Darbo ir šeimos derinimas šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis sudėtingesnis, todėl daugelis tėvų ieško pagalbos prižiūrint vaikus. Auklės vaidmuo šeimoje yra itin svarbus, tačiau svarbu suprasti, kad auklių būna įvairių, ir kiekviena jų atlieka skirtingas funkcijas bei turi skirtingas atsakomybes. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius auklių tipus, jų specifiką, paieškos ypatumus bei iššūkius, su kuriais susiduria tiek auklės, tiek tėvai.
Įvairios auklių tipologijos ir jų funkcijos
Auklės gali būti skirstomos pagal darbo laiką, vaiko amžių, šeimos poreikius ir kitus kriterijus. Kiekvienas tipas turi savo specifiką ir reikalavimus.
Nuotolinė auklė: nauja vaikų priežiūros forma
Tai palyginti naujas vaikų priežiūros būdas, atsiradęs naujausių technologijų dėka. Nuotolinė ar virtuali vaikų priežiūra padeda prižiūrėti vaikus per atstumą, naudojantis tokiomis vaizdo skambučių platformomis kaip Skype ar Facetime. Šiomis dienomis daug tėvų dirba iš namų ir, kad susikauptų, jiems reikalinga tyla ir ramybė. Štai čia ir gali padėti nuotoliniu būdu dirbanti auklė. Nesvarbu, ar jums reikalinga nuotolinė auklė, galinti padėti vaikui paruošti namų darbus, išmokyti vaiką naujos kalbos, ar tiesiog užimti vaiko dėmesį, kol dirbate, rasite puikią auklę naudodami Babysits. Tačiau svarbu nepamiršti, kad nuotolinė vaikų priežiūra labai skiriasi nuo įprastinės.
Auklė pagal iškvietimą: lankstumas ir operatyvumas
Turbūt dažniausiai sutinkamas auklės tipas yra vadinamoji auklė pagal iškvietimą. Tėvai, kuriems auklė reikalinga nereguliariai, dažnai samdo tokią auklę, kuri yra lankstesnė ir gali prisitaikyti prie nenuspėjamo tėvų tvarkaraščio. Auklė pagal iškvietimą reikalinga neplanuotų nutikimų atveju, tokių kaip, pavyzdžiui, tėvams užtrukus darbe ar sugalvojus spontanišką pasimatymą mieste. Šio tipo auklė neturi nustatytų darbo dienų ar laikų, tačiau, atsižvelgiant į tėvų poreikius, galėtų dirbti kas savaitę ar pan. Toms auklėms, kurios nori vaikų priežiūrai skirti apie pusę darbo dienos, teikti paslaugas pagal iškvietimą gali būti puiki išeitis!
Nuolatinė auklė: stabilumas ir patikimumas
Kitas populiarus auklės tipas yra nuolatinė auklė. Tokia auklė vaikus prižiūri kiekvieną savaitę ar mėnesį tomis pačiomis dienomis, tuo pačiu laiku. Tai, pavyzdžiui, gali būti, kai tėvai turi pasimatymą, treniruotę ar dirba naktinėje pamainoje darbe. Daugeliui tėvų reikia dirbti visą dieną įprastomis valandomis, nuo 9:00 iki 17:00, nors jų vaikams pamokos baigiasi daug anksčiau. Šiuo atveju, auklė pasitiktų vaikus mokykloje po pamokų, parvestų namo ir prižiūrėtų vaikus, kol tėvai grįš iš darbo.
Vakarinė auklė: pagalba po darbo valandų
Kaip ir išduoda pavadinimas, vakarinė auklė prižiūri vaikus vakarais, paprastai nuo 18:00 iki kol tėvai grįžta namo. Tėvai taip pat gali paprašyti auklės pagaminti vakarienę vaikams ar paruošti juos miego laikui. Vakarinė auklė nepakeičiama tiems tėvams, kuriems dažnai reikia padirbėti iki vėlumos, susitikti su draugais ar nueiti į pasimatymą.
Naktinė auklė: parama miego poreikiams
Naktinė auklė yra kiek mažiau įprastas auklės tipas, tačiau vis populiarėjantis tarp tėvų. Ypač kai turi naujagimį vaikelį, tėvai dažnai neišsimiega. Kartais jie miega tiek mažai, kad tikrai reikia papildomo nakties miego. Štai tuomet naktinės auklės ir gali pagelbėti. Kol tėvai miega, auklė prižiūri vaikelį. Šiuo atveju, jeigu kūdikis pabus, tėvams nereikės keltis, nes auklė viskuo pasirūpins. Tačiau svarbu, kad ir naktinė auklė, ir tėvai būtų užtikrinti bei pasitikėtų vienas kitu, nes paprastai tokio pobūdžio vaikų priežiūra reikalauja daugiau atsakomybės. Naktinė auklė gali būti ir tokia, kuri nakvoja jūsų namuose, prižiūrėdama vaiką, arba tokia, kuri prižiūri vaiką ypač vėlai vakare.
Darbo dienomis ir savaitgalinė auklė: specifiniai poreikiai
Darbo dienomis dirbanti auklė vaikus prižiūri tik nuo pirmadienio iki penktadienio. Tokią auklę samdo tėvai, kuriems auklė reikalinga tik darbo dienomis, kol jie patys dirba. Tuo metu savaitgalinė auklė dirba išskirtinai tik savaitgaliais. Tai gali būti ir dienos metu, ir vakarais.
