Bronius Vaidutis Kutavičius (g. 1932 m. rugsėjo 13 d. Molainių kaime, Panevėžio raj.) - vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, pedagogas.
Jo muzika nuolat atliekama įvairiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Kompozitoriaus kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, originalus muzikinio folkloro vartojimas, gausūs įvairaus pobūdžio simboliai.
Muzikologas ir dirigentas Donatas Katkus teigė: „Man jis buvo numeris vienas iš visų kompozitorių, jis buvo labai muzikalus, turėjo puikius muzikinius duomenis, puikią muzikinę atmintį, puikų įsivaizdavimą. Jo muzikalumas buvo labai keistas. Jo stiliui formuojantis didžiausią vaidmenį atliko žmona, ji klausė kiekvieną jo kūrinį. Viską, ką jis norėdavo padaryti, jis padarydavo su nepaprastu autentiškumu, ir tai jam išeidavo natūraliai.“ Muzikologė Jūratė Katinaitė yra teigusi, kad B. Kutavičius - ryškiausias 20 amžiaus antrosios pusės lietuvių muzikos vardas. „Tai yra žmogus, kuris modernizavo lietuvių muziką.“
B. Kutavičiaus muzika galėtų būti laikoma Lietuvos istorijos veidrodžiu. Kutavičius atgaivina kai kuriuos svarbius Lietuvos žmonių gyvenimo momentus, apeliuodamas į šiuo metu gyvenančių žmonių supratimą. Jis kreipiasi į tolimą, net priešistorinę, Lietuvos protėvių, baltų, praeitį. Iš ten kompozitorius ištraukia detales, kurios padeda iškelti atskirus šiuolaikinio gyvenimo aspektus ir rasti esamą savo minčių pratęsimą. Sovietinės okupacijos metais aktualios temos palietė lietuvių egzistencijos - kalbos, kultūros, tradicijų ir tapatybės - išsaugojimą. Taip gimė vadinamosios pagoniškosios oratorijos, garsios tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ("Paskutinės pagonių apeigos", "Iš jotvingių akmens"). Todėl neatsitiktinai Kutavičius vadinamas svarbiausiuoju 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių Lietuvos kompozitoriumi. Savo kūriniuose kompozitorius perteikia istorinę Lietuvos valstybės raidą ir vykstančias transformacijas. Čia atgaivinami atskiri šalies istorijos epizodai. Tai pagoniška, karališka ir bajoriška Lietuvos laisvė, tradicijos, įsišaknijusios XVII amžiuje, karai ir okupacijos. Lietuva yra įsišaknijusi visuose Kutavičiaus kūriniuose ir jų kontekste.
B. Kutavičius buvo didis kūrėjas ir žmogus, nepasidavęs sovietiniam režimui, drąsiai pasisakęs už laisvę ir deklaravęs meilę tėvynei savo kūryboje. Į kūrybą žiūrėjo labai atsakingai, laikydamasis motto: „šimtą kartų pagalvok - vieną kartą užrašyk“. Anot kompozitoriaus, praeitis jam buvo didžiausia paslaptimi, kurios jis ieškojo muzikoje, „jei nėra paslapties - nėra ir muzikos“. Jis pasižymėjo sugebėjimu užburti publiką, įtraukti ją dažnai į teatralizuotas apeigas, kuriose daug užuominų į istoriją, mitologiją, religiją, senąją liaudies kultūrą.
Biografija
Bronius Vaidutis Kutavičius gimė 1932 m. rugsėjo 13 d. Molainiuose, Utenos apskrityje. 1938-1942 m. mokėsi Molainių pradinėje mokykloje. 1946 m. pradėjo mokytis groti smuiku Panevėžio septynmetėje muzikos mokykloje. Nuo 1949 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo V. Kligio smuiko klasėje. Nuo 1952 m. dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje, kur grojo valtorna kariniame orkestre. 1955-1957 m. tęsė studijas Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo A. Liberio choro dirigavimo klasėje, harmonijos mokėsi pas dėstytoją A. Belazarą. 1958-1959 m. mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. 1959-1964 m. studijavo kompoziciją konservatorijoje (dabar − Lietuvos muzikos ir teatro akademija).
1957-1958 m. dirbo Vilniaus pedagoginiame institute Muzikos katedros laborantu, 1964-1965 m. - LSSR valstybinės filharmonijos muzikos redaktoriumi. 1965-1969 m. dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1969-1974 m. - Vilniaus pedagoginiame institute, 1975-2000 m. - M. K. Čiurlionio menų gimnazijos kompozicijos mokytojas, 1984-2000 m. - kompoziciją konservatorijoje.
Apie vaikystę Molainiuose B. Kutavičius yra sakęs: „Molainiai - mano gimtinė, jai skirta mano polka „Kaip Molainiai degė“. Čia aš išgirdau pirmąsias giesmes ir dainas, jas mėgo mama ir visi penki vaikai. […] kaip mes dainuodavome ilgais žiemos vakarais, kaip kaimynai prašydavo pagiedoti mane - „būsimą kunigėlį“, matyt, neįsivaizduodami niekuo kitu tokio giesmininko. Per dainas mano ir į muziką ateita. Toks gana panašus visų kelias. Nežinau koks jis būtų man susiklostęs, jei keturiasdešimtaisiais Lietuva nebūtų sugriuvusi. Gal būčiau šiandien žemę aręs. Tuo užsiimantis žmogus turėtų būti pats laimingiausias… Aš iki šiol pavydžiu artojui jo darbo dienos nuovargio, laimės visą gyvenimą nugyventi vienoje gryčioje“.
