Sveikatos sutrikimai, tokie kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, sąnarių ligos ir kai kurios vėžio rūšys, arterinė hipertenzija, antsvoris ir nutukimas, yra dažni visame pasaulyje. Pagrindinė antsvorio ir nutukimo priežastis - disbalansas tarp suvartojamos ir išeikvojamos energijos. Visame pasaulyje gyventojai įgyja antsvorį ir nutunka dėl to, kad didina bendrą su maistu gaunamą energijos kiekį, vartodami maisto produktus, turinčius daug riebalų, druskos ir cukraus, bet mažai vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Nutukimas yra dažniausias vaikų mitybos sutrikimas visame pasaulyje, pripažįstama kaip pasaulinė epidemija, net apie 20-30 % iš jų yra nutukę.
Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis antsvorio paplitimas turi tendenciją didėti. 2008 metais nutukusių vyrų buvo 17 %, moterų - 20 %, antsvorį turinčiųjų - 61 % vyrų ir 46 % moterų, todėl yra labai svarbu, kad mityba augant vaikui būtų tinkamai subalansuota, ji padeda užtikrinti optimalią sveikatą gyvenime ir gerą visų organų ir sistemų funkcionavimą.
Vaikų mitybai turėtų būti skiriamas didelis dėmesys, kadangi sveikam harmoningam augimui ir vystymuisi reikia pilnaverčių maisto produktų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jie yra būtini gerai sveikatai, reikalingam fiziniam aktyvumui palaikyti, padeda išvengti daugelio ligų ir daro didelį poveikį protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui. Ankstyvosios vaikystės laikotarpis yra ypač svarbus, jame išmokstama, kaip reikia maitintis, ir šie įpročiai išlieka vaikui tapus suaugusiu.
Australijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vaikai, kurie valgo sveiką maistą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, sveikiau maitinasi ir namuose. Ikimokyklinio amžiaus vaikams patariama kasdien valgyti grūdinių produktų, daržovių ir vaisių, pieno, mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių daržovių patiekalų. Vaikai turi vartoti liesą pieną ir jo produktus, jų maisto gaminimui reikia vartoti augalinį aliejų, valgyti nesūrų maistą, naudoti mažiau cukraus. Ruošiant maistą laikytis higienos taisyklių, valgyti virtą, troškintą, gamintą su kuo mažiau riebalų turintį maistą.
Tyrimų metodika ir rezultatai
Kauno miesto 2-8 metų amžiaus vaikai ir jų tėvai buvo tiriami ikimokyklinėse Kauno miesto įstaigose. Atliktas antropometrinis ištyrimas (ūgio, svorio, liemens, klubų apimčių, riebalinių klosčių storio matavimai), kraujo spaudimo ir pulso matavimai. Vaikų kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuotas pagal standartinę formulę (svoris/ūgio kvadratu) ir vertintas pagal amžių ir lytį. Iš ištirtų vaikų 21,9 proc. buvo liesi vaikai, 60,8 proc. normalaus kūno svorio ir 17,3 proc. turintys antsvorio ir nutukę vaikai. Didesnis antsvorio ir nutukimo paplitimas pastebimas 6-8 m. Vaikai, kurių apetitas geresnis valgo daugiau kartų per dieną. Vyresni vaikai dažniau valgo pusryčius ir dažniau vartoja vaisius bei virtas daržoves.
Kėdainių miesto dviejuose lopšeliuose-darželiuose 2020 m. spalio - gruodžio mėn. buvo vykdomas vienmomentinis anoniminės apklausos tyrimas. Apklausti buvo tik ikimokyklines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvai. Užpildyti 319 (74,2 proc.) klausimynų.
Sociodemografinių veiksnių įtaka vaikų mitybai
- Aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikų, kurie pusryčiavo visada buvo reikšmingai daugiau lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis.
- Dirbančių tėvų vaikai dažniau rinkosi sveikesnius pusryčius lyginant su tėvais, kurie nedirbo.
- Socialinis statusas lėmė ir vaikų užkandžiavimo ypatumus; nedirbančių tėvų vaikų, kurie visada užkandžiavo buvo reikšmingai daugiau, lyginant su dirbančių tėvų vaikais.
