Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nugriauti buvusio darželio-mokyklos pastatus Vokiečių g. 13A atveria galimybę išsaugoti istoriškai ir kultūriškai svarbią teritoriją - Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės kompleksą. Šis kompleksas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, yra valstybės saugomas nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas.

Darželis šioje svarbioje vietoje buvo pastatytas sovietmečiu. Iki tol ugdymas čia nevyko, o Vytės Nemunėlio pradinė mokykla persikėlė į M. Daukšos gatvėje esančią mokyklą. Nuo 2018 m. patalpos buvo išnuomotos.

Archeologiniai tyrimai šioje teritorijoje pradėti dar 2011 m. Jų metu aptikti reikšmingi Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės pastatų pamatai (rūsiai), kurie oficialiai įtraukti į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomi. Teritorijoje taikomas specialus tausojimo naudojimo režimas, įpareigojantis užtikrinti tinkamą paveldo apsaugą.

2020 m. Vyriausybė Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Mikvės pastatus perdavė Geros valios fondui kaip kompensaciją už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą. Siekiant užtikrinti galimybę fondui perimti sklypą ir inicijuoti jo tvarkymą, Savivaldybė pritarė Kultūros paveldo departamento siūlymui keisti sklypo Žydų g. 5 paskirtį į visuomeninės paskirties teritoriją po to, kai bus nugriautas dabartinis pastatas ir atlikti archeologiniai tyrimai.

Didžioji Vilniaus sinagoga kasinėjimų vietoje pastatyta 1633 metais. Sinagoga labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais, galutinai ji nugriauta 1955-1957 metais, o toje vietoje pastatytas vaikų darželis. Griovimo darbus vykdo bendrovė „Grinda“, tikimasi juos užbaigti iki rugsėjo 5 dienos.

Vilniaus istorijos svarbiausi etapai

Minint miesto jubiliejų, svarbu prisiminti svarbiausius Vilniaus istorijos įvykius:

• 1323 m. sausio 25 d.: Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Vilnius Gedimino laiške, kviečiant į Lietuvą karius, pirklius, amatininkus ir dvasininkus.
• 1387 m. vasario 17 d.: Jogaila suteikė privilegiją įsteigti Vilniaus vyskupiją.
• 1387 m. kovo 22 d.: Jogailos privilegija Vilniui suteikta Magdeburgo teisė, leidusi miestiečiams turėti valdžios institucijas ir reguliuoti prekybos bei amatų klausimus.
• Apie 1416 m.: Vytautas Vilniuje įkurdino Kyjivo ir visos Rusios metropolitą, rusėniškosios miesto dalies epicentru tapo Stačiatikių bažnyčios vadovo jurisdikcija.
• 1503 m.: Pradėta Vilniaus miesto mūrinės gynybinės sienos statyba, baigta 1522 m.
• 1522 m.: Pranciškus Skoryna Vilniuje įkūrė pirmąją spaustuvę LDK ir išleido „Mažąją kelionių knygelę“.
• 1544 m.: Vilniuje susitiko Barbora Radvilaitė ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas.
• 1579 m.: Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privilegijų raštą, o popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus kolegijos reorganizavimą į universitetą.
• 1604-1618 m.: Pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia, tapusi Baroko epochos pradžios simboliu.
• 1655 m. rugpjūčio 8 d.: Vilnių užėmė maskvėnų kariuomenė.
• 1794 m. balandžio 24 d.: Vilniaus rotušės aikštėje paskelbtas sukilimo prieš Rusiją aktas.
• 1832 m.: Rusijos imperijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą.
• 1860 m. rugsėjo 4 d.: Į Vilnių atvyko pirmasis traukinys.
• 1918 m. vasario 16 d.: Pasirašytas Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė.
• 1919 m. balandžio 19 d.: J. Pilsudskio vadovaujama lenkų kariuomenė išvijo bolševikus iš Vilniaus.
• 1920 m. spalio 9 d.: Vilnių užėmė generolas Lucjanas Želigowskis, paskelbęs Vidurio Lietuvos Respubliką.
• 1931 m. balandžio pabaigoje: Vilnių sukrėtė didžiausias potvynis miesto istorijoje.
• 1939 m. rugsėjo 19 d.: Vilnių užėmė ir apiplėšė Sovietų Sąjungos kariuomenė.

