Lietuvos švietimo sistema susiduria su rimtu iššūkiu - ikimokyklinio ugdymo auklėtojų trūkumu. Ši problema ne tik kelia susirūpinimą dėl ugdymo kokybės, bet ir meta šešėlį ant ateities kartų ugdymo perspektyvų. 2024 metais Lietuvoje trūko daugiau nei 1200 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusi teisė į ugdymą nuo 2 metų amžiaus šį poreikį dar labiau padidins - prognozuojama, kad paklausa išaugs apie 15 proc.
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių auklėtojų trūkumą, yra nepakankamas jaunų žmonių susidomėjimas šia profesija. Nors pedagogų specialybė populiarėja, ją vis dar renkasi per mažai jaunų žmonių. Tai lemia keli veiksniai: studijų kokybė, sunkumai derinant studijas su darbu, o taip pat ir visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad darželio mokytojo darbas yra nuobodus ir mažai apmokamas. Tačiau tai nėra tiesa. Šiandien mokytojai, kurie yra savo srities profesionalai, gali uždirbti tiek pat ar net daugiau nei kai kurių populiarių profesijų atstovai.
Situaciją ikimokykliniame ugdyme apsunkina ir tai, kad mokymasis iki mokyklos yra nuvertinamas. Dažnai manoma, kad vaikams darželyje tereikia žaisti, valgyti ir miegoti, o auklėtojas reikalingas tik vaikų saugumui užtikrinti. Toks požiūris neskatina jaunų, ambicingų žmonių rinktis ikimokyklinio ugdymo specialybę, nors būtent šiuo amžiaus tarpsniu sparčiai vystosi pažintiniai, socialiniai ir emociniai įgūdžiai, o darželyje padėti pamatai lemia vaiko sėkmę mokykloje ir vėlesnį gyvenimą.
Didžiausią spragą Lietuvos ikimokyklinio ugdymo srityje įžvelgia „Vaikystės sodo“ darželių tinklo veiklų vadovė Marija Vyšniauskaitė. Pasak jos, trūkumas nėra tik skaičius - tai ženklas, kad reikia sisteminių sprendimų: lankstesnių ir kokybiškesnių studijų, daugiau palaikymo pradedantiems pedagogams, aiškių karjeros galimybių ir didesnio supratimo apie šios profesijos vertę.
Didelis darbo krūvis ir perdegimo rizika yra dar vienas svarbus veiksnys. Kasdienis darbas su būriu vaikų reikalauja nuolatinio dėmesio, įsitraukimo ir empatijos. Siekiant išvengti perdegimo, „Vaikystės sode“ kasmet atliekamos anoniminės darbuotojų pasitenkinimo darbu apklausos, analizuojami atsiliepimai ir atnaujinamas veiklos planas. Šie veiksmai duoda rezultatų - naujausia apklausa rodo, kad 81 proc. darbuotojų yra patenkinti arba visiškai patenkinti savo darbu.
Siekiant užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir išlaikyti motyvuotus darbuotojus, „Vaikystės sode“ taikomos įvairios prevencinės priemonės: aiškumas ruošiantis darbui (ugdymo programa, temos ir veiklos parengtos metams į priekį), saugumo jausmas (unikali naujų darbuotojų įvedimo sistema), optimalus darbo krūvis (klasėse dirba 2 arba 3 pedagogai), palaikymas ir bendradarbiavimas („Mokytojų klubas“), papildomos poilsio galimybės (bendros atostogos, papildomos atostogų dienos, SPA savaitgaliai).
Karjeros galimybės ir profesinis tobulėjimas taip pat yra svarbūs veiksniai. „Vaikystės sode“ karjeros kelias yra individualus. Organizacija vertina visus pasirinkimus - nuo asistento iki padalinio vadovo. 47 iš 49 mokytojų ir 7 iš 8 padalinių vadovų savo karjerą pradėjo kaip mokytojų asistentai. Be to, darbuotojai turi galimybę augti ne tik ugdymo grandinėje, bet ir prisijungti prie administracijos, komunikacijos ar inovacijų komandų, ar tęsti profesinę kelionę Karalienės Mortos mokykloje.
Nuolatinis profesinis tobulėjimas yra neatsiejama darbo kultūros dalis. „Vaikystės sode“ mokytojai ir asistentai per metus mokosi daugiau nei 60 valandų. Mokymų metu diskutuojama ir taikomos aktualios bei šiuolaikiškos praktikos - nuo neuroedukacijos iki kūrybinio mąstymo. Lektoriai - žinomi ir įkvepiantys įvairių sričių profesionalai.
Tėvų įtraukimas į ugdymo procesą yra itin svarbus. „Vaikystės sodo“ akademijoje tėvams organizuojami vebinarai įvairiomis temomis, padedantys jiems geriau suprasti vaiko ugdymo ypatumus. Vadovaujamasi filosofija, kad geriausiai vaikas gali tobulėti, kai ugdymo procese dalyvauja trys šalys - pedagogai, tėvai ir pats vaikas.
