Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Nėštumo diagnostika pagrįsta tikraisiais, apytikriais ir abejotinais nėštumo požymiais, tinkamai surinkta akušerine anamneze, bendruoju bei išoriniu ir vidiniu akušeriniu tyrimu.

Tikrieji nėštumo požymiai

Tikrieji nėštumo požymiai yra susiję ne su nėščiosios subjektyviais pojūčiais, bet su vaisiumi. Tai vaisiaus širdies veikla, judesiai ir vaisiaus dalys, matomos tiriant moterį ultragarsu.

Apytikri nėštumo požymiai

Apytikri nėštumo požymiai galimi ne tik nėštumo, bet ir kai kurių moters ligų atvejais. Tai padidėjusi pilvo apimtis (gali būti dėl ascito, didelių pilvo ertmės navikų), pasikeitę gimdos forma, dydis ir konsistencija (gali būti dėl gimdos miomos), gimdos kaklelio pokyčiai (gleivinė melsvo atspalvio dėl pagerėjusios kraujotakos), vaisiaus balotacija (vaisius apsuptas vaisiaus vandenų). Vaisiaus judėjimas jaučiamas palpuojant nėščiosios pilvą. Svarbi yra vaisiaus dalių apčiuopa, nors kartais didelių matmenų gimdos mioma gali būti vertinama kaip vaisiaus kūno dalis. Teigiami nėštumo testai yra susiję su padidėjusiu chorioninio gonadotropinio hormono kiekiu nėščiosios organizme.

Abejotini nėštumo požymiai

Abejotini nėštumo požymiai - pykinimas ir vėmimas, vomitus matutinus, vaisiaus judesių jutimas. Dažnas šlapinimasis, nuovargis, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai, pakitusi makšties gleivinės spalva, intensyvesnė odos pigmentacija ir nėštumo drūžės, striae gravidarum, leidžia įtarti nėštumą.

Dažniausi ir ankstyvieji nėštumo požymiai

• Vėluojančios mėnesinės: Tai dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
• Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
• Nuovargis: Dauguma moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Tai lemia didėjantis progesterono kiekis organizme. Nuovargis dažnai sumažėja ketvirtą nėštumo mėnesį, kai placenta tampa pilnai išsivysčiusi. Nuovargį taip pat gali sukelti mažakraujystė, dažniausiai dėl geležies trūkumo.
• Pykinimas ir vėmimas („rytinis pykinimas“): Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Daugiau nei pusei nėščių moterų pasireiškia pykinimas ir vėmimas. Šis pojūtis gali tęstis visą dieną, o ne tik rytais.
• Pakitęs skonio ir kvapo pojūtis: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu.
• Krūtų pokyčiai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Nėštumo metu krūtys tampa pilnesnės, jautresnės ir patinsta.
• Dažnesnis šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Nėštumo metu padidėja organizmo skysčių kiekis, inkstai dirba efektyviau, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos.
• Nuotaikų svyravimai: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo.
• Lengvi spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.
• Maisto potraukiai ir netoleravimas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį. Kodėl taip vyksta? Moksliškai nėra iki galo aišku, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.
• Pakitusi odos pigmentacija: Intensyvesnė odos pigmentacija, pvz., tamsesnė linija ant pilvo (linea nigra) ar tamsesnės dėmės ant veido (chloazma), taip pat gali būti nėštumo požymis.
• Kitos smulkmenos: Ankstyviausiu nėštumo požymiu gali būti staiga atsiradusi nemiga ar pakitęs miego režimas, kuomet nėra jokios kitos priežasties šiam pokyčiui atsirasti. Kūno temperatūra pakyla ovuliacijos metu, o jei esate nėščia, ji išlieka aukštesnė ir po to. Kiti pastebimi kūno pokyčiai, kaip kad išskyrų pokyčiai, jų pagausėjimas gali būti labai ankstyvas simptomas (jei nesate nėščia, jos paprastai visiškai pranyksta prieš prasidedant mėnesinėms). Ėmėte kur kas labiau jausti įvairius kvapus? Net tuomet kai kiti dar nieko nejaučia? Kvapai jūs pradėjo labiau erzinti? Turbūt ne kartą teko girdėti apie motinos intuiciją. Taip, kad ir kaip tai būtų stebėtina, visų pirma kiti žmonės pastebės kad kažkas jumyse pasikeitė ar kaip tik patys ims su jumis kitaip elgtis. „Padidėjęs emocingumas, ašarojimas dėl menkniekių, kurių anksčiau nesureikšmindavote. Nėštumas padidina estrogeno ir progesterono hormonų lygį, o tai gali sukelti daugiau emocijų nei įprastai. Kai kurios moterys jaučia poreikį dažniau šlapintis (ypač naktį), vidurių užkietėjimą, galvos skausmą ir galvos svaigimą.