Auklė vestuvėms ir vakarėliams: šventės palydovė
Daugeliui porų neramu pasiimti vaikus į vestuves. Su vaikais vestuvių šventė gali būti daug smagesnė, tačiau lygiai taip pat vestuvės gali būti ne tokios smagios, jei vaikas, pavyzdžiui, nuolat verkia. Todėl tėvai dažnai pasamdo auklę, kuri gali prižiūrėti vaikus per vestuves. Auklė gali pasirūpinti vaikais ceremonijos metu, užimti vaiką žaidimais ir pan. Auklė vaikų vakarėlio metu yra daug labiau įprasta, nei manote. Kai tėvai rengia vaikų šventę, į kurią pakviesta kone visa klasė, namai labai greitai prisipildo!
Vasinė auklė: vasaros pagalba
Vasarine auklė yra tokia, kuri paprastai dirba tik vasaros mėnesių laikotarpiu. Tai gali būti dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad auklei vasaros atostogos po mokyklos ar pan. Toks darbas puikiai tinka vyresnio amžiaus mokiniams ar studentams. Vasarinė auklė ypač naudinga tėvams, kurie patys vasaros metu dirba, o jų vaikams mokyklinės atostogos.
Naujagimių, darželinukų, mokyklinių amžiaus vaikų auklės
Naujagimių auklės yra tarp brangiausių, nes jos turi ne tik patirties su mažyliais, bet ir geba greitai bei ramiai reaguoti į visus jų poreikius. Darželinuko auklė padeda prižiūrėti vaiką, kai jis serga ir negali lankyti darželio. Mokyklinių amžiaus vaikų auklės dažnai vežioja vaikus į būrelius ir iš jų, todėl vairavimo įgūdžiai yra privalumas. Taip pat svarbu, kad auklė suprastų šio amžiaus vaikų poreikius.
Auklės darbas turtingose šeimose: iššūkiai ir realybė
Kai kurie auklės darbai gali būti itin prabangūs, tačiau tuo pačiu ir kupini iššūkių. Istorija apie auklės darbą turtingoje Londono šeimoje atskleidžia, kad ne viskas, kas blizga, yra auksas.
Istorija apie darbą turtingoje šeimoje Londone
Įsidarbinau aukle viename turtingiausių Londono rajonų - Meifere. Šeima - azerbaidžanietė mama, kuri buvo „bosas“, jos vyras, kuris nesprendė nieko, močiutė ir trys vaikai - septynmetė dukra ir trimečiai dvynukai sūnūs. Darbo sąlygos iš pradžių atrodė gundančios - beveik pusantro tūkstančio svarų į rankas, gyvenimas prabangiame name, maistas jų sąskaita. Maniau, su vaikais tikrai nebus sunku - ne naujagimiai, o dar tikėjausi močiutės pagalbos, nes ji, dar gan nesena moteris, greičiausiai ir taip prižiūri anūkus. Deja, viskas pasirodė kur kas blogiau.
Nuo kontrolės ir priekaištų iki emocinio atstumo
Aitan, toks buvo mamos vardas, pirmiausia pasakė man, kad esu per daug „apvali“ ir turėčiau numesti bent penkis kilogramus, tada davė adresą ir liepė vykti į privačią kliniką. Joje turėjau atlikti pagrindinius tyrimus ir atnešti jai pažymą, kad nesergu jokiomis, kaip ji pati sakė, „bjauriomis ligomis“. Namuose buvo ir namų šeimininkė, maloni moteris iš Ukrainos, valgyti man nereikėjo gaminti. Turėjau turėti dvi valandas laisvo laiko, bet jos buvo tik teorinės, nes dvyniai pietų miego beveik nemiegodavo. Gavau darbų sąrašą, kas man priklauso ir kas griežtai draudžiama. Vyresnioji duktė lankė mokyklą, mano darbas buvo suruošti ją kas rytą ir kartu su vairuotoju nuvežti į mokyklą, po pietų pasiimti. Kaip tik pataikiau, kai mama nusprendė savo dvynius atpratinti nuo sauskelnių, man teko mokyti juos sėdėti ant puoduko. Kiekvieną kartą tik pamatę savo prabangius puodus jie žviegdavo lyg apsėsti. Net išėjusius į namų kiemą palakstyti ant sodininko išpuoselėtos žolės turėdavau nuprausti, perrengti, išplauti nosį jūros vandeniu. Filmukus galėdavau įjungti tik kai valgydavo, bandžiau iš pradžių protestuoti, kad vaikams taip nėra gerai, bet buvau užčiaupta, nes taip rekomendavo prieš tai buvusi anglė auklė, o ji buvo ne bet kokia, o iš Normando koledžo! Jame ruošiamos auklės profesionalės, dirbančios daugiausia aristokratų namuose. Kaip man vėliau papasakojo ukrainietė namų šeimininkė, profesionali anglų auklė jų namuose ištvėrė vos savaitę, neapsikentusi Aitan priekabių, išėjo pamiršusi geras angliškas manieras. Beje, auklių iš Normando koledžo metinė alga - 25 tūkst. svarų, aš „kainavau“ beveik tris kartus