Gimdymo metu moters kūnas patiria didžiulius pokyčius, kurie gali turėti įtakos įvairioms jo funkcijoms. Vienas iš dažnų ir nemalonių padarinių yra šlapimo nelaikymas. Nors tai yra suprantama būklė, ji gali sukelti nemažą diskomfortą ir nepatogumą kasdieniniame gyvenime. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime šlapimo nelaikymo priežastis po gimdymo, jo simptomus, galimus gydymo būdus bei prevencijos priemones.
Kas sukelia šlapimo nelaikymą po gimdymo?
Pagrindinė šlapimo nelaikymo po gimdymo priežastis yra dubens dugno raumenų silpnėjimas. Šie raumenys atlieka itin svarbią funkciją - palaiko šlapimo pūslę, gimdą ir kitus dubens organus. Gimdymo metu, ypač jei gimdymas buvo ilgas, sudėtingas ar didelis kūdikis, šie raumenys gali būti ištempiami, pažeidžiami ar net sužeisti. Tai tiesiogiai veikia šlapimo pūslės kontrolę.
Kiti veiksniai, galintys prisidėti prie šlapimo nelaikymo po gimdymo:
- Gimdymo traumos: Didelis kūdikio svoris, sudėtingas gimdymas ar instrumentų (pvz., žnyplių, vakuumo) naudojimas gali padidinti dubens dugno traumų riziką.
- Hormoniniai pokyčiai: Po gimdymo vyksta staigūs hormoninės pusiausvyros pokyčiai, kurie gali neigiamai paveikti šlapimo pūslės kontrolę.
- Cezario pjūvis: Nors moterys, gimdančios natūraliai, dažniau susiduria su šlapimo nelaikymu, ši problema gali pasireikšti ir po cezario pjūvio. Nėštumo metu patirtas spaudimas dubens raumenims gali turėti įtakos.
Nėštumo metu daugelis moterų patiria nevalingą šlapinimąsi. Problema nebūtinai turi pasireikšti iškart po gimdymo: kai kuriais atvejais šlapimo nelaikymas pradeda varginti tik vėliau, pavyzdžiui, sulaukus 40 metų. Kai kurioms moterims ši problema pasitaiko retai, o išsiskyrusio šlapimo kiekis - labai nedidelis.
Šlapimo nelaikymo simptomai
Pagrindinis šlapimo nelaikymo simptomas yra nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Šlapimo nutekėjimas juokiantis, čiaudint ar kosint: Tai dažniausia forma, vadinama stresiniu šlapimo nelaikymu. Krūvio metu, kai šlapimo išsiskiria juokiantis, kosint ar čiaudint, bėgiojant, šokinėjant ar keliant sunkesnius daiktus.
- Staigus noras šlapintis: Kartais moterys gali jausti staigų ir stiprų norą šlapintis, kurio negali suvaldyti laiku. Tai gali būti susiję su vadinamosios dirgliosios šlapimo pūslės (šlapimo pūslės hiperaktyvumo) sindromu. Šlapimo pūslės raumuo nevalingai susitraukinėja sukeldamas staigų, nevaldomą norą šlapintis, o signalas siunčiamas į smegenis.
- Dažnas šlapinimasis: Kai kurios moterys po gimdymo pradeda šlapintis daug dažniau nei įprasta.
Taip pat tyrimai rodo, kad šlapimo nelaikymo problema net 50% moterų pasireiškia būtent dėl krūvio.
Ką daryti, jei patiriate šlapimo nelaikymą po gimdymo?
Laimei, šlapimo nelaikymas po gimdymo yra problema, kurią galima sėkmingai spręsti. Moterys, kurias ir po gimdymo vargina šlapimo nelaikymas, gali rinktis daugybę šios problemos sprendimo būdų. Pirmiausia svarbu ištirti šlapimo nelaikymo priežastis. Gydymo metodai apima:
1. Dubens dugno pratimai (Kėgelio pratimai)
Tai vienas iš efektyviausių būdų stiprinti dubens dugno raumenis. Kėgelio pratimai yra paprasti ir gali būti atliekami bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu. Svarbu reguliariai juos atlikti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų. Viena efektyviausių priemonių, ypač jaunesnio amžiaus moterims, kovojančioms su šlapimo nelaikymu, kol problema dar nėra įsisenėjusi - Kėgelio pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis.
2. Fizinė terapija
Specializuotas kineziterapeutas gali padėti sukurti tinkamą mankštos programą, skirtą dubens dugno raumenų stiprinimui. Kai kuriais atvejais fizinė terapija gali apimti ir biofeedback technikas, kurios padeda geriau kontroliuoti raumenis.
3. Gyvenimo būdo pokyčiai
Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai yra svarbūs. Rekomenduojama sumažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie gėrimai gali dirginti šlapimo pūslę. Taip pat svarbu išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali dar labiau spausti dubens dugną. Sveikai maitinkitės. Valgykite lengvai virškinamą, sveiką maistą. Tinka košės, apvirtos ar troškintos daržovės, sriubos. Gerkite daug skysčių. Per dieną rekomenduojama išgerti 2-3 litrus skysčių, pageidautina - vandens. Taip pat galima gerti žaliosios ar ramunėlių arbatos, šiek tiek praskiestų sulčių (tik ne citrusinių vaisių).
4. Medikamentinis gydymas
Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su kitais gydymo metodais.
5. Chirurgija
Jei kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą. Yra keletas operacijų tipų, kurios gali padėti spręsti šlapimo nelaikymo problemą, pavyzdžiui, slingas - juostelės implantavimas po šlaplės, kuris padeda palaikyti šlapimo pūslę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors šlapimo nelaikymas po gimdymo yra dažnas reiškinys, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Problema tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius po gimdymo.
- Šlapimo nutekėjimas yra stiprus ir įtakoja jūsų kasdienį gyvenimą.
- Kartu su šlapimo nelaikymu atsiranda kitų simptomų, pvz., skausmas ar kraujas šlapime.
Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl įvertinimo ir galimų tyrimų.
Kiti pogimdyviniai pokyčiai ir jų sprendimai
Po gimdymo moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali paveikti ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą.
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas. ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera.
Gimdos pokyčiai ir higiena
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas. Nereikėtų praustis įprastu muilu, kuris gali odą sudirginti dar labiau. Naudokite specialius prausimosi kremus, skirtus tarpvietės odai prižiūrėti.
Nuotaikos svyravimai
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Kiti dažni pogimdyviniai sutrikimai
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas.
Exercises for Pelvic Prolapse | Strengthen Your Pelvic Floor
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę.
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties. Gimdos uždegimas arba gimdos gleivinės uždegimas, kitaip dar žinomas endometritas, yra būdingas po nėštumo, kuomet gimdoje besikaupiančios kraujingos išskyros po gimdymo gali tapti puikia terpe kauptis bakterijoms ir sukelti uždegimą.
Šlapimo nelaikymas po gimdymo gali būti nemaloni problema, tačiau svarbu žinoti, kad yra daugybė būdų jai spręsti. Supratimas apie šios būklės priežastis ir galimus gydymo būdus gali padėti moterims greičiau atkurti savo gyvenimo kokybę.
