Vaiko gimimą turite įregistruoti per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo Civilinės metrikacijos skyriuje.
Nuo 2017 m. popieriniai gimimo liudijimai neišduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro.
Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento (AT kortelės ar paso), civilinės metrikacijos skyriuje bus galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą.
Gimus vaikui, taip pat turėsite deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą.
Parvykę iš gimdymo namų paskambinkite į savo poliklinikos registratūrą ir praneškite apie naujagimį.
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu per mepis.registrucentras.lt (reikia turėti galimybę prisijungti prie sistemos per el. bankininkystę ar su el. kvalifikuotu parašu).
Registruodami vaiką internetu, sugaišite ne daugiau, kaip 10-15 minučių. Pateksite į Elektroninių valdžios vartus, kur trėsite prisijungti prie sistemos jums patogiu būdu (pavyzdžiui, su mobiliuoju el. paštu ar banko kodais). Pareiškėjo (jūsų) duomenys turėtų būti supildyti automatiškai.
Pateikiami dokumentai. Iš sąrašo "pateikiami dokumentai" pasirinkite reikiamą dokumento tipą, tai padarę spauskite Pasirinkti ir įkelkite sveikatos priežiūros įstaigos išduotą vaiko gimimo pažymėjimo kopiją (skenuotą ar nufotografuotą dokumentą) arba spauskite Naudoti elektroninį dokumentą, jei turite eVGP numerį ir sekite nurodymus.
Taip pat galima naudoti eVGP (elektroninis vaiko gimimo pažymėjimas), kurį jau išduoda kai kurios gimdymo įstaigos.

Statistika ir tendencijos Ukmergės Civilinės Metrikacijos Skyriuje
Rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje kasmet suskaičiuojama, kiek per dvylika mėnesių gimė kūdikių, kiek gyventojų iškeliavo Amžinybėn, kiek buvo įregistruota ukmergiškių santuokų bei ištuokų. Šie skaičiai didžia dalimi lemia demografinę situaciją rajone.
Gimimų statistika
Antai 2021 m. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Jackūnienė informavo, kad pernai buvo registruoti gimę 124 berniukai ir 102 mergaitės. Iš 226-ių pernai registruotų naujagimių - 40 apskaityti užsienyje gimę kūdikiai: 13 - Jungtinėje Karalystėje, 7 - Norvegijoje, 6 - Vokietijoje, 3 - Švedijoje, 2 - Danijoje, 1 - Airijoje, 1 - JAV, 1 - Lenkijoje, 1 - Islandijoje, 1 - Belgijoje, 1 - Ispanijoje. Jauniausia pernai pagimdžiusi ukmergiškė buvo 18-os, o jauniausias vaikelio susilaukęs tėtis - 19-metis. Populiariausi pernai gimusioms mergaitėms duoti vardai - Izabelė, Elija, Ema, Viltė. Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus duomenimis, mažėja ne tik gimimų.

Santuokų statistika ir tendencijos
„Kad ir kaip kas kalbėtų apie santuoką, ji mūsuose neišnyks. Tai liudija skaičiai. Praėjusiais metais rajone įregistruota 241 santuoka - iš jų 159 poros susituokė skyriuje. Nuo 2010-ųjų santuokų skaičius didesnis buvo tik 2013 ir 2014 metais.
Įstatymas numato, kad santuoka registruojama praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo prašymo padavimo dienos. Pagal iš anksto sudarytą grafiką poros tuokiasi šeštadieniais, tačiau sumainyti aukso žiedus galima ir darbo dienomis. Pavyzdžiui, pernai šeštadieniais susituokė 76 poros, penktadieniais - 48, trečiadieniais - 17, ketvirtadieniais - 13, antradieniais - 5. Anksčiau buvo įprasta, kad šiai ceremonijai darbo dienas renkasi ne pirmą kartą besituokiančios poros.
