Šeima yra faktiniai ar teisiškai pripažinti asmeniniai dviejų partnerių santykiai, taip pat santykiai tarp tėvų ir vaiko.
Žmogaus teisės saugo glaudžius asmeninius ryšius (santykius) tarp jūsų ir jūsų šeimos narių. Ši teisė vadinama teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Šeimos samprata ir jos reikšmė
Daugelis iš mūsų užaugo kartu su vienu ar dviem biologiniais tėvais arba įtėviais, kartu su broliais ir seserimis. Kai kurie iš mūsų netgi gyveno kartu su trimis ar keturiomis šeimos narių kartomis.
Šiuos santykius saugo teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Renginiai pasisakantys už gyvybę, vaikus, šeimą Lietuvoje populiarėja. Vien šiemet, švelniai įpusėjus kalendoriniams metams renginiai už tradicinę šeimą buvo jau dveji.
Šeima kaip gyvybės lopšys: nuo biologinės kilmės iki globos
Visuotinai priimtina žmogaus evoliucijos teorija ir teorija, paaiškinančia, kaip ankstyvasis žmogus kolonizavo pasaulį, buvo suabejota po kelių stulbinančių paleontologinių atradimų, kurie verčia manyti, jog Afrika nebuvo vienintelis žmonijos lopšys.
Archeologinių kasinėjimų vietovėje, esančioje už dviejų valandų kelio nuo Gruzijos sostinės Tbilisio, mokslininkai aptiko nemažai senovės žmonių kaukolių, kurios ilgoje žmogaus evoliucijos istorijoje atverčia Eurazijos puslapį.
Iš rastų kaukolių, žandikaulių ir galūnių kaulų spėjama, kad mūsų senovės protėviai iš Afrikos migravo daug anksčiau nei manyta, ilgą laiką praleido Eurazijoje, vėliau vėl grįžo į Afriką užbaigti žmonijos istorijos.
Ekspertai mano, kad viduramžių laikų Dmanisi kaime, esančiame Kaukazo papėdėje, rasti suakmenėję kaulai, kuriems, kaip spėjama, yra apie 1,8 mln. Metų, nenuginčijamai yra seniausios žmogaus liekanos, rastos ne Afrikoje.
Tačiau labiausiai mokslininkus nustebino faktas, kad šie ankstyvieji žmonės (arba homininai) atrodė daug primityvesni nei Homo erectus, kurie, kaip buvo manoma iki šiol, pirmieji išvyko iš Afrikos apytikriai prieš 1 mln. metų.
Dmanisi žmonių smegenys apie 40 proc. mažesnės nei Homo erectus smegenys, be to, jie daug žemesnio ūgio nei stačiojo žmogaus skeletai, pasakė Davidas Lordkipanidzė, Gruzijos nacionalinio muziejaus generalinis direktorius.
„Iki mūsų atradimo vyravo nuomonė, kad žmonės iš Afrikos migravo apytikriai prieš 1 mln. metų. Jie jau turėjo sudėtingus akmeninius įrankius, o jų kūno anatomija buvo gana išsivysčiusi, ypač smegenų galia ir galūnių proporcijos. Tačiau mūsų atrasti kaulai byloja ką kita“, - pasakė profesorius D. Lordkipanidzė.
Žmonijos lopšys Afrikoje
Žmonijos lopšys - UNESCO pasaulio paveldo vietovė Pietų Afrikoje, Gautengo provincijoje, į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo. Plotas - 474 km². Svarbi paleoantropologijai.
Vietovėje daug urvų, tarp jų Sterkfonteino ir Svartkranso urvai. Daugiau nei trisdešimtyje urvų rasta fosilijų.
1935 m. Robert Broom Sterkfonteino urve rado pirmąsias hominido fosilijas ir pradėjo tyrinėjimus. 1947 m. Robert Broom ir John Robinson Sterkfonteino urve rado 2,3 mln metų amžiaus australopiteko fosiliją pramintą „Mrs. 1997 m. Ronald J. Clarke rado beveik pilną australopiteko skeletą pramintą „Little Foot“.
Ryšio kūrimas ir vaiko adaptacija šeimoje
Esate į šeimą atėjusio mažylio mama ar tėtis? O galbūt norite įvaikinti, tačiau nerimaujate, ar pavyks užmegzti ryšį?