pigiau. Po savaitės darbo Aitan lyg tarp kitko užsiminė, jog visuose namuose įrengtos stebėjimo kameros, kad tarnai (taip ji ir vadino samdomus žmones), kurie jai dirbo, elgtųsi padoriai, nevogtų, o aš - neskriausčiau vaikų. Vyras buvo užguitas, kaip supratau iš aplinkybių, jaunas rusas buvo tiesiog „sėkmingai ištekėjęs“ už Aitan, jos šeima turėjo stambų naftos verslą. Močiutė namuose neveikė nieko, kai ji nebūdavo kokiame nors manikiūro ir pedikiūro salone ar nesiaubdavo prabangių parduotuvių, stebėdavo mane per kompiuterį ir parašydavo žinutę, pavyzdžiui, kad ne taip valgydinu vaikus. Jos darbas būdavo ir vakarais peržiūrėti visus dienos įrašus ir taip kontroliuoti „tarnus“. Meilę dukteriai ir sūnums motina rodydavo tik dovanomis. Vyresnioji mergaitė nuo galvos iki kojų buvo aprengta tik dizainerių drabužiais. Dvyniai valgydavo namų šeimininkės gamintus patiekalus. Man maistas buvo perkamas atskirai, jį turėdavau valgyti savo kambaryje. Iš pakuočių suprasdavau, kad man pirkdavo tik nukainotą ir iš pigių parduotuvių. Nežinau, kaip tie vaikai augo iki manęs, ar motina juos žindė, ar glaudė, ar skaitė pasakas, greičiausiai, kad jie nieko to nebuvo gavę, nes elgėsi kaip laukinukai, man jų buvo nuoširdžiai gaila. Naktimis miegodavau dvynių kambaryje, jiems susapnavus blogą sapną, glaudžiau ir tyliai dainuodavau lietuviškas lopšines. Mažieji dvyniai viską gaudavo, ko tik užsimanydavo, parpuolę ant grindų ir spiegdami ne savo balsais. Iš pradžių tokį triuką bandė taikyti ir man, buvo labai nustebę, kad neišsigandau ir nepanikavau, o ramiai laukiau, kol baigs. Su septynmete kalbėdavome ne tik apie dizainerių drabužius ir „jos būsimą plastinę nosies operaciją, kad nosytė būtų kaip mamos“, bet ir apie draugus mokykloje, kaip sekėsi, kaip jaučiasi. Man pačiai buvo labai sunku, pats požiūris kaip į tarnaitę labai slėgė ir dar tas žinojimas, kad tave stebi kameros visur, net ir tualete. Gal būčiau pabėgusi jau po pirmo darbo mėnesio, bet tiesa buvo ta, kad tiesiog buvo gaila vaikų, kurie nepatiria mamos meilės ir švelnumo. Pirmą darbo mėnesį gavau tiek, kiek buvome sutarę, vėliau prasidėjo cirkai. Antrą mėnesį ji man išskaičiavo pusę už privačios klinikos tyrimus, nes, girdi, ir man taip naudinga žinoti apie savo sveikatą. Vėliau pradėjo kabinėtis prie smulkmenų - įskėliau porcelianinį puodelį iš „Harrods“ parduotuvės - minus penkiasdešimt svarų, suvalgiau ekologišką obuolį, kuris man nebuvo skirtas, dar minus dvidešimt svarų, įtartinai sumažėjo jos specialiai atsisiųsdintų kvepalų iš Omano buteliuko tūris, kas gi kitas, jei ne aš, galėjo juos iškvėpinti? Taip „minusuodavo“, kad nebeuždirbdavau nei 1000 svarų. Į jokias kalbas nesileido, negalėjau pasiaiškinti, tiesiog mokėdavo, kiek norėdavo.
Auklės darbas pagal "Au Pair" programą: tarptautinė patirtis
"Au Pair" programa suteikia jaunimui galimybę ne tik užsidirbti, bet ir pagilinti kalbos žinias, susipažinti su šalies kultūra ir tradicijomis.
"Au Pair" programos privalumai ir sąlygos
Tarp norinčiųjų dirbti auklėmis populiari tarptautinė "Au Pair" programa, suteikianti galimybę ne tik užsidirbti, bet ir pagilinti kalbos žinias, susipažinti su šalimi, susirasti draugų. Be to, merginas iš Lietuvos svečioje šalyje globoja ir jų interesus gina programos atstovai. Pasak Lietuvos darbo biržos Užsienio ryšių skyriaus vedėjos Lionginos Beinoravičienės, merginoms, kurios nori susirasti auklės darbą kurioje nors Europos Sąjungos šalyje, verta pabandyti įsidarbinti pagal "Au pair" programą. Geriausia tai daryti per darbo biržą, nes jos paslaugos nemokamos, be to, garantuojamas patikimumas. "Au Pair" sąlygos palankios, nes suteikia galimybę ne vien įsidarbinti, neblogai uždirbti, bet ir pagilinti kalbos žinias, pažinti kitų šalių kultūrą, tradicijas. Šeima joms suteikia atskirą kambarį, nemokamą išlaikymą, kišenpinigius, nemokamą draudimą ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejais. Kas savaitę su jomis susitinka įdarbinusios agentūros atstovai.