Pasak R. Jackūnienės, daug jaunimo studijuoja, dirba užsienyje. Į Lietuvą kai kurie grįžta tik kartą metuose, dažniausiai - vasarą. Turintys rimtų ketinimų kurti šeimą, parvažiavę atvyksta pas mus ir parašo prašymą po metų įregistruoti santuoką. Todėl neatsitiktinai patraukliausi sutuoktuvėms būna keturi vasaros mėnesiai. Pernai daugiausia porų vestuves atšoko rugpjūtį (50), liepą (40), birželį (29), rugsėjį (25).
„Anksčiau girdėdavome, jog didžiuosiuose miestuose, užsienyje jaunavedžiai ypatingą dėmesį skiria vestuvių datos skaičių kombinacijoms. Ukmergėje tai pirmą kartą pajutome 2011 metų lapkričio 11-ąją, kai plūstelėjo norinčiųjų susituokti būtent tą dieną. Po to kone kasmet sulaukdavome panašių pageidavimų. Jau esame gavę prašymų registruoti santuoką 2017-07-07. Pasitaiko, kad sutuoktuvininkai tik dėl jiems žinomų argumentų ar prietarų skrupulingai renkasi ne tik ceremonijos dieną, bet ir valandą. Pavyzdžiui, kai kurie teigia, jog jokiu būdu nenori tuoktis 15 valandą, kiti - priešingai. Pasitaiko, kad prašoma ceremoniją pradėti tarkime 15.15 valandą.
Užsiminusi apie santuokų statistiką R. Jackūnienė sakė, jog pastarųjų metų skaičiai nuteikia viltingai: „2010-iais rajone susituokė 185 poros, 2011-iais - 199, 2012 metais - tik 183. Negana to, ištuokų skaičius artėjo link pusantro šimto. Jei tai būtų tęsęsi, šiandien kalbėtume apie liūdnus dalykus. Iš viso nuo 1990 metų rajone susituokė 6 482 poros.
Po 1990-ųjų atsivėrus valstybių sienoms ir atsiradus galimybių norintiems išvykti į užsienį, pagausėjo lietuvaičių santuokų su Vakarų šalių piliečiais. R. Jackūnienė teigė, kad 2016 metais dvidešimt vienas ukmergiškis susituokė svečiose šalyse. Daugiausia jų - aštuoni - santuoką įregistravo Jungtinėje Karalystėje. Be to, per metus skyriuje išduotos 23 nustatytos formos pažymos apie šeiminę padėtį dėl santuokos registravimo su kitos valstybės piliečiais.
Kalbėdama apie ukmergiškių santuokas su kitų valstybių piliečiais Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja prisiminė savo darbo pradžią 1988-iais. „Mūsų rajonas iš kitų išsiskyrė santuokų, kurios buvo sudaromos su sovietinių respublikų gyventojais, gausa. Kai sovietinė armija paliko Lietuvą, santuokos su kitataučiais beveik išnyko.
Pašnekovė prisiminė, jog 1988-1990 metais tuoktuvių ceremonija santuokų rūmuose vyko ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba: „Dabar naudojama tik valstybinė lietuvių kalba.
Pasak R. Jackūnienės, asmenims, kuriems nėra sukakę 18 metų, sumažinti santuokinį amžių gali teismas. Pernai jauniausiam jaunikiui buvo 18 metų, vyriausiam - 74-eri. Jauniausia nuotaka - penkiolikmetė, vyriausia - 77 metų.
„Dažniausiai nuotakos būna keleriais metais jaunesnės už jaunikius. Įregistruotos keturios santuokos, kai žmona už vyrą jaunesnė buvo nuo 15 iki 20 metų, trys - kai amžiaus skirtumas buvo daugiau nei 20 metų. Pasitaikė ir priešingų atvejų. 2016 metais antrą kartą tuokėsi 71 moteris, trečią - penkios, ketvirtą kartą - viena. Antrą kartą šeimą kūrė 75 vyrai, keturi - trečią kartą. Penkios poros registravo santuokas su buvusiais sutuoktiniais. Beje, santuokų skaičiaus įstatymas neriboja.
