Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tyrimas buvo atliekamas atsižvelgiant į įstaigoje gautus pareiškėjų (tėvų) skundus, paklausimus, prašymus, kuriuose išsakomi nusiskundimai dėl vaikų maitinimo ugdymo įstaigose, ilgų eilių, siekiant patekti į ugdymo įstaigą, ir kitas problemas.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011 metais Lietuvoje veikė 647 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kuriose ugdomi 97 929 vaikai. Didžioji dalis vaikų - 87 380 - ugdomi miestuose, kur veikia 521 ugdymo įstaiga. Kaimo vietovėse ugdomi 10 549 vaikai, jiems skirtos 126 ugdymo įstaigos. Miesto ir kaimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 5 423 grupės, iš viso 94 764 vietos. Miesto ugdymo įstaigose yra 4 776 grupės ir 84 091 vieta, o kaimo - 647 grupės ir 10 673 vietos.

Minėti statistiniai duomenys atskleidė, kad ugdymo įstaigas lanko daugiau vaikų, nei realiai yra vietų. Daugelyje ugdymo įstaigų, ypač didžiuosiuose miestuose, grupėse yra daugiau vaikų, nei leidžia higienos normos reikalavimai.

Atliekant tyrimą, iš Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų, savivaldybių administracijų, visuomenės sveikatos centrų ir teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų surinkta informacija atskleidė šias problemas:

• Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta lopšelio amžiaus vaikų grupių. 2011 metais buvo 1109 lopšelio grupės (2010 m. - 1085), tačiau esamų grupių nepakanka, jose dažnai viršijamas leistinas vaikų skaičius.
• Trūksta vietų ikimokyklinio amžiaus vaikams (nuo 3 metų), ypač Vilniuje ir Kaune. Dėl vietų trūkumo į grupes priimama daugiau vaikų nei leidžia higienos norma, o tai neigiamai veikia ugdymo proceso kokybę: didėja triukšmas, pavargsta vaikai ir auklėtojai, trūksta individualaus darbo su vaikais.
• Daugumoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų trūksta arba visai nėra psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Padaugėjo vaikų, turinčių kalbos, bendravimo, emocinių ar psichologinių sutrikimų, kuriems reikalinga specialistų pagalba.
• Dauguma vaikų, gyvenančių kaimo vietovėse, susiduria su pavėžėjimo problema. Jei tėvai negali vaikų pavežėti, jie negali lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
• Visuomenės sveikatos centrai, atlikdami patikrinimus, dažniausiai nustatė patalpų ir teritorijų įrengimo reikalavimų pažeidimus, taip pat viršijamą leistiną vaikų skaičių grupėse. Kai kuriose ugdymo įstaigose vaikų maitinimas organizuotas nesilaikant suderinto valgiaraščio. Taip pat nustatyta, kad kai kurios ugdymo įstaigos veiklą tęsia neturėdamos leidimo-higienos paso.
• Ugdymo įstaigos dažnai negali pašalinti pažeidimų, kurių pašalinimui reikia didesnių lėšų (pvz., darželio teritorijos aptvėrimas, langų keitimas), nes ne visos savivaldybės atsižvelgia į darželių vadovų prašymus skirti lėšų.
• Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatė daug pažeidimų maisto tvarkymo skyriuose: nesaugus maisto ruošimas, vaikų maitinimo organizavimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neleistinų produktų naudojimas, maisto paruošimas neatitinka vaiko amžiaus ypatumų bei sveikos mitybos principų.

Apie atskleistas problemas vaiko teisių apsaugos kontrolierė informavo miestų/rajonų savivaldybių administracijų direktorius ir prašė imtis priemonių šioms problemoms spręsti.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir kontekstai

Vaikų ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje yra sudėtingas procesas, siekiantis visapusiškai plėtoti kiekvieno vaiko asmenybę. Tam vadovaujamasi svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais: ugdymo(si) ir priežiūros vienovės, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo, vaiko ir mokytojo bendro veikimo, lėtojo ugdymo(si) ir reflektyvaus ugdymo(si) principu. Svarbus yra ir šeimos ir mokyklos partnerystės principas, kai mokykla ir šeima bendradarbiauja rengiant Programą.

Gairėse ikimokyklinio ugdymo programoms pateikiama nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę.

Siekiant įtraukaus ugdymo, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.

Ikimokyklinio ugdymo kontekstų tipai:

• Žaismės kontekstas: palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, skatina džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, eksperimentuojant.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: skatina vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didina judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam vaikui kurti savo individualų tapatumą, dalyvaujant vaikų subkultūros bei artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: kuria ir palaiko aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatina giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoja vaikų skaitmeninį sumanumą ir informatinį mąstymą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata ir gebėjimai:

• Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
  • Maisto ir higienos įpročiai: Vaikai ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą, mokosi jį ruošti, įvardija sveikus maisto produktus, supranta higienos svarbą.
  • Asmens higiena ir savitvarka: Vaikai mokosi savarankiškai naudotis tualetu, praustis, apsirengti ir nusirengti, tvarkytis savo daiktus.
  • Sauga: Vaikai pažįsta šviesoforo spalvas, žino saugaus eismo taisykles, supranta, kodėl nesaugu eiti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus.
• Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
  • Judėjimo koordinacija ir valdymas: Vaikai mokosi įvairių judesių, lavina koordinaciją, pusiausvyrą, orientaciją erdvėje, bėgioja, šokinėja, mina triratuką.
  • Smulkiosios motorikos ir koordinacijos įgūdžiai: Vaikai lavina pirštų miklumą, mokosi tikslingai siekti ir paimti daiktus, taisyklingai laikyti rašiklį, pieštuką, žirkles, atlikti sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais.

tags: #tyrimo #atlikimas #ikimokyklineje #istaigoje

• Saugus kilimėlis anūkui
• Lentos su dėlionėmis vaikams
• Bitino auklėjimo teorija ir technologija
• Iniciatyvos „Saulutės“ darželyje
• Pasaulio sveikatos organizacijos žindymo politika