Reikalavimai "Au Pair" programos dalyviams
Programoje gali dalyvauti 18 - 27 metų amžiaus nerūkančios, netekėjusios ir neturinčios vaikų merginos. Pageidautina, kad jos būtų nevienturtės ir turėtų vairuotojo pažymėjimą, mylėtų vaikus ir turėtų bendravimo su jais patirties, atsakomybės jausmą. Ir, žinoma, tikrai gerai mokėtų užsienio kalbą. "2004 m. į Jungtinę Karalystę mums tarpininkaujant išvyko 36 merginos, į Vokietiją - 9, į Austriją - 1. Jokių konfliktų ar problemų, susijusių su apmokėjimu už darbą ar darbo sąlygomis, iki šiol nepasitaikė. Todėl, kad bendradarbiaujame tik su patikimomis užsienio įdarbinimo agentūromis, turime patirtį šioje srityje - pagal "Au Pair" įdarbiname nuo 1994 metų," - aiškina darbo biržos specialistė. Lietuvės, dirbančios pagal "Au Pair" programą, ES šalyse turi gerą vardą. Dėl jų nusiskundimų negauna nei jas įdarbinančios kitų šalių agentūros, nei Darbo birža. "Mes labai griežtai atrenkame merginas. Dideli reikalavimai keliami kalbos mokėjimui. Taip pat siekiame įsitikinti merginų tikraisiais ketinimais - ar jos išties nori dirbti, ar turi kitų tikslų," - sako L.Beinoravičienė. Merginos paprastai taip pat būna patenkintos, nes gyvena šeimose, nemažai uždirba, o išlaikymas ir maistas nekainuoja, todėl įmanoma nemažai susitaupyti. Kartu su šeimininkais jos netgi vyksta atostogauti, leidžia laisvalaikį - galima sakyti, tampa šeimos narėmis. Programa trunka tik vienerius metus vienoje šalyje, todėl kai kurios auklės ima uoliai mokytis kitos užsienio kalbos, kad galėtų išvykti dar metams į kitą šalį. Šiuo metu pagal "Au Pair" programą lietuvaitės gali vykti dirbti į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystę, Vokietiją bei Austriją. L.Beinoravičienės duomenimis, "Au Pair" auklių paklausa viršija pasiūlą, tad jei tik atitinka reikalavimus merginos gali tikėtis būti įdarbintos. Šią savaitę Lietuvos darbo biržoje į atranką dirbti "Au Pair" auklėmis buvo pakviesta 14 merginų. Nemaža jų dalis yra iš nedidelių Lietuvos miestelių ir rajonų - Mažeikių, Šilutės, Šakių, Ignalinos, Kaišiadorių, Ukmergės, Šalčininkų, Jonavos. Čia didelis nedarbas ir darbą susirasti sunku arba mokamas labai mažas atlyginimas.
Šiuolaikinės auklių paieškos platformos ir valstybės parama
Lietuvoje auklių paieškai naudojamos įvairios platformos, o valstybė skatina šias paslaugas teikiančius tėvus.
Platformos ir siūlomi atlyginimai
Šiuo metu Lietuvoje veikia įvairios platformos, skirtos auklių paieškai. Pateikiame kelis pavyzdžius su siūlomais atlyginimais: Austėja P. (Vilnius): Nuo 8 € už valandą, ieško auklės 11 mėnesių mergaitei. Kendall B. (Vilnius): 900-1100 € už mėnesį, ieško auklės Valakampiuose. Urte R. (Vilnius): Nuo 1500 € už mėnesį, ieško auklės berniukui (1 metai ir 7 mėn.). Vaida Š. (Neringa): Nuo 7 € už valandą, ieško auklės 4 vaikams. Bogdan J. (Palanga): Nuo 6 € už valandą, ieško auklės dviem vaikams (3 ir 5 metų).
Valstybės parama tėvams, samdantiems aukles
Nuo 2025-ųjų valstybė mokės kompensacijas aukles samdantiems dirbantiems tėvams. Kompensacijos skirtos šeimoms, kuriose dirba abu tėvai, auklė samdoma legaliai ir samdoma vaikui, kuris nelanko kitos ugdymo įstaigos. Kompensacija vienam vaikui - iki 5,2 bazinės socialinės išmokos per mėnesį (pagal dabartinius dydžius - 364 eurai). Didėjanti parama auklių paslaugoms rodo, jog valstybė jau pripažįsta auklių svarbą darbo ir šeimos derinimo problemai spręsti. Mažyliams (ikidarželinukams), labai jautriems, dažnai sergantiems ar turintiems ypatingų poreikių vaikams geros auklės priežiūra gali būti vienintelis arba svarbiausias pasirinkimas. Taip pat auklė leis išeiti į darbą, jei dirbama nestandartiniu grafiku arba darbas reikalauja keliauti. Kompensacijos bus mokamos tik tuomet, jei abu tėvai bus dirbantys. Tai reiškia, kad tampant „savo vaiko auklėmis“ kompensacijų už vaiko priežiūrą gauti nepavyks. Šios išmokos - seniai šeimų laukta galimybė rinktis, kokia vaiko priežiūra šeimai ir vaikui yra patraukliausia.
Auklės darbas auginant vaiką su negalia: ypatingi iššūkiai
Auginant vaiką su negalia, auklės vaidmuo tampa dar svarbesnis, o tėvams tenka ieškoti ne tik kvalifikuotos, bet ir itin empatiškos pagalbos.