Nuo 1992 metų, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucija, jaunavedžiai gali susituokti ne tik civilinės metrikacijos skyriuje, bet ir bažnyčioje. Pernai rajone esančiuose maldos namuose meilę prisiekė 61 pora. Populiariausia pastaraisiais metais išlieka Taujėnų bažnyčia - 2016-iais čia aukso žiedus sumainė 15 porų. Ukmergės šv. Petro ir Povilo bažnyčioje praėjusiais metais sutuokta 12 porų, Pabaisko bažnyčioje - 11, Pašilės - 8, Žemaitkiemio - 4, Veprių - 3, Vidiškių - 2.
„Pernai daugiausia - aštuonis kartus - santuoką registruoti vykome į Taujėnų dvarą. Krikštėnų dvare ir kaimo turizmo sodyboje „Žirnaja“ vyko po dvi ceremonijas. Taip pat jaunavedžiai aukso žiedus sumainė kaimo turizmo sodybose „Juodasis namas“, „Roris“, privačiose valdose Aleksandravos ir Krikštėnų kaimuose bei Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke.
R. Jackūnienė pastebėjo, jog nepaisant, kad gamtoje ceremonija vyksta šiltuoju metų laiku, ją ypač įtakoti gali pasikeitusios oro sąlygos. „Menu atvejį, kai porą sutuokti reikėjo ant tiltelio. Netikėtai kilo labai smarkus vėjas.

Vestuvių mados pokyčiai
„Kai pradėjau dirbti, beveik visos nuotakos buvo vienodos - balta suknelė, rūtų vainikėlis. Dabar mergaitės tuoktis ateina su įvairių spalvų - vadinamosios šampano, rožinės, kreminės - suknelėmis. Kai kurios šventei renkasi ir ryškios spalvos rūbą. Ne kiekviena segi rūtų vainikėlį - jį pakeičia įvairios gėlytės, karūnėlės, dažnai jaunosios galvą puošia gyvos gėlės. Gerokai didesnė ir nuotakos puokščių įvairovė, kartais prie jos derinamos ir pamergių puokštelės…“ - pasakojo R. Jackūnienė.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tarp jaunavedžių populiaru buvo sutuoktuvėms puoštis tautiniais kostiumais. Vėliau ši tendencija buvo išblėsusi, o dabar pamažu grįžta. Panašu ir su jaunavedžius lydinčiu pamergių ir pabrolių pulku. Anksčiau tai buvo itin populiaru, vestuvėse dalyvaudavo po keliolika porų. „Dabar liudininkai būtini.
Pasak vedėjos, prieš dešimtmetį kitą nebuvo priimta, jog antrą kartą tekanti nuotaka vilktųsi baltą suknelę. Tradicinį jaunikio kostiumą taip pat neretai pakeičia laisvesnė apranga. R. Jackūnienei įsiminė vienos vestuvės, kai nei jaunikis, nei pabroliai nevilkėjo švarkų.
„Pasikeitimų vyksta nuolat.
Nepamirštamos vestuvių suknelės
Civilinės metrikacijos skyriaus istorija ir dabartis
Nuo 1980 metų Ukmergės civilinės metrikacijos įstaiga veikė sovietinės valdžios nacionalizuotame ir rekonstruotame Švč. Trejybės bažnyčios pastate. „Bažnyčia labai greitai pradėjo veikti, birželio mėnesį buvo pašventinta. Kadangi Civilinės metrikacijos skyriui patalpos Vytauto g. 39 esančiame pastate buvo dar tik ruošiamos, išsikraustėme vėlyvą rudenį. Pusmetį bažnyčioje šeimininkavome ir mes, ir klebonas. Su šviesios atminties kunigu Vaclovu Ramanausku puikiai sutarėme, vieni kitiems netrukdėme. Kartais pajuokaudavome, kad bendradarbiaudami galbūt galėtume dar daugiau porų paskatinti kurti šeimą…“ - prisiminė R. Jackūnienė.
