Menu Close

Naujienos

Toksoplazmozės tyrimas nėštumo metu: svarba, diagnostika ir prevencija

Toksoplazmozė - tai parazitinė liga, kurią sukelia pirmuonis Toxoplasma gondii. Šis parazitas yra vienas labiausiai paplitusių pasaulyje, galintis parazituoti beveik visų žinduolių ir paukščių organizmuose. Pagrindiniai šio parazito šeimininkai ir infekcijos rezervuaras yra kačių šeimos atstovai. Žmonės dažniausiai užsikrečia per maistą (nuo kačių), per nešvarias rankas, valgant blogai termiškai paruoštą mėsą, nepasterizuotus pieno produktus, neplautus vaisius ir daržoves. Retesniais atvejais infekcija gali perduoti per kraujo perpylimą arba organų transplantaciją.

Nors daugumai žmonių, turinčių sveiką imuninę sistemą, toksoplazmozė pasireiškia lengvais, į gripą panašiais simptomais arba visai nepasireiškia, ši liga kelia didelį pavojų nėščiosioms ir jų vaisiams. Jei nėščioji užsikrečia pirmą kartą nėštumo metu, parazitas gali būti perduotas vaisiui per placentą, sukeliant savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą arba kūdikio gimimą negyvo. Toksoplazmozė, ypač įgimta, gali sukelti rimtų apsigimimų ir vystymosi sutrikimų naujagimiams, įskaitant smegenų vandenę, aklumą, kurtumą, psichikos problemas ir vystymosi sulėtėjimą.

Didžiausia rizika vaisiaus pažeidimui kyla, kai moteris užsikrečia ūmine toksoplazmoze trečiąjį nėštumo trimestrą, o mažiausia - pirmąjį trimestrą. Tačiau svarbu žinoti, kad kuo mažesnis vaisius (mažesnis gestacinis amžius), tuo didesnės komplikacijos vėliau, jau po gimimo, gali kilti. Sunkia ligos forma dažniausiai serga kūdikiai, kurių motinos užsikrėtė nėštumo metu arba likus iki 3 mėnesių iki pastojimo. Net ir tais atvejais, kai naujagimis gimsta be akivaizdžių infekcijos požymių, jie gali pasireikšti vėliau.

Kaip vyksta užsikrėtimas?

Toxoplasma gondii parazitas dauginasi kačių, galvijų, kiaulių, graužikų žarnyne. Žmonės juo dažniausiai užsikrečia:

  • Per cistomis užkrėstą maistą (nuo kačių).
  • Per nešvarias rankas, ypač po kontakto su kačių išmatomis (pvz., valant kraiko dėžę, sodininkaujant).
  • Valgant blogai termiškai paruoštą mėsą, ypač kiaulieną, avieną ir elnieną, taip pat jūros gėrybes.
  • Vartojant nepasterizuotus pieno produktus.
  • Naudojant užterštus virtuvės reikmenis, pjaustymo lenteles ar kitus įrankius.
  • Valgant neplautus vaisius ir daržoves.
  • Po užkrėsto organo transplantacijos arba perpylus kraują.

Užsikrėtus T. gondii, parazitas suformuoja cistas, kurios gali pasiekti beveik bet kurią kūno dalį, dažnai - smegenis ir raumeninius audinius. Sveiko žmogaus imuninė sistema kontroliuoja parazitus, todėl jie lieka neaktyvūs ir suteikia visą gyvenimą trunkantį imunitetą. Tačiau asmenims, kurių imuninė sistema labai susilpnėjusi (pvz., sergantiems AIDS, pacientams, kuriems taikoma chemoterapija, ar po organų transplantacijos), ši infekcija gali sukelti gyvybei pavojingas ligas, tokias kaip encefalitas.