Iššūkiai ir galimybės
R. Juškienė pasakoja, kad suderinti motinystę ir kilimą karjeros laiptais pavyko, nors tikrai nebuvo lengva: „Turėjau daug problemų su ugdymo ugdymo įstaigomis. Kai darželio atstovai susipažindavo su dukros diagnoze niekas nenorėdavo jos priimti. Ilgai kovojus su vėjo malūnais, man pavyko atrasti ugdymo įstaigą, kur mokytojos dirba labai atsidavusios, deda pastangas, kad vaikai būtų integruoti. Tiesa, ir čia direktorė sakydavo, kad personalas dėl mano vaiko nori išeiti iš darbo. Džiaugiuosi, kad specialistų kantrybė atsipirko su kaupu. Žvelgdamos atgal matome, kokią nerealią pažangą dukra padarė, kokį nelengvą kelią kartu nuėjome. Jai jau trylika metų, ji savarankiška, turi labai išlavintą smulkiąją motoriką - savo emocijas, aplinką išreiškia lipdydama smulkius dalykus, žmones.“ Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė prisimena, kad sužinojus vaiko diagnozę prieš 15 metų, esama situacija gerokai išmušė iš vėžių - ne tik dėl emocinės sveikatos, bet ir Vaiko raidos centro specialistų rekomendacijų, kad vaiko sėkmė ateityje priklausys nuo to, kiek darbo bus įdėta į vaiką dabar: „Supratau, kad bet koks delsimas yra vaiko galimybių ribojimas sėkmingai įtraukčiai ateityje. Įvertinusi terapijų, logopedų, kitų specialistų kainas Vilniaus mieste buvo aišku, kad bet kokiu atveju turiu grįžti į darbo rinką, nes viskas kainuoja labai didelius pinigus. Tiesa, mano darbdavys ypač lanksčiai prisitaikė prie šeimos situacijos, tačiau yra daug šeimų, kurių patirtys nėra tokios sėkmingos.“ „Karjerą turbūt gali padaryti bet kas, bet labai priklauso nuo šeimos palaikymo, kiek yra pagalbos iš artimųjų. Aš neturėjau jos tiek daug. Labiausiai padėjo auklės, kurios irgi keitėsi, nes ne visi gali prižiūrėti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių“, - sako R. Juškienė. Pasak L. Sasnauskienės, nemaža pagalba tėvams neiškristi iš darbo rinkos tapo nuo 2015 m. pradėtos teikti kompleksinės dienos socialinės globos paslaugos raidos sutrikimus turintiems vaikams: „Socialinių paslaugų srities plėtojimas vaikams su negalia tapo sėkmės pavyzdžiu organizuojant specialistų pagalbą po pamokų ar užimtumą vasaros metu. Tačiau, žinoma, šių paslaugų poreikis yra ženkliai didesnis nei šiuo metu savivaldybės yra pajėgios pasiūlyti. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste dienos socialinės globos paslaugų laukia virš 70 vaikų. Tad tėvų, auginančių vaikus su negalia, galimybės dalyvauti darbo rinkoje, yra ribotos. Mūsų bendruomenės vaikams neretai priežiūros reikia visą gyvenimą, tad tai tampa labai didele emocine ir finansine našta šeimai.“ R. Juškienė atvirai dalijasi, kad pirmiausia reikia suvokti, kokį vaiką augini, tada ateina to fakto priėmimas ir susitaikymas su esama situacija - kad tai ne liga, o gyvenimo būdas: „Tada jau gali išsigryninti, ką ir kaip daryti, susidėlioti dalykus ir judėti žingsnis po žingsnio pirmyn. Tai galioja kalbant apie vaiką ir apie karjerą. Žinojau, pastaroji turi būti pagrįsta didesniu uždarbiu, nes visos paslaugos, įvairios terapijos, kurios reikalingos mano dukrai, kainuoja daug. Tikrai žinau, kad ne visi gali sugrįžti į darbą, ne visi gali tobulėti jame, daug kas priklauso nuo to, sunkus ar lengvas vaiko sutrikimas, kiek pagalbos galima gauti iš išorės ir pan.“ „Auginant vaiką su specialiaisiais poreikiais ir taikant įvairias terapijas, užsiimant ugdymu progresas ir pažanga tapo akivaizdūs. Tada pačiai pasidarė nebesunku apie tai kalbėti. Iš pradžių pasakydavau kolegoms, paskui vadovams, žiūrėdavau, kaip žmonės priima šią informaciją ir pastebėjau, kad jie tiesiog neturi žinių apie tai. Pavyzdžiui, vadovas klausia, kas yra autizmas ir pradeda domėtis, ar darbuotojui dažnai reikės išeiti iš darbo dėl vaiko reabilitacijos ar užsiėmimų, būti nedarbingam. Taip yra dėl informacijos stokos, todėl labai svarbu dalintis savo patirtimi, nes tėvai, mamos, auginantys vaikus su negalia, dirbti gali. Mano visi darbdaviai į žinią apie vaiką reagavo normaliai, sunku įvertinti kokios tikrosios mintys buvo jų galvoje, bet diskriminacijos ar kitokio netinkamo elgesio, nepastebėjau“, - komentuoja R. Juškienė.