Visiems tėvams svarbu žinoti: tvirtas ryšys sukuriamas per laiką ir kasdien. Nėra jokių taisyklių.
Tėvai (įtėviai) emocinį ir fizinį kontaktą su vaiku kuria kasdien atliepdami jo poreikius.
Rūpestis, kalbėjimasis, akių kontaktas, vaikui mielos veiklos ir dėmesys - visa tai, kas svarbu ir auginant biologinius vaikus, kaip ir kiekvienoje šeimoje, užtikrina ilgainiui glaudų ir nepertraukiamą ryšį.
Kaip padėti vaikui adaptuotis prie naujų namų?
Vaikui atėjus į šeimą labai svarbu jautriai reaguoti į vaiko poreikius, sukurti saugumo jausmą. Tam labai svarbi dienos rutina, aiškios taisyklės, laikas, praleidžiamas kartu.
Todėl svarbu neskubėti vaiką išleisti į ugdymo įstaigą ar patikėti jo priežiūrą kitiems asmenims, visą savo laiką reikėtų skirti bendravimui ir ryšio su vaiku kūrimui.
Sukurtas saugus, tvirtas emocinis ryšys yra pagrindas sėkmingai vaiko adaptacijai šeimoje bei tolesnei jo raidai.
Dar prieš vaikui atvykstant į jūsų namus, esant galimybei, galima pasidomėti apie vaiko dienotvarkę, jo pomėgius, maitinimąsi, miego ritualą. Išsiaiškinti jo elgesio, emocijų ypatumus.
Kokios situacijos, elgesys vaikui gali kelti stresą, kaip jis reaguoja į nepažįstamus žmones, kas padeda vaikui nusiraminti.
Jei nežinote, kaip elgtis, reaguoti į netinkamą vaiko elgesį, kreipkitės pagalbos į globos koordinatorius ar psichologus, dirbančius jūsų globos centre.
Vaikui atvykus pas jus į namus, leiskite pasilikti jam reikšmingus daiktus, kad ir kokios būklės ar švaros jie būtų. Tai gali būti vaiko žaislas, knyga, darbužiai ar kiti jam svarbūs daiktai. Juos išskalbkite, nuvalykite, tačiau neišmeskite. Šie daiktai gali būti labai svarbūs vaikui, jį raminti.
Laikinoji globa ir įvaikinimas
Ar laikinoji globa - geras sprendimas? Juk vaikas prisiriša prie globėjų.
Laikinosios globos tikslas yra vaiko grąžinimas į šeimą, o tai geriausiai atitinka jo interesus.
Laikinosios globos laikotarpiu su šeima dirba specialistai, o vaikas yra globojamas laikinai, ir juo rūpinasi vienas jo poreikius atliepiantis žmogus, o vaiko ryšiai su tėvais yra palaikomi.
Tik tuo atveju, jeigu vaikui nelieka galimybės grįžti pas tėvus, jam reikalinga įtėvių arba nuolatinių globėjų šeima.
Taip, globos ar įvaikinimo procesas yra skausmingas bei pilnas netekčių. Tačiau net ir laikinas pozityvaus, saugaus santykio sukūrimas su vaiku turi didelę naudą jam bei jo gebėjimams ateityje užmegzti bei kurti saugius santykius su kitais asmenimis.
Vaikų patirtys ir jų įtaka elgesiui
Vyrauja stigminis požiūris neva vaikai, augę globos namuose, dažnai turi vidinių traumų. Ar tai tiesa?
Vaikai negalėdami augti su savo biologine šeima išgyvena tėvų ilgesį, jaučia pyktį, neviltį, o tai daro neigiamą įtaką jų savivertei.
Dėl šių priežasčių vaikai yra jautresni, labiau pažeidžiami, savo vidinius išgyvenimus gali išreikšti visuomenei nepriimtinais būdais.
Todėl žmonės, norintys padėti šiems vaikams, turi turėti specialių žinių bei gebėjimų ir suprasti, kad kiekvienam vaikui yra reikalingas individualus jo poreikių ir elgesio supratimas.
Dažnai vaikas, patekęs į globą ar įvaikintas naujoje šeimoje, jaučiasi nesaugiai ir laukia, kol jis dar kartą bus paliktas.