Nėštumo testas ir kreipimasis į gydytoją

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Daugelis buitinių nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.

Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.

Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

1. Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
2. Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
3. Nustatoma numatoma gimdymo data.
4. Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Akušerinė anamnezė ir tyrimai

Tinkamai surinkta akušerinė anamnezė padeda įvertinti nėščiosios sveikatos būklę, nėštumo trukmę, gimdymo terminą, vaisiaus raidą ir labai svarbi vertinant akušerinę situaciją bei pasirenkant tinkamą gimdymo priežiūros taktiką. Renkant akušerinę anamnezę, pirmiausia užpildoma dokumentinė dalis (nėščiosios vardas, pavardė, adresas, darbovietė, specialybė, išsilavinimas). Įvertinamas nėščiosios amžius. Labai jaunos (mažiau kaip 18 metų) ir vyresnės kaip 35 metų pirmą kartą gimdančios moterys priklauso rizikos grupei. Svarbu išsiaiškinti momentus, kurie galėjo turėti įtakos moters organizmo raidai. Apklausiant nėščiąją, būtina įvertinti jos nusiskundimus. Vertinant menstruacinę funkciją, reikia sužinoti, kada prasidėjo pirmosios mėnesinės, koks jų pobūdis - gausios, reguliaros, skausmingos, kada buvo paskutinės mėnesinės. Didelę įtaką nėštumo eigai turi moters lytinio gyvenimo pradžia, buvę nėštumai, jų baigtys, nėštumų komplikacijos, moters motinos nėštumo eiga, pačios nėščiosios gimimo svoris. Kiekvieną moters nėštumą ir gimdymą būtina aprašyti - gimdė natūraliais takais ar operuojant: cezario pjūvio operacija, vakuuminė ekstrakcija, naudojant akušerines reples, ar placentaatsidalijo pati ar atidalyta ranka, ar gimdos ertmė buvo patikrinta ranka. Labai svarbu sužinoti, dėl kokių priežasčių gimdymas baigtas operacija, kokia gimdymų trukmė, laikotarpių po gimdymo komplikacijos, kokios lyties ir kokio svorio gimė naujagimiai, kokia vaikų sveikata. Numatant nėštumo priežiūros ir gimdymo taktiką, svarbu išsiaiškinti apie persirgtas nėščiosios ginekologines ligas bei praeityje buvusias operacijas. Bendrosios ligos turi įtakos nėštumo eigai, todėl svarbu išsiaiškinti, kuo iki šio nėštumo sirgo moteris. Labai svarbi šeimos anamnezės dalis - paveldimos ligos, artimųjų medžiagų apykaitos ligos. Atkreiptinas dėmesys į abiejų tėvų žalingus įpročius - rūkymą, alkoholio vartojimą, narkomaniją. Vaisius paveldi ne tik motinos, bet ir tėvo genuose fiksuotos informacijos dalį, todėl svarbūs yra tėvo duomenys - amžius, ligos, darbo pobūdis.

Šio nėštumo eiga - labai svarbi akušerinės anamnezės dalis yra pastojimo data, paskutiniųjų mėnesinių pirmoji diena, pirmųjų vaisiaus judesių data, pirmojo kreipimosi į gydytoją data, nėštumo laikotarpiu persirgtos ligos, ultragarsinio ir kitų tyrimų duomenys, jų dinamika, vartoti vaistai bei nėščiosios svorio prieaugis. Jeigu gimdymas jau prasidėjęs, reikia išsiaiškinti tikslų laiką, kada atsirado reguliarūs sąrėmiai, sąrėmių bei pertraukų tarp jų trukmę, nutekėję ar nenutekėję vaisiaus vandenys, kokia jų spalva, kvapas, varškinių masių dribsniai, kiek laiko trunka bevandenis laikotarpis. Šeimos gydytojo pirmoji pažintis su nėščiąja prasideda nuo akušerinės anamnezės. Tinkamai ir tiksliai surinkta akušerinė anamnezė turi didelę įtaką tinkamai nėštumo ir gimdymo priežiūros taktikai. Gydytojas turi stengtis kalbėti su nėščiąja jai suprantama kalba, nes akušerinė anamnezė liečia subtilius ir intymius moters gyvenimo klausimus.

