Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir, žinoma, rūpesčių. Kūdikio laukimas reikalauja ypatingos priežiūros ir dėmesio savo kūnui. Sužinojusi apie nėštumą, moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas specialistą, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir aptars jų rezultatus. Nėštumas trunka apie 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos. Jau nuo pirmųjų įtarimų rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį.
Vaisiaus stebėjimas yra neatsiejama nėštumo priežiūros dalis. Įprasta, jog medikai pasitelkia įvairius elektroninius prietaisus, kad galėtų stebėti vaisiaus būklę. Vaisiaus stebėjimas pasitelkiant kardiotokografiją gimdymo metu vis dar yra įprasta praktika. Tokio stebėjimo metu moteriai prie pilvo gumų pagalba prisegamas dopleris, ir pasitelkiant kardiotokografą galima išsiaiškinti, kaip sekasi vaisiui. Daugelis moterų priima tokį stebėjimą ne tik kaip būtinybę, bet ir kaip būdą pačioms nusiraminti, stebint vaikelio širdies plakimą.
Tačiau realybė nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti. Daugybė atliktų tyrimų rodo, jog įprasto, mažos rizikos nėštumo metu kardiotokografija ne tik nėra būtina, bet ir kartais gali sukelti nepageidaujamų pasekmių. Nors kardiotokografija jau daugelį metų pasitelkiama ne šiaip sau, ir periodiškai klausantis vaisiaus širdies ritmo galima nustatyti nukrypimus nuo normos, tačiau tai ne visada garantuoja skaudžių pasekmių išvengimą. Elektroniniai prietaisai leidžia medikams pastebėti neįprastą vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, taip laiku identifikuojant problemą. Tačiau pirminė teorija, jog nuolatinis vaisiaus stebėjimas sumažina mirtingumo ar neurologinių sutrikimų tikimybę, buvo paneigta. Tyrimai, atlikti devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, parodė, kad nuolatinis vaisiaus stebėjimas nesumažina mirties atvejų gimdymo metu ar po jo, taip pat nesumažina cerebrinio paralyžiaus ar kitų ilgalaikių neurologinių problemų tikimybės.
Intensyvus vaisiaus stebėjimas kardiotokografu gali sukelti diskomfortą, nes gimdyvė negali laisvai judėti, ir netgi galimai padidinti cezario pjūvio operacijos tikimybę. Nors tai nereiškia, jog nuolatinis vaisiaus stebėjimas neturi jokių pliusų, tačiau net ir jie kelia klausimų, kadangi naujagimių priepuoliai yra itin reti. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, jog priepuolių dažnis priklauso nuo sąrėmių valdymo politikos. Du dideli bandymai, kuriuose dalyvavo tūkstančiai moterų, parodė skirtingus rezultatus priepuolių dažniui priklausomai nuo taikomų gimdymo skatinimo metodų.
Įdomu tai, jog tyrimų rezultatai nepakeitė akušerių nuomonės dėl nuolatinio vaisiaus stebėjimo elektroniniais prietaisais. Nors buvo įrodyta, kad pradiniai pažadai dėl mirtingumo ir neurologinių sužalojimų sumažinimo buvo neteisingi, toliau praktikuojamas nepertraukiamas vaisiaus stebėjimas. Tikriausiai todėl, kad teorija, jog nenormalūs vaisiaus širdies ritmo modeliai yra glaudžiai susiję su blogomis ilgalaikėmis pasekmėmis, nėra visiškai pagrįsta. Nepakankamas deguonies kiekis sąrėmių metu nėra pagrindinė neįgalumo ar mirties priežastis, o sąryšis tarp vaisiaus širdies ritmo sutrikimų ir sunkių neigiamų pasekmių yra gan silpnas.
Daugelis ligoninių neturi pakankamai personalo ir išteklių, kad galėtų skubiai atlikti cezario pjūvį. Jei nuolatinio stebėjimo teorija nėra pagrįsta, tuomet ir bandymai ją pataisyti gali būti bevaisiai. Vis dėlto, tokia praktika ir toliau vyksta daugelyje ligoninių.