Šeimoms tenka išgyventi įvairius išbandymus. Individualiai, pagal šeimos poreikį.
Dažnai pagalba reikalinga ne vaikui, o suaugusiesiems, nes jie atsakingi už kuriamą ryšį.
Ryšiui sukurti reikia laiko ir kantrybės. Jis yra kuriamas kas dieną atliepiant vaiko poreikius: rūpinantis juo, kalbant su juo, palaikant akių kontaktą, užsiimant vaikui miela veikla.
Jeigu vaikas yra baikštus ir bijo atsiverti su juo bendrauti reikėtų labai apgalvotai, jautriai. Pavyzdžiui, smurtą patyrusiam vaikui artimas fizinis kontaktas - apkabinimai, prisiglaudimai, vaiko prausimas duše - gali kelti baimę. Tokiu atveju prie vaiko fiziškai liestis reikėtų labai apgalvotai: atsiklausus, aiškiai pasakius vaikui, ką ketinate daryti.
Kai vaikas jaučiasi atsipalaidavęs, yra geros nuotaikos, galima naudoti įvairius žaidimus, kurių metu pamažu liečiamasi, pavyzdžiui, šukuojant plaukus, žaidžiant „gydytojais“, lakuojant nagus, kutenant su plunksna ar pan.
Vaiko elgesys ir jo priežastys
Ar įvaikinami vaikai linkę labiau maištauti, nestandartiškai elgtis? Vaiko elgesiui turi įtakos ir aplinkos sąlygos, ir raidos stadijos, kurias jis pereina.
Vaiko šeimos aplinka turbūt yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką jo elgesiui.
Vaiko auginimas, jo raidos poreikių tenkinimas, vieta ir atmosfera šeimoje - tik keletas šeimos aplinkos veiksnių, lemiančių vaiko elgesį.
Vaiko netekčių istorija, traumos, prievarta, nepriežiūra ir viso to poveikis prieraišumui turi įtakos vaiko elgesiui.
Praktikoje pastebima, kad vaikai tik persikėlę pas įtėvius būna ramūs, baikštūs, labiau linkę nuolaidžiauti ir prisitaikyti. Tačiau vaikas augdamas šeimoje pripranta, prisiriša prie žmonių, pamažu vis labiau atsiskleidžia ir išreiškia savo tikrąsias, nenuslopintas emocijas.
Žvelgiant iš išorės gali pasirodyti, kad vaiko elgesys pasikeitė, pablogėjo, tačiau tai tik parodo, kad vaikas šeimoje jaučiasi saugus ir gali išreikšti savo nuoskaudas, pyktį.
Tiesos sakymas ir vaiko savivertė
Ar vertėtų leisti vaikui nuo mažų dienų žinoti, kad jis yra įvaikintas? Vaikas turi teisę žinoti tiesą, ir įtėviai yra šaltinis, iš kurio jis semiasi žinių apie pasaulį ir save.
Su vaiku apie jo istoriją įtėviai turėtų kalbėti nuo mažens, po truputį, pagal vaiko supratimo lygį, einant jo tempu, atsakant į jam kylančius klausimus.
Ar teisinga sakyti, kad įvaikinti (globojami) vaikai dažniau turi problemų su saviverte? Vaiko savivertė nėra įgimtas dalykas, ji formuojasi vaikui sąveikaujant su aplinka, iš kurios jis supranta, kas yra gerai, kas - blogai, kas yra vertinga, ir kas - ne.
Todėl pirmiausia vaiko savivertės formavimuisi didžiausią įtaką turi jo artimoji aplinka - šeima, kurioje jis gyvena.
Krizinio nėštumo centras ir tradicinės vertybės
Krizinio nėštumo centras - tai centras, kuris teikia pagalbą neplanuotai pastojusioms.
Dažniausiai tai būna tokios moterys, merginos, kurios pastoja jauname amžiuje, jas neretai palieka draugai, vyrai, partneriai, vaikelio tėčiai, aplinka daro spaudimą pasidaryti abortą, o jos sprendžia darytis jį ar ne.
Siekiame, kad tokių besiryžtančių abortui būtų kuo mažiau, kad jaunimo požiūris į gyvybę keistųsi ir kad merginos, moterys ar jau pagimdžiusios mamos bendrautų tarpusavyje ir po to kai susilaukia vaikelių.