- Dirbančių tėvų vaikai dažniau valgė troškintus gaminius.
- Šviežių vaisių ir daržovių valgymo ypatumai bei mėsos rūšies pasirinkimas taip pat turėjo ryšį su tėvų išsilavinimu.
Subjektyvus sveikatos ir mitybos vertinimas
Daugumos (66,8 proc.) apklaustųjų šeimų mityba yra iš dalies subalansuota, taip pat 74,6 proc. apklaustųjų pažymėjo šeimose neturintys problemų su viršsvoriu ir savo vaikų mitybos įpročius dauguma (75,0 proc.) vertino patenkinamai. Dauguma (73,0 proc.) tėvų savo vaikų sveikatos būklę įvertino teigiamai, ir per pastaruosius metus sveikatos būklė tik gerėjo. Sveikatos sutrikimai tokie kaip dantų ligos ar alerginės ligos - reti. Dauguma (62,7 proc.) tėvų savo vaikų dantų būklę vertino gerai, o maisto alergijas ar netoleravimus turėjo tik 8,8 proc.
Nustatyta, kad vaikai, pasižymintis geru apetitu, pusryčius valgė dažniau nei vaikai, pasižymintys blogu apetitu. Taip pat tokie vaikai valgė daugiau kartų per dieną ir dažniau pusryčiams rinkosi košes. Tokie vaikai daugiau suvartojo ir mėsos produktų. Vaikai, kurių mityba subalansuota, valgė daugiau šviežių daržovių, bet tuo pačiu ir saldumynų. Vaikai, kurių mitybos įpročiai yra blogi arba patenkinami, dažniau rinkosi gėrimus iš prekybos centrų.
Vaikų svorio įvertinimas turėjo sąsajų su bulvių traškučių valgymo ypatumais. Vaikai, kurių svoris buvo įvertintas kaip normalus, bulvių traškučius valgė dažniau, lyginant su kitomis grupėmis. Vaikų svorio kitimas statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp užkandžiaujančių ir neužkandžiaujančių vaikų. Vaikai, kurių svoris padidėjo per pastaruosius metus, užkandžiavo dažniau, lyginant su vaikais, kurių svoris nekito arba mažėjo. Vaikai, kurių svoris padidėjo, šviežių vaisių namuose valgė dažniau, negu vaikai su nepakitusiu ar sumažėjusiu svoriu.
Išvados
Nustatyta, kad tėvų išsilavinimas, darbinė veikla bei socioekonominiai veiksniai buvo susiję su vaikų mitybos ypatumais. Tėvai teigiamai vertino savo vaikų sveikatą bei mitybinę būklę, tuo tarpu mitybos įpročiai buvo vertinami patenkinamai. Vaikų mitybinė būklė buvo susijusi su nesveikais vaikų mitybos ypatumais. Sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Vaikas, augdamas šeimoje, perima šeimos gyvenimo būdą, požiūrį ir tradicijas, tačiau tai ne visada būna susiję su sveika gyvensena, sveika mityba, ne kiekvienoje šeimoje jis gauna pakankamai žinių.
Sveika mityba: įvadas 5–11 metų vaikams
Tyrimo metu nustatyta, kad tėvų mitybos samprata iš dalies yra teisinga, tėvai žino sveikos mitybos principus, kas yra sveikos mitybos piramidė, tačiau jais šeimoje vadovaujasi ne visi. Tėvams trūksta informacijos apie maisto priedus, papildus, genetiškai modifikuotus maisto produktus (GMO), apie vaiko sveikatai palankius ir nepalankius maisto produktus, taip pat kokios ugdomosios programos, sveikatingumo renginiai, kuriuose yra įgyvendinama sveikatos stiprinimo veikla, vyksta jų vaiko lankomojoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.
Remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, reikia įgyvendinti sveikos mitybos ir sveiko maitinimosi propagavimo programas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose aktyviai dalyvautų ugdymo įstaigos bendruomenė kartu su vaikų tėvais. Pasitelkiant sveikos mitybos ekspertus ir akademinę bendruomenę rekomenduotina reguliariai vykdyti mokslinius tyrimus susijusius su ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymu.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #mityba #magistrinis #darbas
