Vaikutį planuojančios poros neretai susiduria su skaudžia realybe - retam pavyksta pastoti taip greitai, kaip norėtųsi. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis pasaulyje yra apie 10-15% porų, susiduriančių su nevaisingumo problema. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų. Medikai ramina, kad nevaisingumą arba rimtas sveikatos problemas galima įtarti, jeigu porai nepavyksta susilaukti vaikučio ilgiau, nei per metus. Svarbu pabrėžti, kad įtariant nevaisingumą būtina tirtis abiems partneriams. Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas.
Vyro nevaisingumas
40-50% atvejų poros nevaisingumą lemia vyro vaisingumo problemos, tačiau vyrai neretai vengia tirtis. Vyrų nevaisingumas tai problema, kai turint pastovius lytinius santykius su pastovia partnere ir nenaudojant jokių apsisaugojimo priemonių nepavyksta apvaisinti moters kiaušinėlio. Vertinant pasauliniu mastu, pagal atliktą 40-ies metų laikotarpio vyrų spermos kokybės tyrimų studiją matome, kad Lietuvos vyrų vaisingumo lygis yra pakankamai geras. Priežastys gali būti genetinės, hormoninės, nevaisingumą gali lemti traumos bei kiti medicininiai pakitimai. Vyrų vaisingumui didelę įtaką turi gyvenimo būdas, mityba, klimatas, psichologinė būsena.
Nesveika mityba, t. y. daug angliavandenių, greito maisto, mažai natūralių vitaminų. Prasta mityba siejama su neigiamu laisvųjų radikalų poveikiu spermatozoidams. Kūno temperatūros svyravimas. Fiziologiškai vyrų sėklidėse temperatūra yra keliomis laipsnio dalimis mažesnė negu bendra kūno temperatūra, todėl bet koks temperatūros pasikeitimas stipriai veikia spermatozoidų vystymąsi. Stresas savo ruožtu išdarko organizme vykstančius metabolizmo procesus, paskatina ROS - reaktyviųjų deguonies dalelių gamybą sėklidėse, o tai atsiliepia spermatozoidų kokybei. Tokie spermatozoidai bus nepajėgūs apvaisinti, tiek jiems susitinkant su kiaušinėliu moters viduje, tiek išorėje. Sumažėjęs testosterono lygis (hipogonadizmas). Testosteronas - labai svarbus hormonas spermos gamyboje. Sėklidžių varikocelė. Tai kraujotakos sutrikimas, kapšelio venų išsiplėtimas. Patologija diagnozuojama, kai išsiplečia veniniai rezginiai. Prostatos padidėjimas arba pašalinimas. Padidėjusi prostata gali sumažinti spermatozoidų skaičių ir sukelti nenormalią ejakuliaciją. Gyvenimo būdo veiksniai, cheminių medžiagų poveikis.
Specialistų teigimu, mažas kiekis - 15 mln. spermatozoidų mililitre spermos. Dauguma sveikų vyrų išlieka vaisingi ir sulaukę vidutinio amžiaus, tačiau spermos kokybę neigiamai paveikia kai kurios ligos (pavyzdžiui, diabetas, hipertenzija), antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas ir kt.
Moters nevaisingumas
Negalėjimas pastoti ne visuomet gali būti paaiškinamas antriniu nevaisingumu. Medikai antrinį nevaisingumą įprastai diagnozuoja, kai porai nepavyksta pastoti 6-12 mėn. Tiesa, įtakos turi ir amžius. Jeigu moteris - jaunesnė nei 35 m. amžiaus, antrinį nevaisingumą galima įtarti po vienerių metų bandymų pastoti. O jeigu moteriai yra 35 m. ir daugiau, antrasis nevaisingumas gali būti diagnozuotas po 6 mėn. Lietuvoje duomenų apie antrinį nevaisingumą nepateikiama. O, pavyzdžiui, JAV antrasis nevaisingumas paveikia maždaug 11 proc. Kartais vieną konkrečią antrinio nevaisingumo priežastį išskirti sunku: tai lemia daugelis veiksnių.
Amžius. Perkopus 40-ąjį gimtadienį, šansai pastoti po truputį mažėja. Ankstesnio nėštumo metu patirtos komplikacijos, pavyzdžiui, kiaušidžių pažeidimai. Ankstesnio nėštumo ar gimdymo metu kilus komplikacijų galėjo būti pažeistos kiaušidės ar dėl likusių randų galėjo susiformuoti kiaušintakių nepratekamumas. Policistinių kiaušidžių sindromas. Endometriozė. Tai gimdos gleivinės išvešėjimas už jos ribų. Antsvoris, nutukimas. Jei po pirmo kūdikio gimimo moteris priaugo daug svorio, tai taip pat gali neigiamai paveikti jos vaisingumą. Mažas kiaušidžių rezervas. Mergaitės jau gimsta turėdamos ribotą kiaušialąsčių kiekį. Suprastėjusi spermos kokybė. Antrinio nevaisingumo tikimybė išauga prastėjant spermos kokybei, mažėjant spermatozoidų kiekiui. Ankstesnių operacijų komplikacijos. Įvairios ligos ir joms gydyti vartojami vaistai. Lytiniu keliu plintančios ligos. Žalingi įpročiai, nesveikas gyvenimo būdas. Gyvenimo būdo veiksniai, kaip, pavyzdžiui, alkoholio vartojimas ir rūkymas, nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stygius ir kt.
