Daina - tai neatsiejama lietuvių kultūros dalis, lydinti žmogų nuo lopšio iki grabo. Ji atspindi tautos sielą, istoriją, papročius ir vertybes. Etnologė Loreta Sungailienė, gilindamasi į liaudies dainų pasaulį, atskleidžia jų svarbą ir grožį, kviesdama atrasti ir puoselėti šią nematerialinę vertybę.
Liaudies dainų lobynas: nuolatinis atradimas
Loreta Sungailienė, aktyviai dalyvaudama folkloro festivaliuose, kūrybinėse laboratorijose ir bendraudama su mėgėjų meno kolektyvais, nuolat atranda naujų ar mažai girdėtų dainų variantų. Ji džiaugiasi, kai į jos vadovaujamą laidą „Guokim garo!“ atvyksta nauji, talentingi atlikėjai, kurie praturtina etnokultūrinę erdvę. Pavyzdžiui, Panevėžio folkloro ansamblio atlikta senoviška rugių lankymo daina, užrašyta dar XIX amžiaus pabaigoje, tapo maloniu atradimu, nes jos variantas Aukštaitijos krašte buvo retas. Tokie atradimai skatina ir kitus kolektyvus ieškoti savojo krašto dainų perlų.
Mylimiausios dainos: nuo apeiginių iki regioninių
Etnologės repertuare ypatingą vietą užima senoviškos, apeiginės dainos, kurios atskleidžia folkloro sąsajas su ritualais, archajiškais papročiais ir šeimos šventėmis. Ypač jai mielos aukštaitiškos sutartinės, kurių hipnotizuojanti muzika, garsi balsų dermė ir kartojami refrenai sukelia ypatingą jausmą. Tačiau didžiausią meilę ji jaučia gimtojo krašto, Žemaitijos, tradicinėms dainoms. Ansamblyje „Virvytė“ ji dažnai veda melodiją, improvizuodama ir puošdama ją, o kolektyvo nariai pritaria vienu ar dviem balsais. Viena tokių ypatingų dainų yra žemaitiška „Vuoj strazdeli, strazdeli“, kuri, pasak Loretos, yra labai sena, jos melodija paprasta, bet labai vingri ir leidžianti improvizuoti. Ši daina tapo jos vizitine kortele, papuošusia ir solinę kompaktinę plokštelę.
Kita vertus, Loreta prisipažįsta, kad jai nepatinka daina „Ant kalno mūrai“. Ši daina, jos nuomone, yra nelietuviškos kilmės, jos intonacijos svetimos, o karingas ir valingas pradas, nors ir žadina patriotiškumą, jai nėra artimas. Jai svarbesnės yra kitokios, nuoširdžiau patriotiškumą žadinančios dainos.
Žemaičių dainuojamoji kultūra: daugiabalsis ir ritminis savitumas
Kalbėdama apie etnografinių regionų dainavimo ypatumus, Loreta pabrėžia, kad žemaičių dainuojamoji kultūra iš esmės yra daugiabalsio dainavimo tradicija. Žemaičiai dažnai sako: „Ar aš dornius kuoks, ka vėns dainoučiau. Vo su būrio, je daina galinga skomb. Rek, ka kas prišauktom, pritartom...“ Melodijai būdinga ritmo ir improvizacinė laisvė, savito ritmo ir dainos kvėpavimo pojūtis, kuris leidžia iškart atpažinti tikrus žemaičių atlikėjus. Šis savitumas, kartu su užsispyrimu ir charakterio valingumu, atsispindi ir kai kuriose karo dainose, kurioms būdingas tikslus, maršo pobūdžio ritmas.
Dainos, liečiančios širdį: tremtinių, partizanų ir tėvynės ilgesys
Loreta atskleidžia, kad šiuo metu, būdama besilaukianti moteris, ji tampa jautresnė ir dažnai susigraudina išgirdusi tremtinių, partizanų dainas ar nuoširdžias, melodingas dainas apie tėvynę. Ašara akyse gali sužibėti ne tik dėl dainos graudumo, bet ir dėl jos žodžių prasmingumo, paveikumo ir gebėjimo versti susimąstyti. Ji mini laidą „Yra šalis“, kurioje skamba daug tokių širdį virpinančių dainų, ypač kai jas atlieka nuoširdžiai ir įsijautę atlikėjai. Gytis Paškevičius su daina „Mano kraštas“ ir jos žodžiais apie tėvynės išsaugojimą vaikams, sukelia jai stiprias emocijas.
