Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje. Tai yra gana sudėtingas procesas, nes reikia surinkti moteriškas lytines ląsteles - kiaušialąstes ir laboratorijoje jas sujungti su spermatozoidais - vyriškomis lytinėmis ląstelėmis. Pradėjus kelioms dienoms po apvaisinimo, apvaisinta kiaušialąstė perkeliama į moters gimdą. IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m. Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų.

IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 savaičių.

IVF procedūros etapai

1. Tyrimai ir pasiruošimas

Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną. Tyrimai apima moters ir vyro vaisingumo įvertinimą, hormonų tyrimus, kiaušintakių pratekamumo tyrimus ir išsamius vyro spermos tyrimus (spermogramą). Tai padeda nustatyti nevaisingumo priežastis ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą.

2. Kiaušidžių stimuliacija ir stebėjimas

Kiekvieno natūralaus ciklo metu kiekvieną mėnesį pradeda bręsti grupė kiaušialąsčių. Įprastai tik viena jų pakankamai subręsta būsimajai ovuliacijai, o kitos suyra. IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Vėliau labai svarbus stebėjimas: kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais. Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 valandoms iki procedūros.

3. Spermos surinkimas

Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną. Jei vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių taikant TESA (spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių) procedūrą. Tai atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.

4. Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija)

Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 minučių. Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių. Po kiaušinėlių paėmimo (punkcijos) gali pasireikšti nemalonūs simptomai: lengvas pilvo pūtimas, maudimas; dėl didesnio estrogenų kiekio atsiradęs krūtų jautrumas; nedidelis tepliojimas; vidurių užkietėjimas.

5. Apvaisinimas

Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje. Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt. Taip pat gali būti taikoma PICSI (fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę), kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai.

6. Embrionų auginimas

Sėkmės atveju apvaisintos kiaušialąstės ims dalintis ir paaugusios galės būti perkeltos į moters gimdą. Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai. Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe.

7. Embriono perkėlimas į gimdą

Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą. Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Be to, moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 dienų skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 dienos leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis).

8. Nėštumo užsimezgimas

Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 dienų atliekamas nėštumo testas (Beta HCG kraujo tyrimas). Po perkėlimo pradedamas gydymas vaistais, siekiant palaikyti embriono prisitvirtinimą prie gimdos. Paprastai hormonų injekcijos ir tabletės, kurias vartojote gydymo metu, tęsiamos iki nėštumo testo dienos.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:

• Moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau.
• Moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė.
• Žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.

Kokiomis sąlygomis reikalingas IVF gydymas?

Apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti rekomenduojamas esant įvairioms sąlygoms:

Moterims:

• Jei kiaušidžių atsargos sumažėjusios.
• Jei menstruacijos nereguliarios.
• Jeigu anksčiau sirgote kiaušidžių uždegimu (dubens uždegimine liga).
• Jei anksčiau buvo negimdinis nėštumas.
• Jei buvo atliktos pilvo operacijos, kurios galėjo sukelti sąaugų ir kiaušintakių užsikimšimą.
• Jeigu anksčiau sirgote lytiškai plintančiomis ligomis.
• Jei prieš svarstant apie nėštumą anksčiau buvo naudotos IUD (vadinamoji spiralė) gimdymo kontrolei.
• Nustačius endometriozę (šokolado cistą).

Vyrams:

• Jeigu anksčiau buvo kiaulytės, pažeidžiančios sėklides.
• Jei yra sėklidžių trauma.
• Jeigu buvo atlikta nenusileidusių sėklidžių operacija.
• Jeigu anksčiau sirgo lytiškai plintančiomis ligomis.
• Jei turi priešlaikinės ejakuliacijos ir erekcijos problemų.
• Jei dirbama cheminėje ar radiacinėje aplinkoje.
• Jei nevaisingumo problemų turi pirmos eilės giminaitis ar brolis.

Jei atsiranda bet kuri iš šių situacijų, apvaisinimo in vitro galimybė yra beveik neišvengiama:

• Jei kuris nors iš sutuoktinių serga genetine liga (cistine fibroze, talasemija, hemofilija ir kt.).
• Apsaugoti sutuoktinį nuo infekcinių ligų, tokių kaip hepatitas ir ŽIV.
• Vėžio gydymas (pvz., radioterapija, chemoterapija).

Kaip pasiruošti apvaisinimo in vitro gydymui?

Poroms rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo likus maždaug 3 mėnesiams iki gydymo pradžios. Rekomenduojama mesti rūkyti, nes tai labai kenkia tiek kiaušialąstės, tiek spermos ląstelėms. Alkoholio kiekį reikia sumažinti iki minimumo. Norint apsaugoti reprodukcinę sveikatą, rekomenduojama valgyti daug vaisių ir daržovių, mesti antsvorį ir atlikti paprastus pratimus, tokius kaip vaikščiojimas, bėgimas ir važiavimas dviračiu.

Embrionų šaldymas

"Baltijos Amerikos klinika" buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra pažeidžiama. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo. Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudojami vėliau. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.

Kiaušialąsčių šaldymas

Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.

Kada IVF procedūra gali būti nesėkminga?

Lemtingas faktorius - poros, ypač moters, amžius, sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m., o jei vyresnė nei 40 m. IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape. Tarp IVF ciklų medikai rekomenduoja padaryti bent 1 mėnesio pertrauką.

Ar IVF pacientai gali gimdyti normaliai?

In vitro apvaisinimo nėštumas niekuo nesiskiria nuo natūraliai įvykusio nėštumo. Štai kodėl in vitro apvaisinimo pacientai gali normaliai gimdyti. Tačiau jei būsimoji mama yra vyresnė, jai buvo atlikta keletas medicininių operacijų, o daugiavaisis nėštumas yra rizikos veiksnys, rekomenduojamas cezario pjūvis.

Kiek kainuoja IVF procedūra?

Vien tik pati IVF procedūra mokant iš savo lėšų vidutiniškai kainuoja ~2 500 eurų. Apskritai nėštumas po IVF nėra laikomas rizikingesniu, lyginant su įprastu.

tags: #pagalbinio #apvaisinimo #procedura #kiausialastes

• Paslaugos klientui
• Procesas, trukmė ir kraujavimas nutraukiant nėštumą
• Kaip matuoti vaiko galvos apimtį
• Arūnas Valinskas: biografija
• Kūdikių sapnai