Planavimas yra neatsiejama ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo proceso dalis. Jis padeda pedagogams kryptingai ir tikslingai organizuoti ugdymo procesą, siekiant maksimaliai padėti kiekvienam vaikui ugdytis gebėjimus, plėtoti turimą patirtį ir siekti pažangos pagal jo individualias galias.
Planuoti būtina, nes:
- tai skatina pedagogus geriau pažinti ugdytinius;
- numatomi realūs ugdymosi tikslai ir uždaviniai, metodai, būdai, perspektyva ir siekiama ugdymo kokybės;
- padeda pedagogui kryptingai, tikslingai organizuoti ugdymo procesą;
- maksimaliai padeda kiekvienam vaikui pagal jo individualias galias ugdytis gebėjimus, plėtoti turimą patirtį ir siekti pažangos.
Rekomenduojama rengti ilgalaikį ir trumpalaikį ugdymo planus. Ilgalaikiame plane pateikiamas grupės savitumas, metų prioritetinės sritys, bendrieji ugdymo tikslai, uždaviniai, ugdymo turinio gairės, ugdytinių gebėjimai ir ugdymo tikslų įgyvendinimo refleksija. Trumpalaikiame plane (savaitės, kelių savaičių, mėnesio, ketvirčio ir kt.) numatomi trumpalaikiai ugdymo tikslai, uždaviniai, vaikų veiklos, savaitės veiklos įgyvendinimo refleksija.
Ilgalaikio plano struktūra
Ilgalaikis planas gali būti rengiamas pagal įvairius modelius. Vienas iš įprastų modelių apima šiuos elementus:
Vaikų grupės aprašymas
Šiame skyriuje pateikiami ugdomajai veiklai svarbūs duomenys apie vaikus ir jų šeimas. Tai apima informaciją apie tai, kokie vaikų gebėjimai susiformavę gerai, o kokie - prasčiau, kiek yra vaikų, turinčių sveikatos problemų ar specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), taip pat kiek yra gabių vaikų. Svarbu aprašyti tėvų (globėjų) lūkesčius, kokios pagalbos jie tikisi, ir kaip norėtų bendradarbiauti su pedagogais.
Ugdyto prioritetai
Remiantis grupės aprašymu, numatoma, kuriems vaikų gebėjimams ugdyti(s) bus skiriama daugiausiai dėmesio.
Planuojama ugdomoji veikla
Šiame skyriuje apibrėžiama planuojama veikla, kuri gali apimti:
- Kūrybinius projektus;
- Orientacines temas;
- Šventes;
- Pramogas;
- Išvykas, ekskursijas;
- Sąveiką su šeima, mokykla ir kitais socialiniais partneriais;
- Kita vaikų grupei aktuali veikla.
Ugdomosios veiklos apmąstymas ir pokyčių vertinimas
Šiame etape apmąstoma, kaip sekėsi, atsižvelgiant į grupės vaikų gebėjimus, poreikius ir galimybes, realizuoti įstaigos programoje numatytus ugdymo tikslus ir uždavinius. Svarbu atsakyti į klausimus: kas pavyko, kokie iškilo sunkumai, kodėl tai įvyko, ką ir kaip reikėtų keisti.
Trumpalaikio (savaitės) plano struktūra
Trumpalaikis planas apibrėžia konkrečią veiklą tam tikram laikotarpiui (savaitė, mėnuo ir pan.).
Tema
Įrašoma savaitės tema, kuri turėtų atitikti ilgalaikio plano prioritetus.
Tikslas
Formuluojamas savaitės tikslas, atsižvelgiant į ilgalaikiame plane aprašytus bendruosius ketvirčio tikslus. Rekomenduojami veiksmažodžiai: apibūdinti, iliustruoti, palyginti, sudaryti, sukurti, paaiškinti.
Uždaviniai
Formuluojami uždaviniai, susiję su vaikų konkrečių gebėjimų ugdymu, padedantys pasiekti išsikeltą tikslą.
Priemonės ir nuorodos
Įrašomos priemonės, kurias numatoma naudoti, ir pateikiamos internetinės nuorodos ar kita papildoma informacija.
Veiklos turinys
Aprašomos vaikų veiklos dienos eigoje, numatomi žaidimai, pateikiami naudotų kūrinėlių pavadinimai, priemonės, klausimai diskusijoms ir pokalbiams, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius ar specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP).