Pasak vedėjos, į dabartines patalpas skyrius kėlėsi, kaip tuomet buvo planuota, laikinai. Mat būta minčių Ukmergėje įrengti atskirus santuokų rūmus. Svarstyta galimybė tam panaudoti Kęstučio aikštėje esantį buvusį teismo pastatą, tai buvo aptarta su teisingumo ministru, nes jau daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta diskutuoti apie naujo pastato teismui statybą.
„Nei iš jaunavedžių, nei iš juos pasveikinti atvykusių svečių nesulaukiame kritikos dėl salės, kurioje vyksta ceremonija. Priešingai - daugelis pagiria jaukią ir skoningą aplinką. Tačiau kartais išgirstame pastebėjimų, kad įėjimas į salę - kuklokas.
„Anksčiau buvo ir muzikantas, ir vedlys, rūbinėje pasitikdavo rūbininkė. Dabar jų visų pareigas teko perimti mums. Aišku, gyvos muzikos per ceremoniją nėra, tačiau įrašas maloniai nustebina ne vieną… Iškilmingos ceremonijos metu leidžiame Didžiosios Britanijos princo Čarlzo ir princesės Dianos karališkose vestuvėse skambėjusios muzikos įrašą. Jį mums dovanojo vienas kunigas. Beje, šiuo įrašu esame pasidaliję su kelių miestų santuokų rūmais“, - pasakojo R. Jackūnienė.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja pabrėžė, kad nesvarbu, kokią dieną santuoka registruojama, vyksta iškilminga ceremonija. Valstybės rinkliavos dydis už šią paslaugą - 20 eurų, norinčiųjų susituokti pasirinktoje vietoje - 60 eurų.
„Pasitaiko, kad būsimi jaunavedžiai atvyksta su vestuvių planuotojais ir šie ima vardinti, kaip jie norėtų prieš ceremoniją gėlėmis, žvakėmis išpuošti salę bei jos prieigas, kokias atrakcijas yra sugalvoję. Tokiais atvejais tenka mandagiai paaiškinti, kad esame valstybinė įstaiga, mus varžo įstatymas ir poroms išskirtinio dėmesio negalime skirti. Be to, atsakome ir už saugumą, viešąją tvarką ceremonijos metu“, - pasakojo R. Jackūnienė.
Pasak vedėjos, vestuvių planuotojai savo fantaziją gali išlieti, kai santuoka registruojama ne civilinės metrikacijos įstaigoje, o sutuoktuvių pasirinktose vietose. „Kartais jaunavedžiai pageidauja oficialios ceremonijos metu dar atskirai prisiekti vienas kitam. Tam neprieštaraujame, tačiau patariame iš anksto išsiaiškinti, koks bus apšvietimas, ir priesaikos žodžius skaityti. Iš patirties žinome, kad tai būna jaudinančios akimirkos ir atmintinai išmoktas tekstas gali pasimiršti…“ - kalbėjo R. Jackūnienė.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja teigė, jog kiekvienos vestuvės - didelė šventė. Ne tik jaunavedžiams, bet ir jų artimiesiems, bičiuliams, bendradarbiams. Tačiau ir tokią reikšmingą dieną pasitaiko ir barnių, išsprūsta piktų žodžių, nubraukiama ne viena ašara. Kartais jaunavedžių nuotaiką kiek sudrumsčia santuokos rūmuose pasirodę buvę mylimieji.
