Tirotropinas (TSH/TTH) yra vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių, gaminamas hipofizėje, esančioje galvos smegenyse. Jo kiekio padidėjimas ar sumažėjimas gali signalizuoti apie įvairias ligas. Skydliaukė, esanti priekinėje kaklo dalyje ir primenanti drugelį, gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos balansą ir turi įtakos beveik visų organų veiklai, įskaitant širdį.
Skydliaukės veiklą reguliuoja būtent tirotropinis hormonas (TTH, arba TSH), kuris skatina skydliaukę išskirti savo hormonus - laisvą tiroksiną (LT4) ir laisvą trijodtironiną (LT3). Nenustačius ir negydant skydliaukės hormonų sutrikimų, ilgainiui gali išsivystyti lėtinės širdies kraujagyslių ligos, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, depresija ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Negydomi skydliaukės sutrikimai gali daryti įtaką ir nevaisingumui.
Kada skiriamas TTH, TSH tyrimas ir kaip jis atliekamas?
Šiuo metu nėra rekomenduojama tirti skydliaukės hormonų profilaktiškai visiems. Tačiau TTH, arba TSH, tyrimą profilaktiškai reikėtų atlikti, jei šeimoje nustatyta skydliaukės ligų, jei kada nors anksčiau buvo nustatyta ar gydyta skydliaukės liga, jei žmogus serga I tipo cukriniu diabetu ar kitomis autoimuninėmis ligomis, nutukimu, nevaisingumu, esant širdies ritmo sutrikimų.
Norint ištirti TSH, atliekamas kraujo tyrimas. „Šio hormono, kaip ir daugelio kitų, fiziologinės normos yra labai plačios. Nedidelis nukrypimas nuo normos kartais būna susijęs su kitomis, ne vien su skydliaukės ligomis. Normos gali kisti, vartojant ar trūkant tam tikrų medžiagų (jodo, vitamino D), taip pat fiziologiškai pirmąjį nėštumo trimestrą TSH tyrimas gali skirtis“, - paaiškino endokrinologė Inga Fomčenko.
Tirotropino didėjimas paprastai būna laipsniškas. Esant TSH padidėjimui, gali atsirasti neįprastas nuovargis, silpnumas, be priežasties augti svoris, pasikeisti oda, sutrikti menstruacijų ciklas, atsirasti nevaisingumas, virškinimo sistemos sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas. Dalis pacientų skundžiasi plaukų slinkimu ar kūno (ypač veido), galūnių patinimu.
Norint sumažinti TSH rodiklį, pirmiausia endokrinologė pataria nustatyti jo padidėjimo priežastį. Atlikus kraujo tyrimą ir radus TTH mažiau normos, galima įtarti skydliaukės hormonų perteklių organizme. „Esant sumažėjusiam tirotropino rodikliui, įtariamas skydliaukės hormonų perteklius organizme. Gali pagreitėti metabolizmas, padažnėti širdies plakimas, kristi svoris, atsirasti didesnis prakaitavimas, nuovargis, sumažėti fizinio krūvio tolerancija, raumenų skausmas, padidėti nerimas ir net prasidėti panikos atakos“, - kalbėjo gydytoja endokrinologė I. Fomčenko. Nustačius sumažėjusį TSH, atliekami kiti hormoniniai ir nehormoniniai tyrimai, pagal tai skiriamas gydymas.
Subklinikinė hipotirozė ir jos reikšmė nėštumo metu
Subklinikinė hipotirozė (SKH) yra būklė, kai padidėja tirotropinio hormono (TTH) koncentracija kraujo serume, tačiau laisvo tiroksino (LT4) ir laisvo trijodtironino (LT3) koncentracijos išlieka normos ribose. SKH dažniausia priežastis yra lėtinis autoimuninis tiroiditas. Nors SKH yra subklinikinė būklė, ji gali provokuoti ar sunkinti jau esamus sveikatos sutrikimus, o nėščiosioms gali būti susijusi su padidėjusia persileidimo, ankstyvo gimdymo ir kraujavimo iš gimdos rizika bei sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.
SKH atveju pacientai gali neturėti nusiskundimų arba jausti hipotirozei būdingus simptomus: nuovargį, mieguistumą, atminties pablogėjimą, energijos stoką, odos sausumą, šalčio netoleravimą, raumenų silpnumą, raumenų mėšlungį, vidurių užkietėjimą, akių vokų ir veido patinimus, balso užkimimą.
Subklinikinės hipotirozės diagnostikoje svarbiausias rodiklis - padidėjusi TTH koncentracija. Diagnozei patvirtinti laboratorinius tyrimus rekomenduojama atlikti kelis kartus 2-3 mėnesių intervale, kraujo tyrimus imant tuo pačiu paros metu.
