Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.
Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas. Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Nustatymas palikimui teismas
Įpėdinis, norintis priimti palikimą, turi kelis būdus, kaip tai padaryti, ypač jei praleistas nustatytas trijų mėnesių terminas. Svarbu tinkamai įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią teisinį kelią.
1. Pareiškimas dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo
Pirmas būdas - kreiptis į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo. Jeigu įpėdinis nori, kad teismas jam atnaujintų terminą palikimui priimti, visų pirma būtina įsivertinti ar toks terminas buvo praleistas ženkliai. Natūralu, jog praleidus terminą mėnesiui ar dviem, žymiai paprasčiau tokį terminą atnaujinti, nei jį praleidus metus ar daugiau laiko.
Kai palikimui priimti terminas praleistas nežymiai, paprastai pateisinamos priežastys gali būti stresas dėl palikėjo mirties, teisinių žinių spragos, gyvenimas kitame mieste, tolimas atstumas ir t. t. Jeigu palikimui priimti terminas praleistas ženkliai, tuomet tokį terminą atnaujinti galimybės yra mažesnės. Praleidus terminą metams ar ilgiau pateisinamos priežasties gali būti sunki įpėdinio liga, gyvenimas užsienyje, bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietose ir t. t. Svarbu ir tai, kad bet kokios termino praleidimo priežastys privalo būti tinkamai motyvuotos, be to teismui turi būti pateikti įrodymai, kurie patvirtintų priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ... nurodė, kad ieškovas teigė, jog apie dėdės mirties faktą jis sužinojo daug vėliau po jo mirties iš dėdės buvusios sutuoktinės dukters, jam iki tol niekas nepranešė apie dėdės mirtį, jis nedalyvavo laidotuvėse. Kasacinis teismas nurodė, kad esminė sąlyga paveldėti pagal įstatymą - atitinkamo laipsnio kraujo giminystės ryšio buvimas su palikėju. Kasacinis teismas sutiko, kad CK 5.11 str. nustatyta, kas turi teisę būti įpėdiniais pagal įstatymą - giminystės ryšiais susiję asmenys, ir nenustatyta jokių papildomų sąlygų asmenims, turintiems teisę paveldėti pagal įstatymą, todėl žemesniųjų instancijų teismų nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nebendravo su dėde, nėra įstatyme įtvirtintas pagrindas neatnaujinti termino. Įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, iki palikimo atsiradimo neturi pareigų, susijusių su palikimo atsiradimu. Konstatuota, kad palikimo priėmimas ar nepriėmimas, taip pat bendravimas ar nebendravimas su palikėju yra tik įpėdinio teisė, bet ne pareiga. Dėl įpėdinio nežinojimo apie palikėjo mirtį kasacinis teismas nurodė, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar egzistavo tam tikros objektyvios, nuo įpėdinio valios nepriklausančios aplinkybės, kliudžiusios apie tokį faktą sužinoti ir tinkamai įgyvendinti teises į palikimą.
2. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Antras būdas - kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Šiuo atveju, įpėdinis kreipiasi į teismą, tam kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, jog įpėdinis po palikėjo mirties jo turtą valdė ir naudojosi tokiu turtu kaip savo. Šis būdas pats tinkamiausias įpėdiniui, kuris po palikėjo mirties toliau gyvena jo bute ar name (pavyzdžiui, palikėjo sutuoktinis, kuris ir toliau gyvena bendrame sutuoktinių bute ar name).
Svarbu tai, kad priešingai nei pirmajame variante, norint nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra laiko apribojimo. Kitaip tariant, įpėdiniui gyvenant palikėjo bute metus, du metus, 10 metų ir ilgiau, toks įpėdinis turi pilną teisę kreiptis į teismą, kad būtų priimtas sprendimas, kad jis palikėjo turtą valdė kaip savo. Paprastai tokiais atvejais įrodinėjimas yra paprastesnis, kadangi tokiam įpėdiniui nėra sunku įrodyti teismui, jog jis palikėjo turtą prižiūrėjo ir elgėsi su juo kaip su savo. Tokie įrodymai gali būti - mokėjimas įvairių mokesčių (žemės, turto, komunalinių ir pan.), liudytojų (kaimynų, giminaičių) žodiniai paaiškinimai ir kt. Tam, kad tinkamai nustatyti, kuris iš pirmiau paminėtų variantų yra geriausias konkrečioje situacijoje, būtina išanalizuoti pačio įpėdinio faktinę situaciją.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.13 str. nustatyta, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2008; Nr. 3K-3-600/2009, Nr. ...). Įrodymų pakankamumo problema sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nereikalaujama šimtaprocentinio įsitikinimo, bet laikoma, kad įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka, jeigu iš surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodinėjimo proceso ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo nulemia tai, kad šios kategorijos bylose paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai (LAT civilinė byla Nr. ...). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. ...).
Pavyzdžiui, moteris kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes jos vyras mirė prieš maždaug 5 metus. Vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. Vyro vardu buvo santuokoje įgytas namas ir žemės sklypas. Tuomet dokumentų nesitvarkė ir į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Gyvena vyrui priklausiusiame name, juo rūpinasi ir prižiūri, tačiau nėra susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Atvejis rodo, kad net ir praleidus nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti, yra galimybė susitvarkyti paveldėjimą per teismą, nustatant juridinį faktą dėl paveldimo turto faktiško valdymo kaip savo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Jūs praleidote nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių (šiuo atveju tokių nenurodyta), manytume, šiuo atveju tikslinga būtų kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jį priėmėte faktiškai pradėdami jį valdyti kaip savo turtą, t. y. Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8~624 83 459.
| Būdas | Aprašymas | Termino apribojimas | Reikalingi įrodymai |
|---|---|---|---|
| Pareiškimas dėl praleisto termino priėmimo atnaujinimo | Kreipimasis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą | Galioja apribojimai, priklauso nuo termino praleidimo trukmės ir priežasčių | Motyvuotos priežastys, dokumentai, patvirtinantys priežastis |
| Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo | Teismo nustatomas faktas, kad įpėdinis faktiškai valdė turtą kaip savo | Nėra laiko apribojimo | Įrodymai apie turto valdymą, priežiūrą, prievolių vykdymą (sąskaitos, liudytojai) |
