Specialusis ugdymas - tai specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįgaliojo (neįprasto) vaiko poreikius. Tam gali prireikti specialiųjų mokymo priemonių, mokymo metodų arba įrangos, kartais net patalpų.
Įstaigos ir institucijos, teikiančios pagalbą
Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba (toliau - PPT) teikia įvairias paslaugas. Taip pat veikia Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Nacionalinė švietimo agentūra (toliau - NŠA) taip pat svarbi institucija švietimo sistemoje.
Specialistų komanda sudaro ir vykdo sutrikusios raidos vaiko individualią ankstyvosios diagnostikos ir reabilitacijos programą, kuri sudaroma metams, įtraukiant į šį procesą vaiko tėvus (globėjus). Kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai - vienos ar kelių rūšių paslaugos, skirtos šeimai įgalinti. Kompleksines paslaugas šeimai teikia Bendruomeniniai šeimos namai - savivaldybės teritorijoje veikianti savivaldybės įstaiga ar nevyriausybinė organizacija, kuri koordinuoja, organizuoja ir užtikrina kompleksinių paslaugų teikimą šeimoms, teikia informaciją apie visas savivaldybės teritorijoje teikiamas paslaugas šeimai, tarpininkauja tarp paslaugų teikėjų ir gavėjų.
Daugeliui tėvų yra reikalinga pastovi, nuolatinė informacija, patarimai, parama, kurią gali suteikti socialiniai darbuotojai ir psichologai. Specialistų pagalba vaikui priklauso nuo jo pagrindinės ir galimos šalutinės negalios.
Kontaktinis asmuo - tai ligoniui artimas asmuo, kuris palaiko ryšius, lanko, duoda patarimų, gali atstovauti įvairiomis situacijomis. Asmeninis globėjas - jo tikslas padėti vienam žmogui su negalia. Dažniausiai tai yra atvejais, kai žmogui sunku bendrauti (autizmo, ryškaus protinio atsilikimo, baimės, nerimo, savidestrukcijos atveju). Specialistas neįgaliajam padeda išmokti gyventi su kitais.
Ugdymo formos ir metodai
Ugdymo programos neįgaliųjų vaikų lopšeliuose-darželiuose gali būti įvairios. Tai gali būti:
- Darželis/parengiamoji mokykla, kuri užsiima vaiko užimtumu nuo 1 metų iki tol, kol jie pradeda lankyt mokyklą. Daugelyje Europos šalių yra įsteigti specialieji darželiai, žaidimų mokyklos. Yra netgi vadinamųjų šeimyninių darželių, kuriuose tam tikrą dienos dalį vaikais rūpinamasi privačiame bute ar name.
- Mažos vaikų grupės sudaromos sveikų vaikų darželyje/parengiamojoje mokykloje (grupinė integracija). Tai suteikia progą abiejų grupių vaikams bendrauti bei žaisti.
- Specialiosios mokyklos. Jų tikslas yra skatinti kiekvieną mokinį, kad jis įgytų pagal jo gebėjimus įmanomų įgūdžių ir žinių.
- Individuali integracija. Tai neįgalių vaikų integracija į įprastines klases. Siekmingai individualiai integracijai turi būti tinkamos sąlygos: teigiamas požiūris iš mokytojų ir klasės draugų.
- Specialios profesinės mokyklos, kurios yra skirtos žmonėms, turintiems protinę negalią. Čia jie mokosi įvairių profesinių dalykų. Šis mokymas nuo kitų skiriasi tuo, jog čia daugiau dėmesio skiriama praktiniam, o ne teoriniam mokymui. Galimas ir parengiamasis treniravimas prieš pradedant dirbti specialiuose dirbtuvėse.
- Dienos centrai, kuriose užsiimama neįgaliųjų treniravimu, aktyvia veikla, bendravimu su kitais žmonėmis. Centras pirmiausia skirtas turintiems didžiausią negalią, o užsiėmimai turėtų būti individualūs ir kuo įvairesni. Jiems turėtų vadovauti darbo terapeutai ir kiti specialistai. Dieninių centrų veiklai ypač svarbus glaudus artimųjų ir specialiosios įstaigos personalo bendradarbiavimas. Šis centras gali egzistuoti kaip atskiras vienetas arba būti įrengtas prieglaudoje ar internate.
