Priešmokyklinis ugdymas yra svarbus vaikų pasirengimo mokyklai etapas, kurio metu siekiama sudaryti sąlygas vaikams įgyti bendrąsias kompetencijas. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigalios nauji Švietimo įstatymo pakeitimai, kurie gali turėti įtakos priešmokyklinio ugdymo organizavimui. Šiuo metu ugdymo procesą priešmokyklinėje grupėje reglamentuoja bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, kuri nustato ugdymo tikslą, uždavinius, ugdytinus vaikų pasiekimus - kompetencijas, jų ugdymo gaires ir vertinimą.
Priešmokyklinio ugdymo organizavimas ir vertinimas
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. jam sueina 5 metai. Taip pat gali būti teikiamas vaikui, kuriam 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, įvertinus jo ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą. Tėvų (globėjų) sprendimu ugdymas gali trukti dvejus metus, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius bei pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus.
Pedagogai, apibendrinę visų metų vaiko vertinimus pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, jo pažangą ir pasiekimus, teikia rekomendaciją dėl tolesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą arba pagal pradinio ugdymo programą. Jei tėvai (globėjai) nesutinka su pedagogų pateikta rekomendacija, vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių bei pažangos vertinimas vykdomas vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu.
Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. galimybę dalyvauti dvejus metus priešmokyklinio ugdymo programoje galės pasinaudoti tik tie vaikai, kurie į priešmokyklinio ugdymo grupes 2021 m. atėjo tėvų (globėjų) sprendimu 5 metų.
Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo.
Kompetencijų ugdymas ir vertinimas
Programos tikslas - atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius poreikius bei galimybes. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas.
Programoje ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Komunikavimo kompetencija
Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Plėtoja savo žodyną, kuria trumpą nuoseklų pasakojimą, išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja į paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas.
Kūrybiškumo kompetencija
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones, vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti.
Pažinimo kompetencija (Gamtamokslinis ugdymas)
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
- A1. Aplinkos pažinimas per pojūčius: Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
- A2. Gamtos reiškiniai: Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas).
- A3. Daiktai ir medžiagos: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius.
- A4. Tyrinėjimai: Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį.
Informacijos rinkimas ir pateikimas (Gamtamokslinis ugdymas)
- B1. Informacijos rinkimas: Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis.
- B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas: Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina.
- B3. Informacijos patikimumas: Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamas pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių.
- B4. Informacijos šaltinių įvairovė: Domėdamasis smulkiąja tautosaka, negrožinėmis knygomis, pažįsta gamtą.
Gamtinių išteklių nauda ir darna su gamta
- C1. Gamtinių išteklių nauda: Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), augalų, gyvūnų naudą žmonėms.
- C2. Atsargumas gamtoje: Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei.
- C3. Žmogaus įtaka aplinkai: Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
- C4. Išradimai keičia aplinką: Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos.
Įstaigoje kiekvienas vaikas turi savo pasiekimų segtuvą ir meninės veiklos aplankalą. Tai padeda numatyti ugdytinio ugdymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina vaikus mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes vaikams ir pedagogams geranoriškai bendradarbiauti.
Pedagogai kiekvieno vaiko kasdieninius pasiekimus fiksuoja atlikdami stebėjimus, analizuodami vaiko kūrybą, jų atliekamas užduotėles ir kt. Šiame kasdieninio vertinimo etape aktyviai dalyvauja patys vaikai - po veiklos jie įsivertina savo savijautą, komentuoja veiklos rezultatus.
Rekomendacijų rinkinys „Patirčių erdvės“ yra praktiniai patarimai priešmokyklinio ugdymo pedagogams, kaip grupėje ar kitose erdvėse organizuoti įdomias, prasmingas, tikslingas, šiuolaikiškas veiklas, kurios padėtų 5-6 m. vaikams įgyti Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje numatytas kompetencijas ir taip pasirengti mokytis mokykloje. Siūloma kuo dažniau pasinaudoti lauko aplinka priešmokyklinio ugdymo tikslams siekti, o vaikų veiklą lauke laikyti natūraliu veiklos grupėje tęsiniu.
tags: #ugdymosi #pasiekimu #vertinimo #schema #priesmokyklineje #grupeje