Sovietiniais laikais civilinės metrikacijos įstaigoje pradėjusi dirbti R. Jackūnienė mena, jog iškilmingos ceremonijos metu kartu su vedėja jaunavedžius visada sveikindavo tuometinio rajono vykdomojo komiteto atstovai, deputatai. Nuo šių metų Civilinės metrikacijos skyriuje šeimą sukūrusias poras pasveikina savivaldybės meras. Tiksliau - įteikiamas mero Rolando Janicko pasirašytas sveikinimas.

Teisininkės specialybę turinti, 1981 metais Vilniaus universitetą baigusi R. Jackūnienė savivaldybėje pradėjo dirbti nuo 1988 metų spalio mėnesio. Pasak moters, per tuos dešimtmečius keitėsi santvarkos, įstatymai, darbo vieta - reikėjo įprasti dirbti naujomis sąlygomis. „Švč. Trejybės bažnyčią, kur buvo įkurti Ukmergės santuokų rūmai, grąžinus tikintiesiems, teko įsikelti į kitas patalpas. Tam prireikė nemažai laiko tiek tvarkant perdavimo dokumentams, tiek fiziškai dirbant, nes reikėjo saugiai perkelti archyvines knygas, baldus bei kitą inventorių. Tuo laikotarpiu sulaukėme ir daug interesantų: buvo reikalingi įvairūs dokumentai buvusiems tremtiniams ar jų artimiesiems dėl reabilitacijos ar turto grąžinimo, o kitiems - žmonėms dėl žemės nuosavybės įrodymo. Dirbdavome nuo 7 valandos ryto iki vėlyvo vakaro, neskaičiuodami laiko, kad tik padėtume piliečiams greičiau išduoti gimimo, santuokos, mirties liudijimus. O dar per tuos metus užregistruodavome po 500 santuokų“, - prisiminė R. Jackūnienė.
Nors ji net 28 metus dirbo tą patį - Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos - darbą, tačiau, anot R. Jackūnienės vos ne kasmet keitėsi situacijos, įstatymai ir kaskart atrodė, kad iš naujo pradedanti dirbti. Moteris pasakojo, jog kasmet daugėjo išvykstančių rajono gyventojų į užsienį, kuriems reikėjo dokumentų, įrodančių jų tapatybę, pažymų, kad nėra kliūčių tuoktis užsienyje. O po to tie patys žmonės vėl sugrįždavo iš įvairių pasaulio kraštų su užsienietiškais santuokos, vaikų gimimo liudijimais - kad būtų įtraukti į apskaitą bei gautų lietuviškus dokumentus. Santuokas pradėjus registruoti ir bažnyčiose, teko išmokti teisingai sudaryti santuokos apskaitymo įrašus.
„O kur dar santuokų registravimas jaunųjų pasirinktose vietose. Taip ir bėgo dienos, atnešdamos vis kitas naujoves. Mūsų skyrius buvo prijungtas prie Teisės skyriaus, vėliau buvo grąžintas į tą patį statusą, o po kelerių metų vėl susidūrėme su reorganizacija ir t.t.“, - prisiminė R. Ji padėkojo savivaldybės, administracijos vadovams už pagalbą, patarimus, už puikų jos darbo įvertinimą.
R. Jackūnienė šiose pareigose dirbo 35 metus ir 5 mėnesius ir buvo atsakinga, pareiginga, draugiška, darbšti bei sąžininga darbuotoja. Už nepriekaištingą, pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ji ne kartą skatinta padėkomis, o 2019 metais už sąžiningą ir atsakingą darbą civilinės metrikacijos srityje yra gavusi ir tuomečio Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus padėką.
| Metai | Santuokų skaičius | Pastabos |
|---|---|---|
| 2010 | 185 | |
| 2011 | 199 | Populiarumas dėl datos (11.11.11) |
| 2012 | 183 | Mažiausias skaičius |
| Praėjusiais metais | 241 | 159 poros susituokė skyriuje |
| Nuo 1990 | 6 482 | Iš viso |
tags: #ukmerges #metrikacijos #skyrius #kudikiu #registracija