Subklinikinės hipotirozės gydymo taktika yra diskusijų objektas. Europos skydliaukės asociacijos gairėse nurodoma, kad jaunesniems pacientams (<65-70 m.) nustačius TTH koncentraciją >10 mIU/l rekomenduojama pradėti ilgalaikį gydymą levotiroksinu. Jeigu TTH koncentracija yra <10 mIU/l ir pacientas skundžiasi hipotirozei būdingais simptomais, taip pat rekomenduojama pradėti gydymą levotiroksinu. Besimptomiams pacientams su TTH <10 mIU/l gydymas levotiroksinu nėra rekomenduojamas.
TTH norma nėštumo metu: svarba ir pokyčiai
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug hormoninių ir metabolinių pokyčių, kinta ir skydliaukės veikla. Skydliaukė nėštumo metu padidėja 10 % šalyse, kuriose pakankamai jodo, ir 20-40 % šalyse, kur jodo trūksta. Nėščiai moteriai skydliaukės hormonai gaminami 50 % intensyviau, tiek pat padidėja ir jodo poreikis. Vaisiaus skydliaukė jodą kaupti pradeda tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė prasideda apie 20 nėštumo savaitę. Todėl pirmąjį nėštumo trimestrą vaisiaus smegenų vystymasis priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų.
Žmogaus chorioninis gonadotropinas (HCG), svarbus nėštumo hormonas, palaiko nėštumą ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.
TTH normos nėštumo trimestrais
Daugelyje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojamos TTH rodiklio reikšmės nėštumo metu yra šios:
- I trimestras: 0,1-2,5 mIU/l
- II trimestras: 0,2-3,0 mIU/l
- III trimestras: 0,3-3,5 mIU/l
Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažesnė nei 2,5 mIU/l.
Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu
Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija). Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas (Hašimoto liga) arba jodo trūkumas.
Hipertirozė - būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu tai gali sukelti komplikacijų, tačiau aukštas HCG lygis gali sukelti laikinas hipertirozės būsenas, kurios dažniausiai praeina be gydymo. Svarbu atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves'o liga, autoimuniniu sutrikimu, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl imuninės sistemos atakos.
Hipotirozė nėštumo metu siejama su nepageidaujamomis pasekmėmis: persileidimais, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, vaisiaus žuvimu, priešlaikiniu gimdymu, mažesniu naujagimio svoriu, blogesnėmis vaiko pažintinėmis funkcijomis, dėmesio ir aktyvumo sutrikimais.
Kokie tyrimai galimi nėštumo metu? „Medicinos" skiltyje - viskas apie moterų nėštumą
Rekomendacijos nėščioms moterims
Moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau. Pirmąjį nėštumo trimestrą tyrimus rekomenduojama atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jei funkcija stabilizuota, tyrimų dažnis gali būti mažinamas iki 6-8 savaičių. Po gimdymo skydliaukės funkciją reikėtų patikrinti dar kartą.
Prevencinės priemonės apima pakankamą jodo vartojimą (apie 200-250 μg per dieną), sveikos ir subalansuotos mitybos palaikymą, įtraukiant seleną ir cinką. Taip pat svarbu vengti streso, taikant meditacijos, jogos ar relaksacijos pratimus.
Nėštumo metu, nustačius subklinikinę hipotirozę, būtina skirti gydymą levotiroksinu, siekiant palaikyti TTH koncentraciją <2,5 mIU/l. Pacientėms su SKH ir padidėjusiu ATPO, nėštumo metu reikėtų pradėti gydymą levotiroksinu. Pirmoje nėštumo pusėje TTH kontrolė atliekama kas 4-6 savaites, antroje - kas 8-10 savaičių.
Jei moteris sirgo hipotiroze ir vartojo levotiroksino tabletes iki nėštumo, nėštumo metu jo dozę dažniausiai tenka padidinti 25-50 %. Po gimdymo levotiroksino vartojimą rekomenduojama nutraukti, o skydliaukės hormonų kontrolinį ištyrimą atlikti praėjus 6 savaitėms.
Labai svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai. Sintetinį tiroksiną rekomenduojama gerti ryte, nevalgius, maždaug 60 min. prieš pirmąjį dienos valgį, užgeriant vandeniu. Vartojant tam tikrus vaistus ar maisto papildus, gali prireikti didesnės vaistų dozės, todėl svarbu pasitarti su gydančiu gydytoju.
Subklinikinės hipotirozės atveju, ypač jei ji susijusi su autoimuniniu tiroiditu, galima rekomenduoti vartoti seleną. Negydomų pacientų stebėjimas būtinas, nes iki 5-8 % pacientų SKH per metus progresuoja į klinikinę hipotirozę. Kita vertus, 6-35 % atvejų skydliaukės funkcija normalizuojasi.
Didžioji dauguma skydliaukės sutrikimų yra lėtiniai, tačiau per gyvenimą jie gali kisti, progresuoti arba regresuoti, todėl reguliarus lankymasis pas gydytoją yra labai svarbus.
