Apie artimojo priežiūrą globos namuose senatvėje svarsto net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų, tačiau kas penktas bent kol kas nemano, kad jiems tinkami globos namai Lietuvoje apskritai egzistuoja. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra.
Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Socialinės globos namų apibrėžimas ir rūšys
Pagal Socialinių paslaugų katalogą (2006), socialinės globos namai yra įstaigos, teikiančios trumpalaikę arba ilgalaikę socialinę globą vienu metu ne mažiau kaip 10 asmenų. Šios įstaigos gali būti įvairių rūšių, pritaikytos skirtingoms asmenų grupėms:
- Vaikų socialinės globos namai.
- Vaikų su negalia socialinės globos namai.
- Senų žmonių socialinės globos namai.
- Specializuoti socialinės globos ir slaugos namai.
- Specialieji socialinės globos namai, skirti suaugusiems asmenims su negalia.
Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė pagalba, kuriai reikia nuolatinės specialistų priežiūros. Socialinės globos teikimo trukmė asmeniui priklauso nuo asmens paslaugų poreikio ir nuo įstaigos tipo.
Socialinės globos namų veiklos principai ir struktūra
Paprastai socialinės globos namai yra viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. Jų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, kitais teisės aktais bei globos namų vidaus tvarkos nuostatomis. Šios įstaigos yra socialinės globos, ugdymo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, bendradarbiaujančios su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sveikatos, kultūros, sporto, teisėsaugos institucijomis, kurios yra susijusios su jų veikla. Socialinės globos namai nuolat bendradarbiauja su gyventojų artimaisiais, globėjais.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Pašnekovė.
Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka.“
„Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos.“
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos.
„Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas.
Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais.“
„Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos.“
Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris.
V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.
Socialinio darbuotojo vaidmuo socialinės globos namuose
Socialinio darbuotojo veikla socialinės globos namuose yra itin svarbi užtikrinant gyventojų gerovę ir socialinę integraciją.
- Individualių poreikių vertinimas: Socialinis darbuotojas įvertina kiekvieno gyventojo individualius poreikius, nustato stipriąsias puses ir sunkumus, sudaro individualius pagalbos planus.
- Socialinės pagalbos organizavimas: Socialinis darbuotojas organizuoja ir koordinuoja socialinę pagalbą, įskaitant materialinę paramą, konsultacijas, tarpininkavimą sprendžiant problemas.
- Psichologinė parama: Socialinis darbuotojas teikia psichologinę paramą gyventojams, padeda jiems įveikti emocinius sunkumus, adaptuotis naujoje aplinkoje.
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Socialinis darbuotojas padeda gyventojams ugdyti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, konfliktų sprendimas, savarankiškumas.
- Ryšių su šeima palaikymas: Socialinis darbuotojas skatina ir palaiko gyventojų ryšius su šeimos nariais, organizuoja susitikimus, teikia konsultacijas šeimoms.
- Bendradarbiavimas su kitais specialistais: Socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip psichologai, gydytojai, slaugytojai, pedagogai, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą gyventojams.
- Atstovavimas gyventojų interesams: Socialinis darbuotojas atstovauja gyventojų interesams, gina jų teises, padeda jiems gauti reikiamas paslaugas ir išmokas.
Socialinio darbuotojo veiklos metodai dirbant su asmenimis, turinčiais proto negalią
Socialinio darbuotojo veiklos metodai priklauso nuo kliento proto negalios sunkumo laipsnio. Pagal Radzevičienę (2003), vieni akivaizdžiausių proto negalės bruožų - sulėtėjusi arba sutrikusi raida bei sumažėjęs mokslumas. Žmonės su proto negalia turi ženkliai žemesnius nei vidutiniai proto gebėjimus ir socialinį bei prisitaikymo funkcionavimo trūkumus. Pasak Bakk ir Grunewald (1998), šie trūkumai pasireiškia bendravimo, socialinio ir kasdienio gyvenimo ar judėjimo įgūdžių ribotumu. Proto negalia žmonėms riboja mokymosi, bendravimo, rūpinimosi savimi bei judėjimo įgūdžius, savarankiškumą ir santykius su kitais žmonėmis. Šių žmonių verbalinę kalbą sudaro dažniausiai trumpos frazės, dažnai į klausimą jie atsako tik vienu žodžiu. Daugelio vidutinę proto negalią turinčių asmenų artikuliacija taip pat būna sutrikusi.
Tarp proto negalios žmonių, turinčių ir psichikos sutrikimų, itin dažnai pastebimas agresyvumas: rėkimas, daiktų daužymas ir plėšymas, aplinkinių stumdymas. Vis dėlto netgi patyrę labai sudėtingas smegenų traumas ir turintys labai sunkią proto negalią žmonės gali įgyti įvairių įgūdžių. Radzevičienė (2003) teigia, kad yra galimybių proto negalią turinčių asmenų psichologinei raidai skatinti.
Socialinės globos rūšys ir kainos
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa
- DIENOS SOCIALINĖ GLOBA - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Teikimo vieta: socialinių paslaugų įstaigoje arba asmens namuose. Teikimo trukmė / dažnumas: nuo 3 val. per dieną, iki 5 dienų per savaitę įstaigoje, nuo 2 iki 10 val. Dienos socialinė globa asmens namuose teikiama asmenims su sunkia negalia (slaugomiems).
- TRUMPALAIKĖ SOCIALINĖ GLOBA - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui tam tikrą laiką teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba ar tęstinės socialinės paslaugos darbo savaitę (paromis). Teikimo vieta: socialinės globos namuose, dienos socialinės globos centruose. Teikimo trukmė / dažnumas: daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per kalendorinius metus arba iki 5 parų per savaitę neterminuotai institucijoje.
- ILGALAIKĖ SOCIALINĖ GLOBA - teikiama socialinės globos namuose suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims; specializuotuose slaugos ir socialinės globos namuose, specialiuosiuose socialinės globos namuose, grupinio gyvenimo namuose suaugusiems asmenims su negalia. Teikimo trukmė / dažnumas: daugiau nei 6 mėn. per metus neterminuotai.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą.
| Paslauga | Vidutinė kaina (eur/mėn.) | Į kainą įskaičiuota |
|---|---|---|
| Ilgalaikė socialinė globa (nesunki negalia) | 1300 | Maitinimas, medicininė priežiūra, skalbimas, masažistas, kineziterapeutas, psichologas, sielovada, higiena, užimtumas ir kt. |
| Ilgalaikė socialinė globa (sunki negalia) | 1600 | Maitinimas, medicininė priežiūra, skalbimas, masažistas, kineziterapeutas, psichologas, sielovada, higiena, užimtumas ir kt. |
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Kaip apskaičiuojama valstybės kompensacija?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Senjoro pajamos
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (toliau - Įstatymas) numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Socialinė parama
Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Kada reikia mokėti turto mokestį?
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas?
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Valstybės kompensacija - ir privačiuose globos namuose
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų.
tags: #socialines #globos #namu #charakteristika