Apie priežiūrą gimdymo metu svarbu galvoti dar nėštumo pradžioje. Jei esate mažos rizikos grupėje, verta rinktis tokius priežiūros paslaugų teikėjus, kurie atsižvelgia į jūsų norus ir sutinka su protarpiniu vaisiaus patikrinimu. Taip pat svarbu rinktis tokius specialistus, kurie skatina gimdymą tik dėl akivaizdžių medicininių priežasčių. Gimdymo skatinimas, kaip ir epidūras, yra nuolatinio vaisiaus stebėjimo indikacija.
Jei tik sveikata leidžia, planuokite gimdymą namuose arba nepriklausomuose gimdymo namuose. Pasirinkite tokią ligoninę, kurioje užtikrinama slaugytoja kiekvienai gimdančiai moteriai ir kur protarpinis vaisiaus klausymasis yra norma arba personalas būtų linkęs atsižvelgti į jūsų norus. Planuokite, kaip susidorosite su sąrėmių skausmais be epidūro. Išklausykite pasirengimo gimdymui kursus, skirtus paruošti jus gimdymui be nuskausminimo. Taip pat galite pasisamdyti dulą - apmokytą, patyrusią moterį, teikiančią nuolatinę emocinę ir fizinę pagalbą.
Gimdymo metu, jei jūs ir kūdikis esate visiškai sveiki ir sąrėmiai prasideda patys, mandagiai atsisakykite apžiūros kardiotokografu atvykus į įstaigą ir prašykite tik protarpiais paklausyti vaisiaus. Jei sutinkate su apžiūra, po kelių minučių paklauskite, ar aparatas pastebėjo kažką neįprasto. Gimdykloje derėkitės dėl nuolatinio stebėjimo laikotarpių ir prašykite, kad jums leistų naudotis vonia ir kęsti sąrėmius po vandens srove.
Jei nuolatinis stebėjimas elektroniniais prietaisais yra neišvengiamas, prašykite telemetrinio stebėjimo ir neleiskite, jog jis trukdytų jums keisti padėtį ir judėti. Net ir lovoje galite elgtis taip, kaip jums atrodo patogiau: atsisėsti, atsigulti ant šono, pritūpti šalia lovos, atsistoti ar pasilenkti prie lovos. Išjunkite monitoriaus garsą ir patraukite jį nuo savęs arba uždenkite rankšluosčiu, kad jo skleidžiami garsai ir šviesa netrukdytų.
Svarbu pasverti vidinio stebėjimo naudą ir plyšusių membranų žalą, jei vaisiaus vandenų maišelis vis dar nepažeistas. Nuleidus vaisiaus vandenis, padidėja susitraukimų jėga, kuri gali pakenkti vaisiui. Taip pat paprašykite, kad kas nors paklausytų vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, jog patvirtintų, kad prietaisas rodo teisingai ir ar vietoj vaiko širdies jis kartais neregistruoja jūsų širdies plakimo. Prieš galutinai nusprendžiant atlikti cezario pjūvį ar imtis medicininių instrumentų, paprašykite išbandyti priemones, kurios gali padėti sumažinti nenormalų vaisiaus širdies plakimą.
Medikai linkę atsižvelgti į gimdyvių norus, jei taip nerizikuojama jų bei jų kūdikių sveikata. Tad racionaliu pokalbiu galima pasiekti tokios priežiūros, kokios norite jūs.
Nėštumo metu gali pasireikšti įvairūs simptomai ir būklės, kurios reikalauja ypatingo dėmesio:
- Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV): Gali būti lengvas, vidutinis arba sunkus, pasireiškiantis nuolatiniu pykinimu, vėmimu, svorio kritimu, dehidratacija, elektrolitų disbalansu ir kitais simptomais.
- Hipertenzija nėštumo metu: Gali pasireikšti lengva ar sunkia preeklampsija, o kartais ir eklampsija.
- Negimdinis nėštumas: Apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų.
- Meteorizmas ir dirgliosios žarnos sindromas: Gali pasireikšti pilvo skausmu, sutrikusiu tuštinimusi, dujų kaupimu.
- Gastritas: Gali sukelti apetito netekimą, pykinimą, vėmimą, skausmą pilvo viršuje.
- Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC): Kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu, dažniausiai be geltos.
- Priešlaikinis gimdymas: Gimdymas iki 22 savaitės arba tarp 22-37 savaitės, kurio priežastys gali būti įvairios motinos ligos ar sutrikimai.
Nėštumo metu svarbu stebėti vaisiaus judesius. Jei per 30 minučių vaisius nesujuda, rekomenduojama sekti judesius dar 30 minučių. Žagsėjimas, nors ir yra ritmiškas, nėra vaisiaus judesys.
Gimdos susitraukimai nėštumo metu gali būti nereguliarūs ir neintensyvūs, tačiau jei jie tampa stipresni ar pasireiškia kraujavimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Sąrėmiams kartojantis kas 10-15 min., jei jaučiatės gerai, galite likti namuose, stenkitės judėti. Jeigu jaučiatės prastai, geriau vykti į ligoninę.
Vaisiaus širdies tonus galima išklausyti nuo 20 savaitės naudojant akušerinį stetoskopą. Dopleriniai stetoskopus ir kardiotokografai yra modernūs prietaisai, leidžiantys stebėti vaisiaus širdies plakimo ritmą. Paprastai vaisiaus širdis plaka 110-150 kartų per minutę. Nukrypimai nuo normos gali signalizuoti apie deguonies trūkumą ar mamos stresą.
Vaisiaus miegas trunka apie 20-40 minučių, išnešioto vaisiaus - iki 90 minučių. Vaisiaus būklė laikoma gera, kai vaisius sujuda ne mažiau kaip 4 kartus per valandą arba 10 kartų per 2 valandas.
Kiekvienas nėštumas ir gimdymas yra individualus. Svarbiausia - atidžiai stebėti savo kūną, bendrauti su gydytoju ir priimti informuotus sprendimus dėl savo ir vaiko sveikatos.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei pastebėjote bet kokį kraujavimą iš makšties.
- Jei susilpnėjo vaisiaus judesiai.
- Jei vaisiaus vandenys yra geltoni, žali ar rudi.
- Jei jaučiate nuolatinį pilvo kietėjimą ar skausmą.
- Jei pasireiškia sunkūs pykinimo, vėmimo ar dehidratacijos požymiai.
- Jei turite kitų neįprastų ar nerimą keliančių simptomų.
Vaisiaus judėjimas nėštumo metu: kada nerimauti | Tėvai
Dažnai užduodami klausimai apie tonusus nėštumo metu:
- Kas yra gimdos tonusas ir kodėl jis svarbus? Gimdos tonusas - tai raumenų įsitempimo laipsnis. Nėštumo metu gimdos tonusas gali padidėti, sukeldamas susitraukimus. Tai gali būti normalus reiškinys, tačiau kartais gali signalizuoti apie grėsmę persileidimui ar priešlaikiniam gimdymui.
- Kokie yra padidėjusio gimdos tonuso simptomai? Dažniausiai pasireiškia pilvo apačios maudimas, kietėjimas, kartais nugaros skausmas. Tačiau gali būti ir be simptomų.
- Kada reikėtų sunerimti dėl gimdos tonuso? Jei susitraukimai tampa reguliarūs, stiprūs, ilgesni nei 15-20 sekundžių, kartojasi kas 10-15 minučių, arba jei pasireiškia kraujavimas ar vandens nubėgimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Kaip sumažinti gimdos tonusą? Rekomenduojamas poilsis, magnis, šiltos vonios, vengimas fizinio krūvio ir streso. Gydytojas gali skirti spazmolitikus.
- Ar galiu jausti vaisiaus judesius, jei turiu padidėjusį gimdos tonusą? Taip, vaisiaus judesiai ir gimdos tonusas yra skirtingi reiškiniai. Tačiau jei vaisiaus judesiai susilpnėja, tai gali būti nerimo ženklas.
Svarbu atsiminti, kad kiekviena nėštukė ir jos kūdikis yra unikalūs. Atidžiai stebėkite savo organizmo siunčiamus signalus ir drąsiai klauskite gydytojo bei akušerio visų rūpimų klausimų.
