Antstolė prašė teismo skirti skolininkei (nepilnamečio vaiko motinai) baudą išieškotojo (nepilnamečio vaiko tėvo) naudai, nes skolininkė nevykdo teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos.
Vaiko motina nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto pirmo karantino metu nevykdė teismo sprendimo ir apribojo tėvo bendravimą su vaiku, nes vaiko tėvas yra ligoninėje praktikuojantis gydytojas, todėl jis turi didesnę tikimybę užsikrėsti koronavirusine infekcija (toliau ir - COVID-19, infekcija), be to, kartu su vaiku gyvena vyresnio amžiaus seneliai, kurie yra didesnės rizikos susirgti COVID-19 grupėje.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai, todėl ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino metu specialios gyvenimo tvarkos nustatymas neturėtų būti tapatinimas su teisės į šeimos apsaugą paneigimu.
Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatavo, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo - sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors paskelbus antrąjį karantiną buvo įvesta daugiau apribojimų asmenims, pavyzdžiui, buvo nustatytas daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių artimų kontaktų draudimas, įvestas asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, tačiau tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku, kaip ir nepilnamečio vaiko teisė palaikyti ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu (motina), neturėtų būti ribojama per se (savaime), o tik laikantis Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodytų sąlygų.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad kai šeiminiai santykiai turi būti palaikomi tarp skirtinguose namų ūkiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sąlygų nustatymas tampa visos šeimos, apimančios ne tik tėvą (motiną) ir vaiką, bet ir jų kitus šeimos narius, interesu.
Būtent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku karantino režimo sąlygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatą, bet ir apie kitus jų šeimos narius.
Atsižvelgdamas į pagrindines priežastis, dėl kurių skolininkė, motina, nevykdė teismo sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje nenustatyta, jog ginčo laikotarpiu, kai buvo ribojama tėvo galimybė bendrauti su vaiku tiesiogiai, tėvas būtų sirgęs, jam būtų reikėję izoliuotis ar jam būtų buvę taikomos kitos saugaus gyvenimo priemonės, dėl ko tiesioginis bendravimas su vaiku būtų buvęs nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad kartu su vaiku gyvenantys asmenys, kurie yra didesnės rizikos susirgti COVID-19 grupėje, yra svarbus veiksnys, į kurį turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kaip nustatyta, vykdymo, tačiau vien tai, kad vaikas susitiks ir bendraus su tėvu (motina), negyvenančiu su juo kartu, tiesiogiai, neturėtų būti savaime riziką didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sąlygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones.
Kasacinis teismas pabrėžė, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.
Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba, kaip yra šiuo atveju, kreiptis dėl sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo.
Kasacinis teismas nurodė, kad tuo atveju, kai antstolis turi pakankamai duomenų pagrįstai spręsti, kad teismo sprendimu nustatyta atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir nėra duomenų, kad tėvas (motina) ar vaikas negalėtų bendrauti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, išvykimo ar saugaus gyvenimo priemonių karantino metu taikymo, antstolis nėra įpareigotas parengti raginimą vykdyti sprendimą, nes tai tik dar labiau vilkintų jo vykdymo galimybę.
Patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra veiksmas, skirtas duomenims surinkti, bet jei antstolis turi pakankamai duomenų dėl teismo sprendimo nevykdymo, jis nėra įpareigotas laukti dvidešimt dienų (antstolio veiksmo apskundimo terminą), kad galėtų parengti sprendimo neįvykdymo aktą.
Tam tikrais atvejais kreipimasis dėl sankcijos už teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą taikymo gali būti viena geriausių priemonių, kad būtų pašalintos kliūtys vykdyti teismo sprendimą. Taip pat tai gali būti priemonė, leidžianti pateisinti buvusį teismo sprendimo nevykdymą.
Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, ir nustatyti skolininko kaltę.
Kasacinis teismas darė išvadą, kad nors skolininkė laikinai ir nevykdė vaiko bendravimo su išieškotoju tvarkos, tačiau išieškotojas taip pat nepakankamai kooperavosi, siekdamas palaikyti saugų santykį su vaiku, su kuriuo buvo nustatyta atitinkama bendravimo tvarka.
Skolininkė ir išieškotojas galėjo susitarti dėl galimo laikino bendravimo su vaiku apribojimo sąlygų, pavyzdžiui, kad vaikas su tėvu išeina pasivaikščioti į lauką, susitinka virtualiai, kalbasi telefonu, vyksta pas tėvą su nakvyne, jei nėra aplinkybių, dėl kurių būtina taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones, ir pan., tačiau tiek vienai, tiek kitai pusei esant itin priešiškoms, jų bendradarbiavimas tampa sunkiai įmanomas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ...
Šiuolaikinėje visuomenėje atsiranda naujesnių teorijų, skirtų vaiko auklėjimui šeimoje, naujų tėvystės ugdymo mokymų programų.
Ne retai socialinę riziką patiriančių šeimų tėvai susiduria su tėvystės įgūdžių stoka, todėl labai svarbus socialinio darbuotojo vaidmuo.
Tyrimo objektas - socialinę riziką patiriančių šeimų tėvų tėvystės įgūdžių ugdymas.
Tyrimo tikslas - atskleisti teoriškai ir empiriškai tėvų tėvystės įgūdžių ugdymą socialinę riziką patiriančiose šeimose.
Siekiant šio tikslo buvo suformuluoti tokie tyrimo uždaviniai:
- Atskleisti socialinę riziką patiriančių šeimų tėvų tėvystės įgūdžių ugdymo aktualumą.
- Pateikti socialinę riziką patiriančių šeimų tėvų tėvystės įgūdžių ugdymo patirtį užsienio šalyse ir Lietuvoje.