Toksoplazmozės diagnostika nėštumo metu

Siekiant diagnozuoti toksoplazmozę, atliekamas antikūnų kraujo serume nustatymas. Svarbu atlikti specifinius tyrimus, kurie padeda nustatyti, ar infekcija yra ūminė (neseniai įvykusi), ar lėtinė (seniai įvykusi). Pagrindiniai tyrimai apima:

  • Toxoplasma gondii IgM antikūnai: Šie antikūnai rodo neseną ar ūmią infekciją. Jų kiekis didėja po 1-2 savaičių nuo užsikrėtimo ir išlieka kelis mėnesius. Teigiamas IgM rezultatas reiškia, kad užsikrėtimas įvyko neseniai ir kelia didžiausią riziką vaisiui.
  • Toxoplasma gondii IgG antikūnai: Šie antikūnai atsiranda šiek tiek vėliau po užsikrėtimo ir išlieka visą gyvenimą. IgG radimas reiškia, kad kažkuriuo gyvenimo momentu buvo užsikrėtimas pirmuonimi. IgG praeina placentos barjerą, perduodamas motinos imunitetą vaisiui.
  • Toxoplasma gondii IgG avidiškumo tyrimas: Šis tyrimas padeda nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas, matuojant jungties tarp T. gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumą.

Prenatalinei toksoplazmozės diagnostikai taip pat naudojamas ultragarsinis vaisiaus tyrimas. Nėščiosioms, neturėjusioms kontakto su T. gondii, antikūnų tyrimą rekomenduojama atlikti tris kartus per visą nėštumą. Jei gavote neigiamą serologinio tyrimo atsakymą, tai reiškia, kad kraujyje nėra antikūnų ir nėščia moteris gali užsikrėsti toksoplazmozės sukėlėjais.

Kaip ir kitos infekcijos, toksoplazmozė gali būti diagnozuojama atliekant plataus spektro infekcinius tyrimus.

Schematinis žmogaus organizmo paveikslėlis su pažymėtais organais, kurie gali būti pažeisti toksoplazmozės

Gydymas ir prevencija

Sprendimą dėl toksoplazmozės gydymo turi priimti gydytojas specialistas. Dažniausiai, jei toksoplazmozė pasireiškia pirmą kartą sveikam asmeniui, ji sunkių simptomų nesukelia ir specifinis gydymas nereikalingas. Asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, arba esant ūmiems, besitęsiantiems sisteminiams simptomams, gali būti skiriamas specifinis gydymas vaistais. Įgimta toksoplazmozė, esant normaliam imunitetui, dažnai negydoma, nebent pažeidžiamas konkretus organas.

Nėštumo metu, užsikrėtus toksoplazmoze, gydymas skiriamas vaisiaus apsaugai. Pirmąjį nėštumo trimestrą, dėl galimo teratogeniško poveikio, vartojami vaistai, tokie kaip spiramicinas. Vėlesniais nėštumo trimestrais arba nustačius vaisiaus infekciją, skiriamas kompleksinis gydymas pirimetaminu ir sulfadiazinu. Visiems užsikrėtusiems naujagimiams skiriamas kompleksinis gydymas mažiausiai 6 mėnesius.

Laikantis tam tikrų atsargumo priemonių, galima išvengti toksoplazmozės:

  • Valgykite tik visiškai išvirtą ar iškeptą mėsą. Venkite ragauti žalios ar dar ne visai išvirusios mėsos.
  • Kruopščiai nuplaukite visus vaisius ir daržoves.
  • Kruopščiai nuplaukite virtuvės reikmenis, pjaustymo lenteles ir įrankius, kurie buvo naudojami ruošiant žalią mėsą.
  • Jeigu įmanoma, venkite pats keisti kačių kraiką. Jei tai būtina, mūvėkite pirštines ir po to kruopščiai nusiplaukite rankas. Kasdien stenkitės dezinfekuoti kačių kraiko dėžutę.
  • Nėštumo metu venkite bendrauti su svetimomis katėmis, ypač benamėmis ir mažais kačiukais.
  • Jei turite katę, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, kad nustatytumėte, ar esate įgijusi imunitetą.
  • Jei planuojate pastoti arba esate nėščia, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą dėl toksoplazmozės.

Nėščiosioms taip pat svarbu atlikti tyrimus ir dėl kitų galimų infekcijų, kurios gali kelti pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui, pavyzdžiui, raudonukės, citomegaloviruso (CMV), chlamidijos, B grupės beta hemolizinio streptokoko, vėjaraupių, ureaplazmos, hepatito B, ŽIV ir sifilio.

Mayo klinikos minutė: nėštumas ir toksoplazmozė

Laiku atliktas toksoplazmozės tyrimas nėštumo metu yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią galimoms komplikacijoms ir užtikrinti sveiko vaiko gimimą. Neatidėliokite rūpesčio savo sveikata ir savo būsimo vaiko gerove.

tags: #toksoplazmozes #tyrimas #nestumo #metu