Didelę įtaką pastojimui ir sėkmingam nėštumui turi ir kūno svoris. Pernelyg menkas kūno svoris, nepakankama mityba sutrikdo menstruacijų ciklą, jos net gali išnykti. Persivalgymas, nutukimas, didesnis nei 25 kūno masės indeksas taip pat apsunkina pastojimą. Dažnam suaugusiam žmogui trūksta įvairių vitaminų ir mineralų, tad medikai rekomenduoja vartoti įvairius papildus arba ypač dėmesingai susidėlioti mitybos planą. Normaliam moters menstruacijų ciklui labai svarbus vitaminas D. Vitaminas C padidina moteriškųjų hormonų koncentraciją. Moters organizme trūkstant geležies menstruacijų ciklas gali tapti nereguliarus, ovuliacija gali nutrūkti. Ypač svarbi ir folio rūgštis, kuri apsaugo nuo persileidimo, o taip pat yra būtina normaliam mažylio vystymuisi. Planuojančioms susilaukti vaikelio ir bandančioms pastoti moterims dažna ginekologė rekomenduoja jau iš anksto pradėti gerti nėščiosioms skirtus vitaminus, kurie organizmą praturtina visais būtinais mikroelementais.
Didžiulis gyvenimo tempas, noras pasiekti mokslo ir karjeros aukštumų paskatina moteris atidėlioti motinystę. Kita vertus, moterys turėtų žinoti, kad pastoti ir išnešioti vaiką vyresniame amžiuje yra šiek tiek sudėtingiau. Statistika rodo, kad tinkamiausias laikas nėštumui yra 20-29-eri metai. Iki 25 pastoti yra lengviausia: tuo metu kiaušidės dar jaunos ir
Kaip nustatyti vaisingas dienas?
Bene dažniausiai pasitaikanti klaida, kuri lemia pastojimo problemas - netinkamai skaičiuojamas menstruacijų ciklas ir neteisingai nustatomos vaisingos dienos. Ovuliacija vyksta ciklo, kuris skaičiuojamas nuo pirmosios menstruacijų dienos, viduryje. T.y., jeigu moters menstruacijų ciklas trunka 28 dienas, tai ovuliacija vyksta 14 ciklo dieną. Žinoma, kad kiekvienos moters organizmas yra individualus, ciklo trukmė ir tiksli ovuliacijos diena taip pat yra individuali, ji gali šiek tiek kisti dėl vartojamų vaistų, patiriamo streso ar nuovargio. Net ir esant reguliariam 28 dienų ciklui ovuliacija gali įvykti ir 12 ar net 17 ciklo dieną. Norint kuo tiksliau nustatyti ovuliacijos dienas reikėtų, kuo anksčiau pradėti žymėtis savo ciklą ir tą daryti kuo tiksliau (tą galite daryti ne tik kalendoriuje, bet ir patogiose programėlėse mobiliajame telefone, pavyzdžiui, „Feminap“, „Period Tracker“, „Ovia Ovulation & Period“ ir pan.). Dalis (apie 30-40%) ovuliacijos metu junta skausmą pilvo apačioje, spazmus, kurie šiek tiek primena menstruacijų skausmą, tačiau dažniausiai yra silpnesni. Norinčios vaisingas dienas nustatyti ypač tiksliai gali išbandyti ovuliacijos testus. Tai nebrangios (vienas vienetas kainuoja apie 50 euro centų), labai tikslios, lengvai panaudojamos juostelės.