Kuo labiau sutrikusi funkcija, tuo svarbiau, kad būtų lavinami ir jau egzistuojantys įgūdžiai. Atspirties taškas turėtų būti jau esami sugebėjimai. Būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, jo emocinę raidą, o reabilitacijos tikslas - siekti, kad vaikas taptų harmoningu ir saugiai besijaučiančiu, galinčiu tobulinti savo sugebėjimus.
Siūlomos išbandyti įvairios mokymo technikos, pvz.: mokytojas, taikydamas tam tikrą metodą, analizuoja konkrečią užduotį, bei nustato, kokiems moksleivio gebėjimams reiktų skirti ypatingą dėmesį, siekiant išmokyti jį šių įgūdžių iki galo. Taikytini yra: modeliavimas, pakopinis mokymas, bendraamžių tarpininkavimas, meistriškumo mokymo, mokymosi bendradarbiauti būdai.
Tarptautinės programos ,,Zipio draugai“ tikslas - emocinės vaikų savijautos gerinimas, padedant jiems įgyti socialinių bei sunkumų įveikimo gebėjimų. Šią programą parengė organizacija „Befrienders International“, o dabar vykdo tarptautinė organizacija „Partnership for Children“.
Kitų programų tikslas - mitybos kokybės gerinimas, pieno produktų, vaisių vartojimo skatinimas, sveikos mitybos įgūdžių ugdymas. Kitas tikslas - atskleisti individualius muzikinius vaikų gebėjimus, sužadinti jų emocijas, kūrybiškumą.
Teisiniai aktai ir dokumentai
Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-30 įsakymu Nr. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-12-14 įsakymu Nr. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2011-07-13 įsakymu Nr. Apeliacijų dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2020-07-13 įsakymu Nr. Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2023 m. veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-03-10 įsakymu Nr.
Istorinis kontekstas ir tarptautinė patirtis
JAV yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių globos ir socialinės srities atžvilgiu. Įvairios valstijos yra įkūrusios specialiąsias ligonines „Mentally Retarded“, panašiai kaip ir Anglijoje. Tos ligoninės buvo labai kritikuojamos dėl blogų sąlygų. Nemažai valstijų yra priėmusios specialiųjų įstaigų atsisakymo programą, ir JAV teismai gali nurodyti valstybei sudaryti atskirų asmenų reabilitacijos programas. Šioje šalyje taip pat toliausiai pažengta sutrikusio intelekto vaikų integruoto mokymo srityje (JAV tai vadinama mainstreaming - pagrindinis nukreipimas).
JAV sutrikusio intelekto žmonių yra kelis kartus daugiau negu Švedijoje. Ypač skiriasi neryškiai sutrikusio intelekto žmonių skaičius. Kai kuriose valstijose pernelyg paskubėta uždaryti prieglaudas, ir sutrikusio intelekto žmonės atsidūrė gatvėje. Neretai tenka pamatyti juos vaikštančius su visais asmeniniais daiktais, sukrautais į plastmasinį maišelį.
Dar taip seniai paplitusios prieglaudos buvo kritikuojamos ir palaipsniui išskaidomos. Steigiami maži gyvenamieji namukai, kurių orumą nežeidžiančios sąlygos ir gana jauki aplinka padėdavo negalią turintiems žmonėms sėkmingai integruotis į visuomenę. Apie panašias prieglaudas, turinčias nežmoniškas sąlygas ir žeidžiančias žmogaus orumą parašė Amerikos rašytojai fotografai Burton Blatt ir Fred Kaplan. Jie akivaizdžiai kritikavo tokias prieglaudas. Jų albumas su daugiau nei 150 nuotraukų padarytas per pačias Kalėdas liudija apie nežmoniškas gyvenimo sąlygas.
Vaikai su protiniais atsilikimai visada gimdavo ir gims ateityje bet kurioje šalyje. Tik, deja, ne kiekviena valstybė gali pasirūpinti tais vaikais, arba padėti kitam pasirūpinti jais. Graikijoje, Atėnuose, kur sudievinamas buvo gražus, sveikas kūnas, negalė nebuvo pasmerkta. Vaikai, gimę su protiniais ar fiziniais atsilikimais iš karto buvo atimami iš motinų ir metami nuo uolos. O ką kalbėti apie Sovietų sąjungoje vyraujančią nuostatą? Tais laikais negalė taip pat buvo nepripažįstama. Buvo propaguojama atiduoti tokius vaikus į prieglaudą, atsisakyti jų. Jeigu vaiko tėvai bandydavo atsispirti bei palikti vaiką pas save, auginti jį patys, - tokia šeima buvo visuomenės smerkiama.