Nėščiosios bendrasis (objektyvus) tyrimas pradedamas nuo temperatūros, pulso, kraujospūdžio abiejose rankose matavimų. Išmatuojamas moters ūgis, nėščioji sveriama, apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI) naudojant formulę: KMI = moters svoris kg/ūgis m2. Svarbu įvertinti nėščiosios svorio prieaugį (moters svorio prieš nėštumą ir nėštumo pabaigoje skirtumą). Paprastai pirmosiomis nėštumo savaitėmis nėščiosios svoris nedidėja, todėl svoris prieš nėštumą ir 7-8-ąją nėštumo savaitę (jei ankstyva įskaita) gali būti nepakitęs. Nėštumo laikotarpiu moteris priauga apie 12-13 kg svorio. Įsidėmėtina, kad lieknos, aukštos su mažu riebaliniu poodiniu sluoksniu moterys priauga daugiau (apie 14 kg) negu nutukusios ar turinčios antsvorio, didesnio už normą KMI nėščiosios (pastarosios priauga apie 12 kg). Ryškiausi antropometrinių rodiklių pokyčiai nėštumo metu - nėščiųjų kūno masės ir riebalinio audinio. Tarp kūno masės rodiklių bei KMI nėštumo pradžioje ir rodiklių padidėjimo nėštumo pabaigoje egzistuoja glaudus atvirkštinis ryšys: tiek absoliutus, tiek santykinis kūno masės prieaugis didesnis, kuo moters kūno masė ir KMI nėštumo pradžioje yra mažesni (ir atvirkščiai: kuo nėštumo pradžioje kūno masė didesnė, tuo prieaugis mažesnis). Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad nėščiųjų mityba yra nesubalansuota, todėl, kontroliuojant nėščiosios kūno masės prieaugį per nėštumą, padėti moterims turi ne tik akušeriai ginekologai ar šeimos gydytojai, bet ir mitybos specialistai. Bendrojo tyrimo tąsa - nėščiosios organų ir sistemų vertinimas. Vertinama širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo išskyrimo, judėjimo-atramos ir kitų sistemų organai.

Išorinis akušerinis tyrimas - specialaus akušerinio tyrimo dalis. Šis tyrimas pradedamas nuo nėščiosios apžiūros. Įvertinama odos pigmentacija, kūno plaukuotumas, krūtų ir spenelių būklė, išskyros iš krūtų. Būtina įvertinti, ar nepatinę veidas, pilvas, rankos, kojos, ar neišsiplėtusios paviršinės venos, ar kojose, išorinių lyties organų, išangės srityse nėra varikozinių mazgų. Išmatuojama pilvo apimtis bambos aukštyje, gimdos dugno aukštis (atstumas nuo sąvaržos viršutinio krašto vidurio iki gimdos dugno vidurio). Rekomenduojama storiniu slankmačiu išmatuoti išorinius dubens matmenis. Nėščiajai, gulinčiai per klubų ir kelių sąnarius sulenktomis kojomis, palpuojamas pilvas. Naudojami keturi išoriniai akušerinio tyrimo būdai - Leopoldo griebsenos. Palpuojant nustatomas gimdos dugno aukštis, vaisiaus dalys, esančios gimdos dugne, vaisiaus padėtis, pozicija, pirmeigės dalies santykis su mažuoju dubeniu.

Vidinis akušerinis tyrimas atliekamas ant ginekologinės kėdės arba gimdymo lovoje gulinčiai nėščiajai. Nėščiosios šlapimo pūslė turi būti tuščia. Vidinis akušerinis nėščiosios tyrimas apima:

• Išorinių lyties organų, tarpvietės, išangės srities apžiūrą. Nustatomi randai, hemorojiniai mazgai.
• Makšties prieangio, šlaplės angos, mergystės plėvės apžiūrą.
• Gimdos kaklelio formos, spalvos, pokyčių apžiūrą.
• Medžiagos paėmimą citologiniam tepinėliui, išskyrų makšties florai įvertinti.
• Dubens dugno raumenų būklės, makšties angos pločio, sienų elastingumo, gimdos kaklelio padėties, formos, elastingumo, konsistencijos, ilgio (cm), išsiplėtimo (cm) nustatymą.
• Gimdos kūno padėties dubens atžvilgiu (anteversio, anteflexio, retroversio, retroflexio) įvertinimą.
• Gimdos dydžio, formos, konsistencijos, paslankumo, skausmingumo nustatymą.
• Tolesnį gimdos priklausinių - kiaušintakių ir kiaušidžių - palpavimą.
• Dubens talpos ir formos vertinimą.

Gydytojas, atliekantis vidinį akušerinį tyrimą gimdymo metu, turi atsakyti į penkis klausimus: išorinių lyties organų ir makšties būklė, gimdos kaklelio būklė, vaisiaus vandenų pūslės būklė, pirmeigė dalis ir vaisiaus galvos padėtis mažajame dubenyje.

Papildai nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.

• Folio rūgštis (vitaminas B9): Būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą.
• Geležis: Poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
• Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys (ypač DHR): Būtinos vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi.
• Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Magnis: Labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi.
• Cinkas: Stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje.
• Jodas: Būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.

tags: #tikrieji #apytikrai #abejotini #nestumo #pozymiai

• Vaiko raida
• Kaip endometriozė veikia nėštumą
• Lavinančios užduotys vaikams
• Devyni Metai Darželyje
• Mokyklos nelankymo pasekmės vaiko teisėms