Vilnius skirtingose santvarkose

Atkurtai Lietuvai Vilnius priklausė neilgai. 1918 m. pabaigoje-1919 m. pradžioje Lietuvos valdžios struktūros persikėlė į Kauną, o į Vilnių įžengus bolševikams, buvo kuriama efemerinė sovietinė Lietuvos ir Gudijos (LitBelo) valstybė.

1919 m. spalio 10-12 d. vyko atkurto Vilniaus universiteto, pavadinto karaliaus Stepono Batoro vardu, atidarymo iškilmės. Nors universiteto atkūrimą deklaravo ir lietuviai, ir bolševikai, realiai jį atkūrė lenkai.

1920 m. spalio 9 d. Vilnių užėmė generolas Lucjanas Želigowskis, paskelbęs Vidurio Lietuvos Respubliką su sostine Vilniumi. 1922 m. šios pseudovalstybės seimas balsavo už prisijungimą prie Lenkijos, ir Vilniaus kraštas tapo Lenkijos dalimi.

1925 m. Vilniuje įkurtas Žydų mokslo institutas (YIVO) - pirmoji pasaulietinė Rytų Europos žydų studijų akademija. Nacių okupacijos metais institutas buvo perkeltas į Niujorką.

1927 m. vasario 16 d. Vilniuje mirė Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras dr. Jonas Basanavičius.

1931 m. balandžio pabaigoje Vilnių sukrėtė didžiausias potvynis miesto istorijoje. Neris buvo pakilusi 825 cm virš nulinės žymos, užlieti net Vilniaus arkikatedros rūsiai.

1939 m. rugsėjo 19 d. Vilnių užėmė Sovietų Sąjungos kariuomenė.

Sausio 13-oji: įvykiai ir atmintis

Šeštadienio rytas prie Vilniaus televizijos bokšto - toks pat ramus, kaip prieš 30 metų 1991-ųjų sausio 12-ąją. Šiomis dienomis storas sniego sluoksnis taikiai padengė ne tik teritoriją aplink bokštą, bet ir nedidelius granito obeliskus, kurių kiekvienas žymi vietą, kur krito bokšto gynėjai.

1991 m. sausio 13 d. Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto (dabartinį LRT) pastatą žuvo 14 žmonių.

Vienas Sausio 13-osios nakties liudininkų, fotografas Virgilijus Usinavičius, prisimena, kaip beveik visiškoje tamsoje, prie pat bokšto, kur degė vos pora žibintų, jis sugebėjo padaryti kelis kadrus. Viena iš jo nuotraukų, kurioje užfiksuotas tankas prie TV bokšto, tapo centrine Sausio įvykių nuotrauka.

Po kruvinosios nakties nuotraukos, kaip sovietų armijos agresijos įrodymai, skubėta perduoti į užsienį. Nuotrauka jau ketvirtą valandą ryto buvo perduota į Londoną, vėliau - į Paryžiaus agentūrą AFP.

Nors ir praėjus beveik parai po įvykių, vis dar ne viskas aišku, tačiau nuotraukos, liudininkų pasakojimai ir teisminiai dokumentai patvirtina sovietų kariškių agresiją.

1991 m. rugpjūčio pučo dienomis, kai atrodė, jog viskas - senosios gvardijos šalininkai perims valdžią Maskvoje ir tada perversmininkai ims tankais traiškyti Lietuvą, V. Usinavičiaus pagrindine nuotrauka liko būtent ta, kurioje 1991-ųjų sausio 13-ąją užfiksuotas tankas prie TV bokšto.

„Sausio 13-oji man yra pikas, vienas etapų, vienas svarbiausių įvykių didesnėje sekoje. Ši naktis išsiskiria savaime, tai buvo diena X, nes tas imperijos ir mūsų susidūrimas buvo užprogramuotas dar kovo 11-ąją ar net anksčiau. Buvo aišku, kad teks aiškintis santykius“, - tikino pašnekovas.

Prie LRT memorialo, skirto Sausio 13-ajai atminti, vyksta tradicinis laisvės gynėjų pagerbimo renginys. Degant atminimo laužams, prie memorialo dedami vainikai, skirti laisvės gynėjų atminimui.

Nors praėjo trys dešimtmečiai, Sausio 13-osios įvykių atmintis išlieka gyva, primindama apie kovą už laisvę ir jos kainą.

tags: #ufonautinis #darzelis #sausio #13g

• Keptų kiaušinių receptai
• Priežastys ir pasekmės
• Gaktos dugno disfunkcija nėštumo metu
• Mickūnų vaikų lopšelis-darželis, Jaunimo g.
• Kaip nuginčyti tėvystę