Eisenoje savo šeimynykščius (tiksliau vyrą) kviečiau dalyvauti eisenoje jau anksčiau, tačiau taip išėjo, kad atstovavau organizaciją, kurioje savanoriauju - Krizinio nėštumo centrą (ne, tai ne krizių centras) - ir tai liaudiškai šnekant „buvo faina“, nes žmonėms patiko gražios kūdikio pėdutės atviruke, gražus, nors ir neryškus žiovaujantis „lėliukas“ ant mamos rankų ir dar daugiau įspūdžio kėlė, mano trimetė dukra, dalijanti tuos atvirukus su kūdikio pėdutėmis delne.
Kadangi esame dar gana jauna organizacija, tai ir norinčių dalyvauti eisenoje buvo „prie progos“.
Ši eisena, nors ir žinau, kad krikščioniško pasaulio organizuota, pasirodė, kiek vienpusė.
Pati atstovauju krikščioniškomis vadinamas vertybes, tačiau kaip ir visada sakau, kad krikščionys, neturėtų to savintis, nes visose tautose, tos tracininės vertybės (šeima, santuoka, sąžiningumas, dorybė, skaistumas ir t.t.) buvo vertinamos, na kai kur, gal su šiokiomis tokiomis išimtimis.
Taigi man, šiek tiek per daug krikščioniškumo ir mažai pasaulietiškumo.
Trūko vien todėl, kad tos šeimos tikrai gražios, nežurnalinės, gyvos ir tiesiog savo gyvenima grindžia kiek kitokia, tačiau nemažiau menkesne filosofija. Pvz.: romuviečiai.
Dar beeidama atkreipiau dėmesį, kad daugelis tėvų, tiesiog eiliniai tėvai su eiliniais vežimėliais ar nešiokėmis.
Kitaip tariant eisenoje nemačiau tėvų žiūrinčių „ten, kažkur už horizonto“.
Tačiau būtent tokios šeimos, kurios dažniausiai yra (ypač) pasiturinčios ir pasakoja, kad vaikus auginti yra „baisiai brangu“, kad juos kokybiškai lavinti „daug kainuoja“, o jų pasakojimai mažiau uždirbantiems ar tiesiog per daug nesidomintiems vaikų auginimu, kelia saubą ir nenorą jų (vaikų) susilaukti.
Juk daugelis „ženijasi“ bažnyčioje, o garsesni ar sumanesni savo šeimos kūrimo ar pagausėjimo švente mėgsta ir “žmonių“ žurnale pasidalinti.
Nepatiko man viena - pop choriukai ir seksualiais šortukais apsitempusios bestrapaliojančios mergiotės. Ir ramia galva žiūrintys tėvai, kunigai, vyskupai.
Neturiu nieko prieš šortukus ir mano dukros garderobe šortukų yra bent dveji, tačiau, kaip mama auginanti dukrą, galvoju į priekį, kad vaikai matydami tokius pavyzdžius, vėliau patys nori jais būti, o aš nenorėčiau, kad mano dukra taip maivytųsi, kaip maivėsi jos ant scenos.
Ir norėjimas būti seksualia, patrauklia ir viliojančia mergaite, man nėra toks jau priimtimas.
Nesakau, kad reikėjo visas aprengti klasikiniais tetų sijonais iki žemės, tačiau jei kalbame, kad viešąją nuomonę neretai sudaro ir žvaigždžių nuomonė, tai šiuo atveju manau, kad reikėtų į tokius masinius koncertus žiūrėti atsakingiau.
O visa kita patiko ir labai. Patiko besišypsantys, fotografuojantys ir šiluma spinduliuojantys žmonės, patiko labai stačiatikiai, dainuojantys ir visi atėję žmonės.
Net lietus patiko, nes nesušaldė manęs iki pirštų sąnarių nutirpimo.
| Radinys | Amžius (mln. metų) | Apibūdinimas |
|---|---|---|
| Kaukolių fragmentai | ~1.8 | Seniausios žmogaus liekanos rastos ne Afrikoje |
| Žandikaulių ir galūnių kaulai | ~1.8 | Rodo ankstyvą migraciją iš Afrikos |
| Homininų liekanos | ~1.8 | Primityvesni nei Homo erectus |