Gyvenimo būdo įtaka vaisingumui
Net ir patys konservatyviausi medikai pradeda vis aiškiau suprasti ir vis dažniau pripažinti dvasinės savijautos įtaką mūsų organizmui. Žmogui nuolat patiriant stresą, išgyvenant vyksta labai reikšmingi pokyčiai, pasikeičia hormonų koncentracija, žmonės neretai net ir fiziškai junta paspartėjusį širdies plakimą, galvos svaigimą, pasikeitusį gebėjimą susikaupti ir pan. Niekaip pastoti negalinčios poros dažnai išgirsta lakonišką patarimą : „Nebegalvokit ir bus“. Tame tikrai yra tiesos. Vaikelio norintiems susilaukti žmonėms reikėtų išmokti nurimti, pasiskaičiuoti vaisingas dienas, papildomą kartą pasitikrinti sveikatą, stengtis laikytis sveikos gyvensenos principų, tačiau neperlenkti lazdos. Prastas miegas arba miego trūkumas daro didžiulę žalą tiek mūsų emocinei, tiek ir fizinei savijautai. Miegas - svarbi žmogaus sveikatos dalis, tad savo dienotvarkę reikėtų planuoti taip, kad pakaktų laiko gerai išsimiegoti. Nuolat valgant nesveiką, menkavertį maistą organizmas ima stokoti normaliam fiziologinių funkcijų palaikymui būtinų maisto medžiagų, taip pat ima „streikuoti“ virškinimo, šalinimo sistema, ilgainiui pradeda silpti ir imunitetas. Žinoma, kad kiekvienos moters organizmas yra individualus, ciklo trukmė ir tiksli ovuliacijos diena taip pat yra individuali, ji gali šiek tiek kisti dėl vartojamų vaistų, patiriamo streso ar nuovargio. Net ir patys konservatyviausi medikai pradeda vis aiškiau suprasti ir vis dažniau pripažinti dvasinės savijautos įtaką mūsų organizmui. Žmogui nuolat patiriant stresą, išgyvenant vyksta labai reikšmingi pokyčiai, pasikeičia hormonų koncentracija, žmonės neretai net ir fiziškai junta paspartėjusį širdies plakimą, galvos svaigimą, pasikeitusį gebėjimą susikaupti ir pan. Niekaip pastoti negalinčios poros dažnai išgirsta lakonišką patarimą : „Nebegalvokit ir bus“. Tame tikrai yra tiesos. Vaikelio norintiems susilaukti žmonėms reikėtų išmokti nurimti, pasiskaičiuoti vaisingas dienas, papildomą kartą pasitikrinti sveikatą, stengtis laikytis sveikos gyvensenos principų, tačiau neperlenkti lazdos. Prastas miegas arba miego trūkumas daro didžiulę žalą tiek mūsų emocinei, tiek ir fizinei savijautai. Miegas - svarbi žmogaus sveikatos dalis, tad savo dienotvarkę reikėtų planuoti taip, kad pakaktų laiko gerai išsimiegoti. Nuolat valgant nesveiką, menkavertį maistą organizmas ima stokoti normaliam fiziologinių funkcijų palaikymui būtinų maisto medžiagų, taip pat ima „streikuoti“ virškinimo, šalinimo sistema, ilgainiui pradeda silpti ir imunitetas. Norinčios vaisingas dienas nustatyti ypač tiksliai gali išbandyti ovuliacijos testus. Tai nebrangios (vienas vienetas kainuoja apie 50 euro centų), labai tikslios, lengvai panaudojamos juostelės. Tikriausiai nė nereikėtų aiškinti, kad norinčioms pastoti moterims būtina atsisakyti žalingų įpročių, kurie yra tiesiog pragaištingi ne tik jau besivystančiam mažyliui, bet ir dar tik bandančiai užsimegzti gyvybei.
Diagnostika ir gydymas
Jeigu po pirmo kūdikio gimimo moteris priaugo daug svorio, tai taip pat gali neigiamai paveikti jos vaisingumą. Jeigu jūs gyvenate sveikai, neturite žalingų įpročių, nesergate ir negalite pastoti ilgiau nei metus (vyresnėms nei 35-erių metų moterims šis laikas sutrumpėja iki pusmečio), apsilankykite pas vaisingumo specialistus. Jei įtariate antrinį nevaisingumą, kuo skubiau kreipkitės į gydytojus. Gydytojai gali paskirti tam tikrus tyrimus, padedančius nustatyti, kas sukėlė antrinį nevaisingumą. Antrinis nevaisingumas gydomas taip pat, kaip ir pirminis.
Tyrimų eiga:
- Specialistų konsultacija. Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan.
- Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
- Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas.
Ką daryti gavus tyrimų rezultatus? Pirmiausia reiktų išsiaiškinti, ką tie tyrimų rezultatai rodo. Reikia paminėti, kad spermos tyrimas yra subjektyvus ir iš vieno tyrimo daryti išvadų nereikėtų. Kaip yra gydomas vyrų nevaisingumas? Vyrų nevaisingumas gali būti gydomas įvairiai, viskas priklauso nuo indikacijų, nuo nevaisingumo priežasčių.
Gydymo metodai:
- Kiaušidžių stimuliacija. Prasidėjus naujam moters ciklui (dažniausiai 2 ciklo dieną, tačiau gydytojas gali rekomenduoti ir kitaip) moteris turi į pilvą leistis vaistus, skatinančius folikulų augimą. Folikulų augimas yra vertinamas atliekant echoskopiją maždaug ciklo viduryje.
- Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI). Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. in vitro fertilization, IVF). Stimuliacijos pagalba subrandintos kiaušialąstės yra surenkamos transvaginalinės punkcijos būdu. Įvykus apvaisinimui, embrionai yra auginami inkubatoriuje 2, 3 arba 5, 6 dienas.
Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas. Pagalbinis apvaisinimas.
Nėštumo patvirtinimas ir tolimesnė nėščiosios priežiūra.
tags: #tevu #darzelis #nevaisingumas
