Vaikui gimus nesantuokoje ir kai kuriais kitais atvejais anksčiau reikėjo kreiptis į notarą arba teismą, siekiant pripažinti tėvystę. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo supaprastinta tvarka, kuomet tėvystę galima pripažinti pateikiant prašymą civilinės metrikacijos įstaigai. Ši galimybė išlieka, tačiau naujoji tvarka gerokai palengvina šį procesą.
"Automatinis" tėvystės nustatymas
Vaikui gimus santuokoje arba kai kuriais kitais atvejais tėvystės nereikia pripažinti, nes ji nustatoma „automatiškai“, t.y. tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Vaikui gimus santuokoje tėvu yra laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras.
Jeigu vaikas gimsta našlei po jos vyro mirties nepraėjus 300 dienų, vaiko tėvu yra laikomas miręs motinos sutuoktinis. Jeigu po skyrybų ar sutuoktinio mirties nepraėjo 300 dienų, tačiau moteris sudarė naują santuoką ir susilaukė vaiko, vaiko tėvu laikomas naujasis moters sutuoktinis. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu.
Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimą. Jeigu visi trys asmenys, t.y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Supaprastinta tėvystės pripažinimo tvarka
Nuo 2023 m. sausio 1 d. Remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t.y. Civilinės metrikacijos įstaigai pakanka pateikti prašymą įregistruoti tėvystės pripažinimą. Tėvystės pripažinimą civilinės metrikacijos įstaiga taip pat registruoja remdamasi vyro, laikančio save tėvu, kartu su vaiko motina pateiktu prašymu įregistruoti tėvystės pripažinimą.
Prašymą galima pateikti tiek vaikui gimus, tiek ir negimusio vaiko atžvilgiu. Prašymą galima pateikti tiesiogiai nuvykus į civilinės metrikacijos įstaigą. Prašymą galima pateikti internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).
Jeigu vienu metu tiek registruojamas vaiko gimimas, tiek ir siekiama pripažinti tėvystę, reikia pateikti du atskirus prašymus. Jeigu tėvystę siekiama nustatyti dar negimusio vaiko atžvilgiu (t.y. jeigu moteris yra nėščia).
Jeigu vaikui yra daugiau kaip dešimt metų, turi būti pateikiamas vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo. Vaiko rašytinis sutikimas gali būti pateikiamas tik tiesiogiai nuvykus į įstaigą.
Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, prašymą turi pasirašyti ir bent vienas iš jų tėvų (globėjų ar rūpintojų). Jeigu tėvystės pripažinimo prašymas registruojamas kartu su vaiko gimimu arba jeigu prašymas registruojamas pradėto, bet dar negimusio vaiko atžvilgiu. Vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, jų tėvai (globėjai ar rūpintojai), savo ruožtu, turi pateikti sutikimus.
Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas. Jei jie tokio sutikimo neduoda, leidimą gali duoti teismas nepilnamečio prašymu. Tėvystę pripažįstančio nepilnamečio asmens tėvai, globėjai ar rūpintojai rašytinius sutikimus civilinės metrikacijos įstaigai gali pateikti atvykę į civilinės metrikacijos įstaigą.
Jei vaikui yra suėję dešimt metų, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas nepilnamečio vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo, taip pat dėl pavardės pakeitimo ir (ar) duomenų apie jo tautybę pakeitimo, išbraukimo ar jo gimimo įrašo tokiais duomenimis papildymo, jeigu prašyme įregistruoti tėvystės pripažinimą prašoma pakeisti vaiko pavardę ir (ar) pakeisti, ištaisyti duomenis apie tautybę ar jais papildyti vaiko gimimo įrašą.
Tėvystės pripažinimą Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris (toliau-civilinės metrikacijos įstaiga) registruoja savo iniciatyva, remdamasi notaro ar teismo patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo ar notaro patvirtintu pareiškimu dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo. Paslauga teikiama Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyryje, adresu Laisvės al. 96, LT-44252 Kaunas.
Tėvystės nuginčijimas
Tėvystės nuginčijimas - tai teisinis procesas, kuriuo siekiama pripažinti, kad asmuo, įrašytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, nėra biologinis tėvas. Lietuvos teisės aktai numato, kad tėvystės nuginčijimo pagrindas yra objektyvūs įrodymai, galintys paneigti tėvystės faktą - dažniausiai tai DNR ekspertizė. Tėvystės nuginčijimo procesui taikomas griežtas terminas - ieškinį teismui galima pateikti per vienerius metus nuo tada, kai asmuo sužinojo ar galėjo sužinoТИ, kad nėra vaiko tėvas.
Nuginčijus tėvystę, keičiasi ne tik šeiminiai santykiai, bet ir teisinės pareigos vaikui. Vis dėlto svarbu žinoti, kad jei po tėvystės nuginčijimo nebūtų nustatytas kitas vaiko tėvas, teismas gali atsisakyti tenkinti tokį ieškinį - ypač jei tarp vaiko ir įrašyto tėvo susiformavęs glaudus emocinis ryšys.
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Tėvystės nuginčijimas tiesiogiai susijęs su kitais vaiko teisiniais klausimais - išlaikymo pareiga, paveldėjimo teisėmis ir bendravimo su vaiku tvarka. Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo.
Vaiko kilmės nustatymas
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
Galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.
Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuoktine). Vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus.
tags: #tevystes #pripazinimas #negimus #vaikui