Ryšys su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais
Patarimai ieškant darbo tėvams, auginantiems vaikus su negalia
R. Juškienė dalijasi patarimais, kaip elgtis darbinantis, kai auginamas vaikas su negalia: „Visų pirma, darbo paieškai siūlyčiau rinktis socialiai atsakingą organizaciją. Jos jau yra įdarbinusios žmonių su negalia, o tai daug pasako apie jų vertybinį pamatą, tokios organizacijos turės daugiau empatijos konkretaus darbuotojo atveju, nediskriminuos dėl negalios, stengsis suteikti kuo geresnes sąlygas. Būtent tokiose organizacijose yra saugu ir tikrai galima paminėti jau darbo pokalbio metu, jeigu auginamas vaikas su negalia. Jeigu vis tik darbinamasi į ne socialiai atsakingą organizaciją, R. Juškienė pataria pasidomėti, koks yra būsimas samdantysis vadovas, kiek jis žmogiškas, kiek turi empatijos. Nustojau tokiu elgesiu stebėtis, nes teko padirbėti aukle vienoje pasiturinčioje šeimoje ir tai, ką ten spėjau pamatyti, atsakė kone į visus mano klausimus. Esu studentė, stengiuosi užsidirbti, kad nesėdėčiau tėvams ant sprando. Šią vasarą pažįstama pasiūlė padirbėti aukle gimtajame mieste. Siūlė visai neblogą atlyginimą, darbas nelabai toli nuo namų, tad nedvejodama sutikau. Pasiklausinėjau apie darbdavių šeimą, išgirdau, kad jie padorūs, gerai gyvenantys žmonės. Šiek tiek nustebau sužinojusi, kad mergytės mama niekur nedirba. Nesupratau, kam išvis prisireikė auklės, bet paskui pagalvojau, kad čia ne mano reikalas. Kad šioje šeimoje su pinigais nėra jokių problemų, supratau iškart. Jie trise gyvena dideliame naujos statybos name, abu važinėja naujais automobiliais. Vaiko kambarys lūžta nuo žaislų ir visokių niekučių, firminiai drabužėliai vos telpa į dvi spintas. Kieme vaikiškos lipynės, pripučiamas baseinas, smėlio dėžė. Pažiūrėjus iš šalies, mergaitė auga tiesiog pasakiškoje aplinkoje, apie kurią dauguma vaikų galėtų tik pasvajoti. Bet po savaitės darbo supratau, kad ne viskas taip gražu, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio. Jau pačią pirmąją dieną į akis krito amžiaus skirtumas tarp mergaitės tėvų. Vyras jau pusamžis, o mergina labai jauna, graži kaip saldainiukas. Akivaizdu, kad savo išvaizdai pinigų negaili. Paskui supratau, kad išvaizda jai rūpi kur kas labiau nei vaikas. Iš esmės buvau pasamdyta dėl vieno: kad mergaitė kiek galima mažiau lįstų savo mamai į akis ir maltųsi po kojomis. Šeimininkė keldavosi vėlai, kai mes su mergyte jau buvome papusryčiavusios ir užsiimdavome kokia nors veikla. Pamačiusi mamą mergaitė tuoj bėgdavo jos pasitikti, apsikabinti, bet geriausiu atveju sulaukdavo patapšnojimo per nugarą. Dažniau šeimininkė dukrelę paprasčiausiai atstumdavo ir liepdavo ją pasiimti, kad leistų ramiai papusryčiuoti. Man buvo gaila mažylės, nes ji verždavosi pas mamą. Nešiodavo jai parodyti savo žaisliukus, čiauškėdavo, bet kiekvieną kartą kai dukra pribėgdavo, mamos veidą iškreipdavo susierzinimo grimasa ir ji man liepdavo pasiimti vaiką į kitą kambarį ar į kiemą. Po pusryčių motina sėsdavo į savo automobilį ir išvažiuodavo. Nežinau kur, gal ieškoti pramogų, į grožio saloną, sporto klubą... Grįždavo pavakare apsikrovusi pirkinių maišeliais. Įgrūsdavo dukrai kokį nors niekutį, pavyzdžiui, dar vieną pliušinį žaisliuką ir užlipdavo į antrą aukštą, net nepaklausiusi, kaip man sekėsi su vaiku. Į savo kambarį dukros neįsileisdavo. Buvo graudu žiūrėti, kaip mergytė braižosi aplink uždarytas duris. Jei mama niekur nevažiuodavo, tada visą laiką plepėdavo brangiu telefonu su draugėmis. Tiesiog nepaleisdavo jo iš rankų, o į mergaitę kreipė ne daugiau dėmesio nei į baldą. Vaikas sekiojo jai iš paskos kaip šuniukas, gaudė kiekvieną žvilgsnį, o mama net nenuleisdavo į ją akių. Pastebėdavo ją tik tada, kai dukrelė įsikibdavo jai į koją ir prisiglausdavo visu kūneliu. Tada tuoj pat būdavo duodama komanda ją pasiimti. Tėvas grįždavo vėlai vakarais pavargęs ir dažnai suirzęs. Su dukra jis būdavo švelnesnis, bet matėsi, kad per dieną išsiilgusios dukrelės dėmesys jį vargina. Pažais kokias penkias minutes, puse ausies paklausys, ką ji šneka, palinksės galva, pabučiuos ir atiduos man. Neškis ir su ja užsiimk. Esu ne vieną kartą dirbusi aukle, tad pastebėjau, kad mergaitė yra kiek kitokia nei anksčiau prižiūrėti vaikai. Ji lengviau supykdavo, puldavo į ašaras, kasdien dėl kokio nors menkniekio keldavo isteriją, laužydavo žaislus. Pastebėjau ir tai, kad vaikas elementariai nesupranta žodžio „ne“. Kaip ir visiems mažiams jai rūpėjo tyrinėti aplinką. Jei pabandydavau ją sudrausminti, atkalbėti nuo kokio nors pavojingo užsiėmimo, pavyzdžiui, aukštai užlipti, ar saujom valgyti smėlį, ji pradėdavo verkti, paskui puldavo mane mušti, o pamačiusi, kad vis tiek nenusileisiu, krisdavo ant žemės ir raitydavosi, klykdavo, spardydavosi... ypač mėgo kelti scenas nepažįstamų žmonių ar svečių akivaizdoje. Supratau, kad jos pyktis ir bjaurus elgesys - tik būdas pritraukti tėvų dėmesį. Jei ji visai įsisiautėdavo, tada kuris nors iš jų ateidavo ir pradėdavo bartis. O jei mergaitė elgdavosi ramiai, buvo tarsi nematoma, nepastebima. Nors tėvų dėmesio jai trūko, užtat norimus daiktus būdavo įpratusi gauti čia pat. Kelis kartus teko važiuoti su šeima į prekybos centrą. Tėvai vos pamatę, kad mergaitė ko nors užsigeidė, net nesiaiškindavo, reikia ar ne - kraudavo į vežimėlį viską. Kai atėjo laikas atsisveikinti su ta šeima ir vaiku, buvo sunku. Buvo labai gaila vienišo, savo tėvams visiškai nereikalingo žmogučio. Ilgai spėliojau, kodėl motinai visiškai nerūpėjo jos mažytė dukra. Padariau nepaguodžiančią išvadą, kad vaikas buvo tik raktas į turtingą gyvenimą. O dabar, kai gavo, ko norėjo, ji vaiką tiesiog pakenčia. Žiūri į dukrą kaip į nemalonų priedą prie naujų rūbų, apsilankymų grožio salonuose ir galimybės nedirbti. Todėl dabar pamačiusi isterikuojantį mažylį žinau, ką reiktų kaltinti. Vaikai nekalti, kad suaugusieji jiems tokie abejingi.
