Seimas svarsto įstatymų pataisas, kuriomis siekiama populiarinti šeimą ir santuoką, skatinti gimstamumą bei stiprinti šeimai palankią kultūrinę aplinką. Viena iš iniciatyvų yra įpareigoti mokyklas padėti vaikams pasirengti šeimos kūrimui, remiantis krikščioniškomis vertybėmis. Taip pat siūloma tėvams suteikti daugiau teisių sprendžiant dėl lytiškumo ugdymo turinio savo vaikui.
Šios pataisos pristatomos kaip „gyvybės kultūros iniciatyva“, siekianti stiprinti šeimą ir vaikų auginimui palankią aplinką. Iniciatorių teigimu, vien ekonominės paskatos ar darbo ir šeimos derinimo priemonės negali užtikrinti tvaraus demografinio atsigavimo, todėl būtina skatinti teigiamą požiūrį į šeimą, didinant jos prestižą visuomenėje ir stiprinant santuokos stabilumą.
Siūloma pakeisti Švietimo, Kultūros politikos pagrindų bei Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymus. Švietimo įstatymo projekte numatoma, kad švietimas, be kita ko, grindžiamas santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės pripažinimu. Taip pat siūloma nustatyti, kad vidurinio ugdymo paskirtis yra padėti asmeniui įgyti pasirengimą šeimai. Tėvų pareigų sąrašą norima papildyti prievole „spręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų lytiško ugdymo temų poreikio savo vaikui“.
LRT įstatymo pakeitimo projekte būtų nustatyta, kad visuomeninis transliuotojas privalo skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų gimimą. Kultūros politikos įstatymą norima papildyti nuostata, kad tarp pagrindinių kultūros politikos uždavinių turėtų būti palankaus požiūrio į santuokinę šeimą, vaikų gimimą, motinystę ir tėvystę skatinimas.
Projektų priešininkai įžvelgia diskriminaciją ne santuokoje gimusių vaikų atžvilgiu. Pabrėžiama, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog visos šeimos yra lygios. Taip pat abejojama, ar siūlymai, išskiriantys krikščioniškas vertybes, neprieštarauja Konstitucijos straipsniui apie valstybinės religijos nebuvimą.
Tačiau iniciatyvos šalininkai teigia, kad valstybė, skatindama demografiją, turi teisę formuoti politiką, kuria skatina tam tikrą šeimos modelį, ir tai nereiškia kitų šeimų žeminimo. Argumentuojama, kad santuokinėje šeimoje susilaukiama daugiau vaikų ir ji yra stabilesnė.
Tėvystės ir motinystės išmokos ir atostogos Lietuvoje
Lietuva laikoma šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi, siūlančia vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje. Tėvams suteikiama galimybė dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui.
Motinystės išmokos ir atostogos
Moterys, turinčios ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius, turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, gausite 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 24 mėnesiai, išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30%. Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.
Tėvystės išmokos ir atostogos
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Taip pat tėčiams priklauso du neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai, kurie yra vaiko priežiūros atostogų dalis. Šiuo laikotarpiu taikomas didesnis išmokų tarifas - 78%.
Mamadieniai ir tėvadieniai
Lietuvoje vaikams auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Už mamadienius ir tėvadienius yra mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Nepanaudojus skirtų mamadienių / tėvadienių laiku, jie nesikaupia.
Išmokos savarankiškai dirbantiems
Savarankiškai dirbantys asmenys, gaunantys vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. Nuo 2026 m. birželio 1 d. išmoką galės gauti platesnis gavėjų ratas, įskaitant individualios veiklos pažymą turinčius asmenis, mažųjų bendrijų narius, individualių įmonių savininkus.
Savarankiškai dirbę tėvai teisę į išmokas įgyja tik sukaupę 12 mėn. darbo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Išimtis - tėvystės išmoka, kuriai pakanka trumpesnio, t. y. 6 mėn., stažo per pastaruosius 24 mėnesius.
Simonas Urbonas į tėvystės atostogas ėjo dukart: nuostabiausias dalykas žemėje I GANDRO LIZDAS
Nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitė išmokų pagal individualią veiklą dirbantiems tėvams tvarka. Naujoji tvarka palanki, mat abu tėvai, būdami vaiko priežiūros atostogose, gali gauti papildomų pajamų ir jų išmokos dydis nebus mažinamas net ir pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais.
Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) suteikiamos dirbančioms mamoms, jų trukmė - 126 dienos. Vaiko priežiūros atostogos (VPA) suteikiamos pasibaigus NGA iki kol vaikui sueis 18, 24 arba 36 mėn. Tėvystės atostogos suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamam laikotarpiui.
Jeigu VPA metu turėsite darbinių ir jų esmę atitinkančių pajamų, išmoka nebus mažinama, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršys 100% buvusio vidutinio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos drauge su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka atitinkamai bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama.
Nuo 2024 m. įsigalioja didesnes pajamas gaunantiems tėvams svarbi išimtis, susijusi su uždarbiu neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu. Neperleidžiamų mėnesių metu mokama išmoka negali būti didesnė nei 2 vidutiniai darbo užmokesčiai.
