatogenezei (vyriškų lytinių ląstelių vystymuisi). FSH sąveikauja su LH: abu jie padeda sėklidėse gamintis spermatozoidams. Mažas FSH kiekis gali neigiamai veikti spermatozoidų kiekį ir kokybę.
- Liuteinizuojantis hormonas (LH): LH stimuliuoja testosterono - pagrindinio vyrų hormono - gamybą. Kita vertus, neįprastai didelis LH arba FSH kiekis gali rodyti sėklidžių nepakankamumą arba pažeidimą.
- Testosteronas: Testosteroną sėklidėse gamina Leidigo ląstelės. Žemas testosterono lygis, kitaip dar vadinamas hipogonadizmu, gali būti nulemtas amžiaus ar gyvenimo būdo veiksnių. Testosteronas tiesiogiai nėra hormonas, stimuliuojantis spermos gamybą, ir daugelio žmonių, kurių testosterono lygis yra žemas, organizmas vis tiek gali gaminti kokybišką spermą. Taip pat svarbu žinoti, kad testosterono lygio dirbtinis padidėjimas organizme taikant testosterono pakaitinę terapiją arba anabolinius steroidus gali sutrikdyti spermos gamybą ir pakenkti vaisingumui. Taip yra todėl, kad didelis testosterono kiekis sumažina FSH, kuris yra būtinas spermos gamybai, kiekį.
- Estrogenas: Įprastai laikomas moterišku hormonu, tačiau jį gamina ir vyrų organizmas, tik kur kas mažesniais kiekiais. Tyrimai rodo, kad dėl padidėjusio estrogeno kiekio vyrams gali sumažėti lytinis potraukis, spermatozoidų koncentracija bei judrumas, gali pasireikšti erekcijos sutrikimų bei padidėti krūtys. O dėl žemo estrogeno lygio dažniausiai sumažėja libido.
- Prolaktinas: Dar vienas tipinis moterų hormonas, skatinantis pieno gamybą. Tačiau jis svarbus ir vyrams, t. y. užtikrina sėklidžių funkciją bei spermos gamybą. Prolaktino perteklius vadinamas hiperprolaktinemija. Tyrimų duomenimis, ši būklė pasireiškia maždaug iki 11 % nevaisingų vyrų. Didelis prolaktino kiekis siejamas su prastesne spermos kokybe. Taip pat tai gali slopinti gonadotropiną atpalaiduojančio hormono gamybą pagumburyje.
- Tirotropinis hormonas (TSH): Kitaip jis dar vadinamas tirotropinu. Jei skydliaukė veikia netinkamai, hipofizė ir toliau gamins didelius TSH kiekius. Per didelis arba per mažas TSH kiekis kraujyje gali įspėti apie hipotirozę (skydliaukės nepakankamumą) arba hipertirozę (hiperaktyvumą). Abi šios būklės daro neigiamą įtaką spermos tūriui, spermatozoidų tankiui ir judrumui.
Hormonai ir moterų vaisingumas
Moterų organizme pagrindiniai hormonai, lemiantys vaisingumą, yra estrogenas ir progesteronas, gaminami kiaušidžių ir antinksčių. Vaisingumą lemia sudėtinga biologinių sistemų sąveika, o hormonai turi įtaką galimybei pastoti.
Jei ilgesnį laiką nepavyksta susilaukti vaikelio arba ruošiatės vaisingumo gydymui, pavyzdžiui, apvaisinimui mėgintuvėlyje (IVF), gydytojai gali rekomenduoti ištirti tam tikrus hormonus, padedančius įvertinti reprodukcinę moters sveikatą.
Pagrindiniai hormonai, tiriami siekiant įvertinti moterų vaisingumą:
- Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH): FSH gamina hipofizė (posmegeninė liauka), šis hormonas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant menstruacijų ciklą. FSH lygis įprastai tiriamas 3 mėnesinių ciklo dieną. Pagrindinis hormono tyrimo tikslas - įvertinti kiaušidžių rezervą, t. y. likusių kiaušialąsčių kiekį. Didelis FSH lygis gali reikšti sumažėjusį kiaušidžių rezervą: vadinasi, kiaušidžių atsakas į stimuliaciją gali būti menkas. Reprodukcinio amžiaus moterims tipinis FSH lygis 3 ciklo dieną yra nuo 3 iki 10 mIU/ml.
- Liuteinizuojantis hormonas (LH): Kaip ir FSH, LH lygis taip pat tiriamas 3 menstruacinio ciklo dieną. Didelis LH lygis leidžia įtarti policistinių kiaušidžių sindromą, galintį lemti ovuliacijos sutrikimus. 3 ciklo dieną LH lygis turėtų būti artimas FSH lygiui (paprastai nuo 5 iki 20 mIU/ml).
- Estradiolis (E2): Estradiolis yra pagrindinė estrogeno forma organizme, gaminama kiaušidžių. Estradiolio kiekis įprastai taip pat tiriamas 3 ciklo dieną kartu su FSH ir LH. Padidėjęs estradiolio kiekis kartais gali užmaskuoti aukštą FSH kiekį, todėl atrodo, kad kiaušidžių rezervas yra didesnis nei iš tikrųjų. 3 dieną estradiolio lygis turėtų būti žemesnis nei 80 pg/ml.
- Antimiulerinis hormonas (AMH): AMH gamina smulkūs, dar besiformuojantys folikulai kiaušidėse. Kitaip nei FSH, AMH lygis išlieka gana stabilus viso menstruacinio ciklo metu, todėl tyrimas patikimai leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą bet kurią ciklo dieną. Didesnis AMH lygis rodo didesnį kiaušialąsčių skaičių, o mažesnis - sumažėjusį kiaušidžių rezervą. AMH lygis paprastai svyruoja nuo 1,0 iki 4,0 ng/ml.