Auklės kvalifikacija ir asmeninės savybės
Tinkamos auklės pasirinkimas yra kruopštus procesas, reikalaujantis atidumo ir dėmesio detalėms. Svarbu atsižvelgti ne tik į kvalifikaciją, bet ir į asmenines savybes.
Būtinosios ir pageidautinos savybės
Auklė turi tikti vaikui pagal jos psichologinį profilį: ar ji pakankamai jautri ir stabili, kad galėtų prižiūrėti dar nekalbantį mažylį? Ar gali dirbti su konkrečių poreikių vaiku/vaikais? Kokios jos reakcijos į stresinę situaciją? Kaip ji elgtųsi, jei įtampą (pvz. Auklė turi turėti supratimą apie tokio vaiko/vaikų poreikius bei turėti patirties su svetimais ar bent savais vaikais. Atvykimas į darbą ir darbo laikas: ar auklė galės dirbti prisitaikydama prie tėvų darbo grafiko? Ar jai reikės pagalbos atvykti į darbo vietą, ar galės atkeliauti pati? Pageidautinos. Ar galima pasitikėti visų auklių darbu? Kaip padaryti, kad tėvai jaustųsi užtikrinti palikdami savo vaikus? Tikrai ne kiekvienas žmogus atitinka būtinus auklės darbo kriterijus. Nuostabi vadybininkė/as gali būti nepakankamai jautri vaiko poreikiams, daugybę pedagoginės patirties turinti mokytoja/as - jausti stiprius perdegimo simptomus, tarp kurių yra ir nuotaikų kaita, greitas susierzinimas, pyktis, savikontrolės susilpnėjimas; vieni žmonės gali būti nepakankamai psichologiškai subrendę, kiti - turintys atminties, dėmesio sutrikimų.
Auklės kvalifikacija ir praktinis mokymas
Asmuo, įgijęs auklės kvalifikaciją, galės vykdyti individualią veiklą, t. y. prižiūrėti ir auklėti vaiką šeimoje. Išmoksi būti su vaiku, padėsi jam augti, būsi jo draugas, gebantis sukurti sveiką ir saugią aplinką žaisti, kurti, tobulėti. Auklės mokymo programos profesinė mokytoja. Studijavo Lietuvos edukologijos universitete, kuriame įgijo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo diplomą. Mokytoja mano, kad vaikas yra mūsų pačių atspindys, o šiandienos vaikas tobulėja, mokosi daug greičiau ir yra sumanesnis. Pabaigus mokytis visų programos modulių, vyksta praktinis mokymas įmonėje.
Amžius, patirtis ir išsilavinimas
Amžius: Auklės amžių rinktis geriausia yra atsižvelgiant į vaiko poreikius. Svarbu sau atsakyti į klausimus, kokius žmones prisileidžia jūsų mažylis: jaunesnius ar vyresnius? Taip pat, mažylis yra aktyvus ar pasyvus? Jaunesnės auklės paprastai daugiau dėmesio skiria žaidimams ir bendravimui, jos aktyvesnės, spėja lakstyti paskui vaiką. Jaunas žmogus su vaiku dažniau bendrauja lygiavertiškai ir demokratiškai, todėl tampa tarsi didžiuoju draugu, iš kurio vaikas noriai mokosi ir ima pavyzdį. Tačiau jaunas žmogus, neturėjęs savo vaikų, gali susidurti su sunkumais nubrėžiant vaikams ribas ir pasiduoti jų manipuliacijoms. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmogus gali turėti daugiau patirties, kantrybės, savų, laiko patikrintų, metodų kaip nuraminti ir suvaldyti vaikus. Vyresnio amžiaus auklės vaiko gyvenime yra dar vienas suaugęs žmogus, kurio jis turi klausyti. Tiesa, svarbu išsiaiškinti kokių auklėjimo pažiūrų yra auklė. Patirtis: Auklės darbe patirtis yra privalumas, bet nebūtinybė. Daug svarbiau žmogaus asmenybė ir požiūris į darbą. Ne visos auklės su patirtimi gerai atlieka savo darbą ir ne visos auklės be patirties nežino kaip elgtis ir užimti vaikus. Tad apibendrinus galima sakyti, kad patirtis yra privalumas, nes auklė jau yra susipažinusi su darbo specifika, gali įvardinti savo stipriąsias puses bei ribotumus. Išsilavinimas: Kaip taisyklė, paklausiausios yra auklės, kurios turi medicininį, pedagoginį arba psichologinį išsilavinimą. Svarbu, kad auklė išmanytų kūdikių higieną, būtų praėjusi pirmosios pagalbos kursus, žinotų kaip elgtis vaikui užspringus ar susižeidus.