Bronius Kutavičius mirė 2021 m. rugsėjo 29 d.
Kūryba
Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio B. Kutavičius sukūrė daug ir įvairaus žanro kūrinių. Pati svarbiausia ir reikšmingiausia kūrybos dalis - stambūs kantatinio-oratorinio žanro kūriniai. Tai keturių oratorijų ciklas „Panteistinė oratorija“, „Paskutinės pagonių apeigos“, „Iš jotvingių akmens“ ir „Pasaulio medis“; kantata „Du paukščiai girių ūksmėj“, vokalinis instrumentinis ciklas „Jeruzalės vartai“, simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“, kameriniai instrumentiniai ir kiti kūriniai. Parašė 4 operas, vokalinių ciklų, sonatų, kūrinių chorui, dainų, muzikos kino filmams, dramos spektakliams.
B. Kutavičiaus kūryba apima įvairius muzikinius žanrus - nuo muzikos dramos spektakliams ir kino filmams iki operų. Pirmoji B. Kutavičiaus opera buvo kūrinys vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“ (1976 m., pagal S. Gedos libretą), vėliau sukurta opera-poema „Strazdas - žalias paukštis“ (1981 m. S. Gedos tekstais), opera „Lokys“ (2000 m., pagal A. M. Sluckaitės-Jurašienės libretą), sceninis diptikas „Ignes et fides“ (Ugnis ir tikėjimas, 2003 m.; G. Beresnevičiaus ir B. Kutavičiaus libretas). Šis kūrinys apjungia dvi Lietuvai labai reikšmingas datas - pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose ir Karaliaus Mindaugo karūnavimą. Kūrinys turi operos, oratorijos ir baleto bruožų.
B. Kutavičius sukūrė 5 oratorijas: „Panteistinė oratorija“ (1970 m., S. Gedos žodž.), „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978 m., S. Gedos žodž.), „Iš jotvingių akmens“ (1983 m., liet. liaudies žodž.), „Pasaulio medis“ (1986 m., S. Gedos žodž.), „Magiškas sanskrito ratas“ (1990 m., S. Gedos žodž.).
Už kūrinį „Jeruzalės vartai“ (keturių kompozicijų ciklą) 1995 m. B. Kutavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Vokaliniai ir choriniai kompozitoriaus kūriniai artimi teatralizuotiems spektakliams. Vokalininiuose kūriniuose dažniausiai naudojami S. Gedos, Maironio, A. Strazdo, R. Tagorės, J. Meko ir lietuvių liaudies žodžiai.
Iš kamerinių instrumentinių kūrinių reikėtų išskirti „Dzūkiškas variacijas“ styginių orkestrui ir fonogramai“, „Ten toli iki vidurnakčio“ penkiems saksofonams ir penkiems styginiams, „Praeities laikrodžius“ styginių kvartetui ir gitarai, „Pruteną“ smuikui, vargonams ir varpams, simfoninį kūrinį pagal K. Donelaičio poemą „Metai“.
Muzikos Stilius ir Technikos
B. Kutavičiaus muzikai būdingas savitas minimalizmo, intonacijų bei simbolinio mąstymo derinys. Jis labai taikliai ir tiksliai naudoja įvairius garso išgavimo būdus. Kompozitorius garbina pagoniškus simbolius - ąžuolą, šventą kalną Medvėgalį ir kt.
Kompozitoriaus kūriniuose naudojamos įvairios XX a. modernios kompozicijos technikos, tokios kaip aleatorika ir koliažas.
Oratorijos
B. Kutavičiaus oratorijos išsiskiria originalumu ir teatrališkumu. Choras juda salėje, tuo dar įtaigiau kurdamas apeigos įspūdį. Kūriniai dažnai atspindi neišvengiamą krikščionybės atėjimą.
Pavyzdžiui, oratorijoje „Paskutinės pagonių apeigos“ galima išskirti šias dalis: I d. „Pradžia“ II d. „Medvėgalio pagarbinimas“ III d. „Gyvatės užkalbėjimas“ IV d. „Pabaiga“.
Kameriniai Kūriniai
B. Kutavičiaus kameriniai kūriniai taip pat įdomūs. Juose kompozitorius naudoja įvairias modernias kompozicijos technikas, tokias kaip aleatorika ir koliažas. Vienas iš pavyzdžių - „Dzūkų variacijos“ fortepijonams.
Įvertinimas ir Atminimas
Už savo kūrybą Bronius Kutavičius buvo apdovanotas įvairiais svarbiais apdovanojimais:
- LSSR valstybinė premija (1987 m.)
- Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (1995 m.)
- Gedimino IV laipsnio ordinas (1999 m.)
- Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius (2003 m.)
1988 m. apie B. Kutavičių sukurtas dokumentinis filmas „Žemės muzika, vėjo spalva“ (rež. V. Imbrasas).
2024 m. liepos 15 d. Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) vyko Broniaus Kutavičiaus kūrybos vakaras, skirtas kompozitoriaus atminimui.
tags: #kutavicius #bronius #gime