JAV pedagogai iki šiol nesutaria, kuris požiūris yra palankesnis atsilikusiems moksleiviams: ar tas, kuris siejamas su integruotu mokymu drauge su negalių neturinčiais bendraamžiais, ar tas, kuris siejamas su ugdymu tarp kitų protiškai atsilikusių vaikų.
JAV steigiami specialieji kursai ženklų kalbai mokyti bei reikalingų įgūdžių gavimui. Juk dažnai atsitinka, jog girdintiems tėvams gimsta kurčias vaikas. JAV taikomi du bendraamžiai kurčiųjų mokslievių dvikalbio ugdymo modeliai. Pagal vieną jų vaikai skatinami natūraliai išmokti AGK iš kurčiųjų ar dvikalbių mokytojų, ir tik tada pradedama juos mokyti anglų kalbos. Šis požiūris pagrįstas tokia mintimi: vaikui lengviau mokytis anglų kalbos, jei jis turės tvirtus AGK pagrindus. Antrojo modelio šalininkai mano, jog nenaudinga iš pradžių mokyti vienos kalbos, o paskui kitos.
1975 m. buvo priimtas visų vaikų invalidų ugdymo aktas (VĮ Nr. 94-142), šie moksleiviai pradėjo dažniau lankyti vietines mokyklas, kur yra ugdomi specializuotose, šaltinių arba bendrosiose klasėse. Tiems vaikams yra taikytinos specialiosios programos.
Lietuvos spec. ugdymo sistemoje susidarė tam tikrų nevienareikšmių ugdymo paradigmų požiūriu situacija. Viena vertus, dar tarybiniais laikais susiformavusi sutrikusio intelekto vaikų ugdymo sistema argumentavo segregacinį (atskyrimo) ugdymo modelį. Vyravo uždaro tipo pagalbinės mokyklos, dabar vadinamos specialiosiomis mokyklomis. Tačiau vienas iš klasikinių buvusios sistemos absurdų buvo tas, kad būtent neįgalės vaikams šios įstaigos buvo visiškai nepasiekiamos. Jos buvo skirtos, visų pirma, lengvo protinio atsilikimo vaikams, o ši diagnozė buvo nesunkiai suteikiama vaikams, kuriems iš žemiausio socialkultūrinio sluoksnio, kuomet paaiškėdavo, kad jie neturi šeimos arba motina nesugeba rūpintis vaiku.
Antra vertus, daugelio specialistų, susižavėjusių integracijos ir dalyvavimo idėjomis, ateinančiomis iš Vakarų šalių, jau nebetenkino tai, jog specialiojo ugdymo sistema, sutelkdama dėmesį į sutrikimo pedagoginę korekciją, paliko nuošalyje vaikų įsiliejimą į socialinės veiklos struktūras, nepajėgė jų parengti savarankiškam gyvenimui.
Šiuo metu, kai dauguma internatinio pobūdžio įstaigų perduodamos apskričių administravimui, visgi realiausiai neįgaliųjų reikmėmis ir ugdymu rūpinasi: mažo tipo organizacijos, NVO ir invalidų draugijos. 2000 - 2001 m. mokyklas lankė 53308 moksleiviai, turintys įvairaus lygio specialiųjų ugdymo poreikių. Jie sudaro 9 proc. visų šalies moksleivių. Taigi, didžioji dalis (45,5 tūkstant.) spec poreikių moksleivių ugdomi visiškos integracijos forma. Dalinės integracijos forma (t.y bendrojo lavinimo mokyklose įsteigtose specialiosiose klasėse) ugdomi 952 specialiųjų poreikių vaikai. Dauguma jų (beveik 6proc) yra sutrikusio intelekto. Dar 6,4 tūkst SPV mokosi specialiosiose mokyklose. Dauguma jų (73proc) ugdomi specialiose mokyklose, skirtose sutrikusio intelekto vaikams.
Ugdymo metodai, dirbant su autizmo sutrikimą turinčiais vaikais
Vis daugiau specialiųjų mokyklų ugdytinių stengiamasi integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas. Nuo 1990 - 1991 iki 2000 - 2001 m. moksleivių specialiose mokyklose sumažėjo trečdaliu.
tags: #ugdymo #programa #nemencines #vaiku #lopselio #darzelio