Asmenybė: svarbiausias kriterijus
Asmenybė: Auklės asmenybės pliusai ir minusai priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus, todėl rinkdamosi tokią, kuri, jaučiate, yra panašiausia į jus - nesuklysite. Auklės paieškoms skirkite pakankamai laiko ir turėkite keletą kandidatų, tuomet jausitės laisviau ir drąsiau, jei norėsite atmesti vieną ar kitą kandidatūrą. Susitikus su aukle nebijokite klausti to, kas jums įdomu ir aktualu. Jūs esate darbdaviai ir turite teisę žinoti, kaip ir auklė turi teisę neatsakyti į klausimą, jei jis ją trikdo. Jei žmogus nesugeba atsakyti į klausimą susijusį su jo darbu, turėtumėte pagalvoti, ar jus tenkina tokia kandidatūra. Pirmojo susitikimo metu svarbu išsiaiškinti, ar auklė mėgsta dirbti su vaikais, ar tokį darbą dirba tik dėl pinigų. Dėl ko pasirinkote auklės darbą? Ar turite darbo patirties? Kokius vaikus prižiūrėjote? Dėl ko išėjote? Ar turite savo vaikų? Kaip įsivaizduojate dieną su vaiku? Kokie jūsų auklėjimo metodai? Kaip drausminsite vaiką? Kaip elgtumėtės, jei vaikas užsispirtų ir nevalgytų? Kaip spręstumėte tarp vaikų įsiplieskusį ginčą? Geriausia, kad pokalbyje dalyvautų tiek mama, tiek tėtis. Svarbu, kad abu tėvai jaustųsi atsakingi, diskutuotų ir pasitartų renkantis auklę. Apibendrinus, galima pabrėžti, jog auklės paieškos reikalauja pakankamai laiko ir pastangų. Auklė dažniausiai yra ne laikinas žmogus jūsų gyvenime, o tarsi naujas šeimos narys. Norisi padrąsinti ir nuraminti tėvelius: jeigu išnaudosite mūsų patarimus, tikėtina, pasirinksite geriausią variantą iš įmanomų.
Auklė ar darželis: ką pasirinkti?
Renkantis tarp auklės ir darželio, svarbu įvertinti vaiko poreikius, šeimos galimybes ir gyvenimo būdą.
Auklės privalumai
Auklė - tai pereinamasis etapas: ne mama ar tėtis, bet visa kita kaip namuose. Maistas, režimas, mažesnis nepažįstamų žmonių skaičius (su kitais žmonėmis bendraujame lauke arba kai tėveliai pasikviečia svečių), ta pati aplinka - namai, sava lovytė, savas puodelis suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Pats svarbiausias šio laikotarpio bruožas - vaikas būna su viena aukle, nėra kaitaliojimosi ir daug daugiau ramybės, jei vaikas to nori. Su aukle namuose būnantis vaikas per metus serga iki dviejų kartų, net kai lanko būrelius, o išėjęs į darželį - iki dešimties kartų per sezoną. Kodėl taip nutinka? Į būrelius vedami tik sveiki vaikai. Jei mažyliui prasidėjo kad ir menka sloga, geriau nusprendžiama pabūti namie. Į darželį vaikas vedamas kasdien, dažnai apsimiegojęs - tėvai gali ir nepastebėti, kad jis vangokas. Be to, tėvai skuba į darbą ir jei nuspręstų, kad vaikas „įtartinas“, turėtų daug problemų - vėlavimas, pagalbos ieškojimas ir t.t. Dėl to kartais pasirenkama „nematyti“ peršalimo ar viruso.
Darželio privalumai ir trūkumai
Darželis - nemažas stresas vaikui, nes keičiasi viskas: dienos režimas, maistas, draugai, priežiūra. Stresas irgi sargdina. Vidutiniškai vaikas iš tiesų prie darželio pripranta per pusantrės metų. Tada sumažėja streso sukeltų ligų.
Auklių įvairovė vaikams su specifiniais poreikiais
Kitokių vaikų auklė: Be abejo, tuomet reikia žiūrėti į vaiko specifinius poreikius. Hiperaktyviam vaikučiui reikės gana energingos auklės, o ypač jautriam vaikui turbūt ieškosite ramaus temperamento žmogaus. Specialių poreikių vaiko auklei reikėtų suteikti žinių, tikrai verta su ja kartu lankytis pas Vaiko raidos centro ar kitus specialistus. Auklė-kregždutė ir kitos keliautojų auklės: Yra šeimų, kurios aukles samdo dideliems vaikams, nes dažnai keliauja - taip būna tikros, kad jais bus pasirūpinta. Taip pat yra šeimų, kurios auklę keliaudamos vežasi kartu. „Kregždutėmis“ vadiname aukles, kurios žiemos sezono metu su šeima būna šiltuosiuose kraštuose, o vasarai grįžta į Lietuvą. Tokiomis auklėmis negalės dirbti moterys, kurios namuose slaugo savo garbaus amžiaus mamą ar turi mažų vaikų. Labiausiai pageidautinos savybės - lankstumas, gebėjimas greitai prisitaikyti, draugiškumas.