- Atskleisti socialinio darbuotojo vaidmenį, ugdant socialinę riziką patiriančių šeimų tėvų tėvystės įgūdžius.
- Identifikuoti socialinių darbuotojų patirtis, ugdant tėvystės įgūdžius socialinę riziką patiriančių šeimų tėvams.
- Pateikti socialinę riziką patiriančių šeimų tėvų, dalyvavusių tėvystės įgūdžių ugdymo programose, patirtis ugdantis tėvystės įgūdžius.
Tyrimo metodai:
- 1) mokslinės literatūros analizė;
- 2) kokybinio tyrimo tipas;
- 3) duomenų rinkimo metodas-pusiau struktūruotas interviu metodas su dvejomis tikslinėmis grupėmis: socialiniais darbuotojais bei socialinę riziką patiriančių šeimų tėvais;
- 4) empirinių duomenų rinkimas ir jų apdorojimas;
- 5) rezultatų analizė ir jų aprašymas.
Išvados. Atliktas socialinių darbuotojų patirčių, tyrimas atskleidė, kad sunkumai, su kuriais susiduria tėvai ugdydami vaikus yra: netinkami vaikų auklėjimo šeimoje būdai bei netinkamas vaikų elgesys.
Socialiniai darbuotojai padeda tėvams spręsti problemas teikdami bendrąsias socialines paslaugas bei specialiąsias socialines paslaugas (tėvystės įgūdžių ugdymas).
Tėvai į tėvystės įgūdžių mokymus patenka įpareigoti arba rekomenduoti institucijų, specialistų dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos.
Socialiniai darbuotojai mokymų pradžioje patiria sunkumus su nemotyvuotais tėvais.
Tėvus motyvuojantys veiksniai: pačių tėvų sąmoningumas, palaikymas ir motyvavimas iš artimos aplinkos, socialinių darbuotojų motyvavimas, įdomios užduotys ir jauki aplinka.
Tėvus demotyvuojantys veiksniai: kitų tėvų neigiamas požiūris, nenoras įsitraukti į veiklas, tėvų sunkumai pritaikant įgytas žinias praktiškai, artimųjų nepalaikymas, situacijos artimoje aplinkoje nepasikeitimas.
Atskleista, kad ne visada socialiniai darbuotojai turi grįžtamąjį ryšį iš mokymuose dalyvavusių tėvų.
Socialinę riziką patiriančių šeimų tėvų, tyrimas atskleidė, kad tėvai, auklėdami vaikus, patiria šiuos sunkumus: nesusikalba su savo vaiku, vaikas nelanko mokyklos, agresyvus vaiko elgesys, vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, vaikams nėra nustatytų aiškių taisyklių.
Taip pat tėvams trūksta žinių apie skirtingus vaikų amžiaus ypatumus, stinga bendravimo ir savitvardos įgūdžių.
Tėvai taiko šiuos vaikų auklėjimo būdus: kalbasi su vaiku, tėvai šaukia, taiko bausmes.
Mokymų metu keitėsi tėvų motyvacija (nenoras dalyvauti ir įsitraukti į veiklas; pasikeitusi nuomonė, kad mokymai yra naudingi; padidėjusi motyvacija).
Tyrimo duomenys atskleidė mokymų naudą tėvams: pradėtos taikyti naujos auklėjimo priemonės (namų taisyklės ir ribos, drausminamųjų priemonių be fizinių bausmių taikymas, vaiko skatinimas).
Pastebimas tėvų ir vaikų tarpusavio santykių pagerėjimas, konfliktų mažėjimas.
Lietuvos tėvų forumas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir kitus atsakingus Lietuvos pareigūnus apginti viešą interesą dėl galimų korupcinių apraiškų ir interesų konflikto gyvenimo įgūdžių ugdymo programos įgyvendinimo procese.
Tėvams kelia nerimą, kaip bus įgyvendinama naujoji programa, koks turinys bus pateikiamas pamokose mūsų vaikams.
Gyvenimo įgūdžių programos įgyvendinimo rekomendacijas parengė: dr. Daiva Šukytė.
Dr. Daiva Šukytė taip pat yra ir bendrojo ugdymo programos „Gyvenimo įgūdžių ugdymas“ rengėja bei Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos rengėja, kuri yra integruota į visų ugdomųjų dalykų programas.
Dr. Daiva Šukytė yra Seimo nario Lino Slušnio sutuoktinė, o Linas Slušnys yra Seimo valdančiosios koalicijos narys.
2023-05-05 Linas Slušnys kartu su Socialinio ir emocinio ugdymo institutu, kurio vadovė yra jo sutuoktinė dr. Daiva Šukytė organizavo konferenciją Seime „Socialinio ir emocinio ugdymo (-si) jungtys formaliojo ir neformaliojo mokymosi (-si) procese”.
Dr. Pamokų pavyzdžiai, rekomendacijos, informacijos šaltiniai ir papildoma medžiaga ir visame tekste proteguoja Socialinio ir emocinio ugdymo LIONS QUEST programas: „Laikas kartu“, „Aš žinau“, „Raktai į sėkmę”, „Paauglystės kryžkelės“, kurių turinys nėra viešai prieinamas, o išklausę kursą mokytojai yra įpareigojami neatskleisti metodikos turinio.
Programos įgyvendinimo rekomendacijose yra nuorodų į neegzistuojančias prevencines programas, kaip kad Asociacijos „Mentor Lietuva“ (likviduota 2019 m.) vykdyta programa prieš daugelį metų, nuorodų vedančių į virtualaus kazino puslapį (www.mentor.lt), kas leidžia manyti, jog jos parengtos tik tam, kad „parengti“, galimai siekiant visai kitų tikslų.