Organizacija siekia plėsti akiratį ir tarptautiniame kontekste. Erasmus+ projektas, skirtas vadovų lyderystei stiprinti, padėjo pasisemti idėjų, sužinoti naujų metodų ir įsitikinti, kad net lyginantis su tarptautiniais darželiais užsienyje, „Vaikystės sodas“ yra žingsniu priekyje. Tai patvirtina ir aukštas darbuotojų bei tėvų pasitenkinimo rodiklis.
Pasidalinta lyderystė, kai visa komanda turi galimybę prisiimti atsakomybę ir jaustis išgirsta, mažina norą išeiti iš darbo. „Vaikystės sode“ ugdymo kokybe rūpinasi ne tik ugdymo vadovė, bet ir patyrusių mokytojų komanda, kuri lankosi kitose klasėse, dalijasi grįžtamuoju ryšiu ir atsako į kolegų klausimus. Kiekvienas darbuotojas, nepaisant pareigų, privalo imtis lyderystės ir atsakomybės rūpinantis vaikais.
„Vaikystės sode“ suteikiamas išskirtinės kokybės, visapusiškas kontekstinis ugdymas. Didžiuojamasi, kad 85 proc. penkiamečių jau skaito, 75 proc. demonstruoja aukštą matematinio mąstymo lygį, net 89 proc. vaikų geba atpažinti savo ir kitų emocijas. Šių rezultatų siekiama didelės, entuziastingos ir nuolat besimokančios komandos dėka. Ateityje planuojama pasitelkti dirbtinį intelektą, kuris padės dar tiksliau analizuoti ugdymo kokybę ir vidinius procesus.
Norint pritraukti ir išlaikyti talentus, svarbu kurti kasdienę aplinką, kurioje žmonės mato, kad jų darbas turi poveikį. „Vaikystės sode“ užtikrinama, kad darbuotojai būtų matomi ir įvertinti, jaustų palaikymą, turėtų galimybę mokytis, tobulėti, matyti karjeros perspektyvas ir jausti, kad realizuoja save bei gauna tinkamą atlygį. Tai įrodo ir tai, kad 78 proc. mokytojų „Vaikystės sode“ dirba 3-ejus metus ir ilgiau.
Kita svarbi problema yra Klaipėdos universiteto (KU) situacija siekiant tapti Pedagogų rengimo centru. Nors KU turi ilgametes pedagogų rengimo tradicijas ir atitinka daugelį reikalavimų, tačiau dėl vieno kriterijaus dalies nebuvo suteiktas norimas statusas. KU rektorius prof. dr. P. Šerpytis teigia, kad tai rodo neatsakingą požiūrį į regioninę politiką ir vakarų Lietuvą, nes pastangos sprendžiant pedagogų trūkumo problemą ir rengimo infrastruktūros gerinimą sutelkiamos Vilniuje ir Kaune.
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas taps visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Tai reiškia, kad kiekvienam vaikui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje. Prognozuojama, kad 2024-2025 m. į ikimokyklinio ugdymo įstaigas reikės priimti 80 proc. šiandien darželių nelankančių vaikų, todėl reikės įrengti papildomai 6,5 tūkst. vietų ir per 300 grupių.
Nepaisant teigiamų pokyčių, tokių kaip ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo užmokesčio sulyginimas su bendrojo ugdymo mokytojų, ir darbo krūvio sandaros pokyčiai, išlieka opios problemos. Daugelį metų neatsiranda politinės valios ikimokyklinį ugdymą savivaldybėms padaryti deleguota funkcija su pilnu finansavimu. Taip pat kyla problemų dėl darbo laiko apskaitos, reikalavimų dirbti nekontaktines valandas įstaigose, kuriose nėra tinkamų sąlygų, ir nepakankamo specialistų skaičiaus grupėse.
Dar viena didelė problema - pagalbos mokiniui specialistų trūkumas: įstaigose labai trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Tai lemia, kad mokytojos dažnai lieka dirbti be jokios pagalbos, o tai neigiamai atsiliepia ugdymo kokybei ir vaikų poreikių tenkinimui.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose taip pat trūksta fizinio ugdymo mokytojų. Daugiau nei trečdalis įstaigų neturi šių specialistų, o kūno kultūros pamokas veda auklėtojos ar socialinės darbuotojos, dėl ko nukenčia ugdymo kokybė.
Didelis ikimokyklinio ugdymo auklėtojų trūkumas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija, Austrija, Lenkija. Tai rodo, kad problema yra sisteminė ir reikalauja bendrų Europos masto sprendimų.
Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad, nepaisant didelio pedagogų pasiūlos, vis dar yra neužimtų darbo vietų, ypač regionuose. Tai lemia kvalifikacijos neatitiktis ir tai, kad ne visi pedagogai nori grįžti į mokyklas. Be to, pastebimas pedagogų bendruomenės senėjimas ir lyčių skirtumai auklėtojų profesijoje.
Sprendžiant ikimokyklinio ugdymo auklėtojų trūkumo problemą, svarbu ne tik didinti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, bet ir keisti visuomenės požiūrį į ikimokyklinį ugdymą, skatinti jaunimo susidomėjimą šia profesija, užtikrinti kokybiškas studijas ir profesinio tobulėjimo galimybes.
tags: #truksta #ikimokyklinio #ugdymo #aukletoju