- Progesteronas: Progesteronas yra steroidinis hormonas, kurį po ovuliacijos gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Progesterono kiekis dažniausiai tiriamas antrojoje menstruacinio ciklo pusėje (apie ciklo 21-28 dieną). Jis padeda patvirtinti, ar įvyko ovuliacija. Liuteininės fazės metu (t. y. ~7 dienos po ovuliacijos) progesterono lygis turėtų būti didesnis nei 5 ng/ml.
- Prolaktinas: Didelis prolaktino kiekis gali trukdyti įvykti ovuliacijai ir apskritai sujaukti visą menstruacijų ciklą. Padidėjus prolaktino lygiui (ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija) gali ne tik vėluoti mėnesinės, bet ir visiškai nevykti ovuliacija, tad to ciklo metu neįmanoma pastoti. Reprodukcinio amžiaus moterų kraujyje prolaktino lygis paprastai svyruoja nuo 5 iki 27 ng/ml.
- Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH): TSH yra hipofizės gaminamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti, reguliuoti skydliaukės veiklą. Skydliaukės disbalansas gali paveikti menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) ir hipertiroidizmas (skydliaukės hiperaktyvumas) sutrikdo hormonų pusiausvyrą, o tai gali neigiamai paveikti vaisingumą. Optimalus vaisingų moterų TSH lygis - nuo 0,4 iki 4,0 mIU/l.
Hormonų įtaka nuotaikai ir emocinei būklei
Hormonų pokyčiai organizme turi didelę įtaką ne tik fizinei, bet ir psichologinei savijautai. Ypač tai pastebima moterų menstruacijų ciklo metu, nėštumo metu ir menopauzės laikotarpiu.
Hormonų audros nėštumo metu:
- Estrogenai ir progesteronai: Šių hormonų vaidmuo per nėštumą ypatingas: jie atsakingi už jo palaikymą ir gimdymą. Progesteronas atpalaiduoja gimdos raumenis ir mažina jų įtampą, saugo apvaisintą kiaušialąstę. Estrogenai ruošia visą kūną motinystei ir kartu su progesteronais skatina vystytis pieno liaukas. Psichikai šių hormonų poveikis priešingas: estrogenas aktyvina, o progesteronas ramina. Tai gali lemti dirglumą, išsiblaškymą.
- Kortizolis: Tai streso hormonas, kuris nėštumo metu sutelkia organizmo išteklius vaisiui auginti ir išnešioti. Jis gali sukelti neaiškų nerimą.
- Adrenalinas: Šis hormonas suteikia organizmui energijos, tačiau gali sukelti nervingumą, norą išlieti pyktį.
- Endorfinai: Tai džiaugsmo ir palaimos hormonai, suteikiantys ramybę ir poilsį. Jie gali sukelti euforiją, jautrumą kitų bėdoms ir nelaimėms, sustiprinti nuojautą.
- Oksitocinas ir prolaktinas: Šie hormonai, dar vadinami meilės hormonais, atsakingi už emocinį ryšį su mažyliu, prieraišumą. Oksitocinas daro mamą jausmingą.
Kaip veikia jūsų hormonai? - Emma Bryce
Hormonų disbalanso priežastys ir pasekmės
Hormonų disbalansas gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant endokrininius sutrikimus, netinkamą mitybą, stresą, miego trūkumą, gyvenimo būdo veiksnius. Vyrams reprodukcinių hormonų disbalansą gali sukelti ir per didelis fitoestrogenų (esantys sojoje, žirniuose, pupelėse) bei bisfenolių (esantys plastike) vartojimas. Plastike esantys bisfenoliai veikia kaip sintetiniai estrogenai ir kelia didelį pavojų spermatogenezei.
Hormonų pusiausvyra yra būtina tinkamam organizmo funkcionavimui. Kai moters hormonai „išsiderina“, gali atsirasti nepageidaujamų pasekmių, tokių kaip nereguliarūs mėnesinių ciklai, sunkumai pastojant, didesnė persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika.
Norint išspręsti nevaisingumo problemą, reikia ne tik gydymo, bet ir keisti gyvenimo būdą - vengti streso, nepersidirbti, atsisakyti tam tikrų maisto produktų ir vengti kontakto su kenksmingomis medžiagomis.
Hormonų kontrolė ir reguliavimas
Hormonų pusiausvyra yra tinkamas hormonų kiekis tam tikru laiku. Ją galima palaikyti keliais būdais:
- Maistinga mityba: Padidinkite naudingų maistinių medžiagų ir baltymų kiekį dienoje.
- Vanduo: Dehidratacija gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą.
- Fizinis aktyvumas: Mankšta mažina streso hormonų kiekį organizme.
- Subalansuotas gyvenimo būdas: Venkite streso, užtikrinkite pakankamą miegą.
Linų sėmenys ir kitos sėklos, taip pat uogos gali padėti palaikyti hormonų balansą.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros, tokios kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), dirbtinė inseminacija, yra taikomos, kai tradiciniai gydymo metodai nepadeda. Tačiau, anot specialistų, svarbu nepamiršti ir psichologinio aspekto - streso ir įtampos, kurios gali trukdyti pastoti.
Moterys ir hormonai - neatsiejama visuma. Kiekvienos moters „hormoninis laikrodis“ yra individualus, todėl svarbu pažinti save, atsižvelgti į hormonų svyravimus ir su tuo susijusius pokyčius organizme. Tinkamai prižiūrint savo sveikatą ir atsižvelgiant į hormonų poveikį, galima išlaikyti gerą savijautą ir užtikrinti vaisingumą.