Tautiškumas šiandien: aktualumas ir išsaugojimo būdai
Loreta tvirtai įsitikinusi, kad tautiškumas šiandien yra ypač aktualus. Ji pabrėžia, kad patiriame daug išorinių įtakų ir pagundų, todėl svarbu nepamiršti savo tautinės prigimties ir šaknų, kad neprarastume savasties ir ryšių su tautine bendruomene. Tradicinės kultūros puoselėtojai, pasitelkdami senolių išmintį, stengiasi perduoti etnokultūrines vertybes jaunajai kartai, vaikams ir vaikaičiams.
Ji pastebi, kad jos vedamose laidose matoma „kita Lietuva“ - Lietuva, kurioje vyrauja daina, liaudies muzika, pagarba tradicijoms, pasaulėžiūrai ir gyvųjų vertybių darna. Tai valo sielas, telkia šviesias mintis ir suteikia optimizmo.
Šeima ir dainos: tęstinumas ir ugdymas
Loreta pasakoja, kad jos šeimoje liaudies dainas dainuoja šešiametis sūnus Vilius, o mažoji dukrytė Liepa jam kol kas pritaria linguodama ir plodama. Nors Vilius nuo mažens mėgo dainuoti, jis ne visada norėdavo tai demonstruoti, tačiau dabar drąsiau dainuoja kartu su ansamblio „Virvytė“ vaikais. Loreta pabrėžia, kad niekada neverčia vaikų daryti to, kas jiems nemalonu ar nesuteikia džiaugsmo. Jai svarbu, kad vaikai augtų su smagiais tradiciniais žaidimais ir paprastomis vaikiškomis dainelėmis.
Vaikiškų dainelių pasaulis: ugdymas, lavinimas ir džiaugsmas
Vaikiškos dainelės yra neatsiejama mažylių gyvenimo dalis, suteikianti džiaugsmo, skatinanti lavinimąsi ir kurianti šiltus prisiminimus. Linksma muzika vaikams ne tik pakelia nuotaiką, bet ir padeda atrasti pasaulį per garsus, ritmus ir žodžius. Jos puikiai tinka prie smagių vaikiškų žaidimų, švenčių ir pasilinksminimų, suteikdamos energijos ir skatinančios judesį.
Vaikiškos dainelės - tai universalus ugdymo įrankis. Pavyzdžiui, „Abėcėlės daina“ yra puikus būdas vaikučiams išmokti raides, o smagi ir pamokanti dainelė apie dantukus skatina higienos įgūdžių formavimąsi. Dainelės apie gyvūnus, gamtą ar kasdienius dalykus padeda vaikams geriau suprasti juos supantį pasaulį.
Įvairios vaikiškos dainelės:
- „Čiunga čianga“ - universali dainelė įvairioms progoms.
- „Dainelė apie dantukus“ - skatina higienos įgūdžius.
- „Dainelė apie šypsenėlę“ - pozityvi ir miela dainelė.
- „Boružėlė septintaškė“ - šokis, kurį atliko darželio vaikučiai.
- „Mano batai buvo du“ - linksma dainelė apie batus.
- „Abėcėlės daina“ - padeda mokytis raides.
- „Kirmeliukas Infantino“ - dainelė iš „Džimbos vaikų“ repertuaro.
- „Telebimbam dainelė apie musę“ - smagus pasakojimas vaikams.
- Dainelė apie vorą, kuris kišo koją į kito voro teritoriją - istorija su pamokėle.
- „Dvi draugės“ - šaunus pasirodymas apie žalią spalvą.
- Linksma daina apie šokius ir Rokenrolą.
- Vaikiška dainelė apie ežiuką „Caca“.
- „Pupa“ - smagi dainelė apie vaikučių svajones.
- Linksma dainelė vaikams pagal Aqua - „Barbie girl“.
- „Nepyk senele“ - dainelė apie senelę ir išdykusius vaikus.
Penkios mažos ančiukai ir daugiau | Vaikiškos dainos ir eilėraščiai | Labai paprastos dainelės
Daugybė dainelių yra sukurtos ne tik pramogai, bet ir ugdymui. Pavyzdžiui, dainelės apie gamtą, tokius kaip „Gamtos piešiniai“ ar „Ruduo ateina“, padeda vaikams pažinti ir pamilti aplinką. Dainelės apie gyvūnus, kaip „Zuikių šeimynėlė“, „Kačiukas prie lango“ ar „Katinas Markizas“, lavina vaikų vaizduotę ir žinių bagažą. Taip pat yra dainelių, kurios skatina bendravimą ir tarpusavio supratimą, pavyzdžiui, „Daina mamai“, „Meilė niekad nesibaigia“, ar dainelės apie draugystę.