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo planavimas per projektinę veiklą
Vienas iš efektyvių ugdymo turinio įgyvendinimo būdų yra projektinė veikla. Ilgalaikis planas, išplėtotas pagal projektinės veiklos modelį, apima šiuos aspektus:
Esamos situacijos aprašymas
Aprašomi pagrindiniai dalykai: vaikų skaičius grupėje, jų lytis, kiek vaikų lankė grupę anksčiau, kiek naujai atėjusių, kokie vaikų charakterio bruožai ir savybės išryškėjo, kokie gebėjimai (kas sekasi gerai, ką reikia tobulinti). Taip pat aprašoma specialiųjų poreikių vaikų (gabių, dvikalbių, migrantų, sutrikusio elgesio ar turinčių fizinę negalią ir kt.) situacija, kokia reikalinga specialioji pagalba. Aprašomos darželio, grupės tradicijos, tėvų lūkesčiai; anksčiau grupėje vykusių projektų patirtis, projekto pasirinkimo aktualumas ir kodėl nuspręsta ugdymo turinį įgyvendinti per projektinę veiklą.
Projekto įgyvendinimo sąlygos
Aprašomos įsigytos ar planuojamos įsigyti priemonės: literatūra, informacinės komunikacinės priemonės ir kita. Pateikiamos nuorodos internete, kuriomis numatoma pasinaudoti ugdymo procese. Pagal projekto aktualumą nurodomi projekto partneriai.
Projekto tikslas ir uždaviniai
Atsižvelgiant į įstaigos ugdymo programą ir vaikų grupės aprašymą, formuluojamas metų prioritetinis tikslas ar tikslai. Formuluojami uždaviniai, susiję su esminių vaikų gebėjimų ugdymu, padedantys pasiekti išsikeltą tikslą ar tikslus.
Projekto veiklos
Veiklos gali būti suskirstytos pagal ketvirčius (potemė, veikla, problema). Kiekvienam ketvirčiui numatomas tikslas (-ai), laukiamas rezultatas (numatoma, kokių vaikų įgis žinių, gebėjimų, kokias vertybines nuostatas formuosis). Aprašomos vaikų veiklos, pasiekimų vertinimas ir kita.
Vaikų veiklos ir pasiekimų vertinimas
Aprašomos planuojamos vaikų veiklos, orientuotos į konkrečių gebėjimų ugdymą. Gali būti nurodomos popietės, šventės, kita drauge su bendruomene organizuojama veikla. Aprašomos vaikų pasiekimų vertinimo ir fiksavimo formos, nurodomi vertinimo būdai.
Metų projektinės veiklos refleksija
Apmąstoma, ko vaikai pasiekė, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką tęsti kitais metais.
| Aspektas | Modelis 1: Ilgalaikis ir trumpalaikis planai | Modelis 2: Ilgalaikis ir trumpalaikis planai (projektinė veikla) | Modelis 3: Ilgalaikis ir trumpalaikis planai (temos) |
|---|---|---|---|
| Grupės aprašymas | Detalus, apimantis gebėjimus, sveikatos problemas, SUP, tėvų lūkesčius. | Apima vaikų skaičių, amžių, ankstesnę patirtį, charakterio bruožus, gebėjimus, SUP, tėvų lūkesčius, projektų patirtį. | Apima sveikatos problemas, SUP, gabių vaikų skaičių, tėvų lūkesčius ir laukiamą pagalbą. |
| Prioritetai/Tikslai | Metų prioritetinės sritys, bendrieji ugdymo tikslai. | Metų prioritetinis tikslas/ai, projekto tikslas. | Metų tikslas/ai. |
| Veiklos planavimas | Kūrybiniai projektai, temos, šventės, pramogos, išvykos, sąveika su partneriais. | Projektinė veikla, suskirstyta pagal ketvirčius (potemė, veikla, problema). | Veiklos pagal temas, aprašomos dienos eigoje, žaidimai, kūrinėliai. |
| Refleksija | Veiklos įgyvendinimo refleksija, pokyčių vertinimas. | Metų projektinės veiklos refleksija, apmąstymas apie pasiekimus ir ateities planus. | Metų refleksija. |
Nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-774, kuris numato, kad meninio ugdymo (dailės, muzikos, šokio, teatro) mokytojai, norintys dirbti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigose, privalo išklausyti 40 valandų (1,5 studijų kredito) ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo metodikos kursą. Ši programa skirta pedagogams, ketinantiems perteikti meno pasaulį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, todėl jiems svarbu išmanyti šio amžiaus vaikų raidos ir ugdymo ypatumus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specifiką, organizavimą.
Pagal mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašą, ikimokyklinio ugdymo programos ir bendroji priešmokyklinio ugdymo programa pritaikomos, atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų) pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis.
Atsiranda poreikis skatinti meninio ugdymo pedagogus kompetentingai vystyti ugdytinių įvairių gebėjimų bei interesų spektrą, puoselėti jų potencialą ir kūrybinį procesą. Siekiant gerinti meninio ugdymo kokybę, pedagogai turi būti pasiruošę bendradarbiauti su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagoginiu personalu, derinti ir integruoti ugdomuosius tikslus, metodus, darbo formas, užtikrinti estetiškai ir meniškai vertingą ugdymo turinį ir ugdymosi aplinką.
tags: #upc #ikimokyklinis #planavimas
