Paauglystė - tai permainų metas, kelias į suaugusiųjų pasaulį, kuriame kiekvienas turės atsakingai priimti sprendimus, susijusius su savo gyvenimu ir lytine asmens sveikata. Lytiškumas - tai neatskiriama kiekvieno žmogaus asmenybės dalis, kuri kaip ir kiti tapatybės aspektai daro įtaką asmens savivertei, pagarbai aplinkiniams ir sau, pagarbių santykių puoselėjimui. Seksualumas - viena iš lytiškumo dalių, kurią taip pat reikia ugdyti ir aiškinti, pasitelkiant fiziologiją ir psichologiją. Seksualinis ugdymas (angl. Sex education) yra vykdomas siekiant šviesti jaunąją kartą, mažinti paauglių nėštumo atvejus ir susirgimus ligomis, kurios persiduoda lytiniu būdu.

Vaikų lytinis švietimas globos įstaigose yra svarbi tema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir tyrimų. Ši sritis apima platų spektrą klausimų, susijusių su vaikų ir paauglių lytiniu ugdymu, informavimu apie lytinę sveikatą ir saugumą. Tyrimai rodo, kad globos įstaigose gyvenantys vaikai ir paaugliai dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais, susijusiais su lytiniu švietimu. Jiems gali trūkti informacijos apie lytinę sveikatą, kontracepciją, lytiškai plintančias ligas ir saugius santykius.

Globos namuose gyvenantys paaugliai yra ypač pažeidžiama grupė, kuriai reikia tinkamo lytinio švietimo. Jie dažnai neturi tėvų pavyzdžio, glaudaus ryšio su jais, todėl dažnai yra ne tokie atsparūs neigiamai įtakai, spaudimui, anksčiau pradeda lytinius santykius, ieškodami artumo. Itin didelė dalis vaikų, priklausančių rizikos grupei, anot G. Kvieskienės ir V. Indrašienės (2008), yra netekę tėvų globos.

Lytinis švietimas globos namuose turėtų būti visapusiškas, apimantis ne tik biologinius aspektus, bet ir emocinius, socialinius ir etinius klausimus. Svarbu pabrėžti, kad lytinis švietimas nėra tik informacijos suteikimas.

Lytinio švietimo programos tikslai ir turinys

Lytinio švietimo programos tikslai ir turinys apima:

• Brendimas ir kūno pokyčiai.
• Reprodukcinė sistema ir nėštumas.
• Kontracepcija ir šeimos planavimas.
• Lytiškai plintančios infekcijos (LPI) ir ŽIV/AIDS.
• Sveiki santykiai ir komunikacija.
• Seksualinė prievarta ir jos prevencija.
• Lytinė orientacija ir tapatybė.
• Seksualinė teisė ir atsakomybė.

Efektyvios lytinio švietimo programos globos įstaigose turėtų būti pritaikytos vaikų amžiui, brandai ir individualiems poreikiams. Šios programos turėtų apimti ne tik informaciją apie biologinius lyties aspektus, bet ir ugdyti emocinę inteligenciją, savigarbą ir gebėjimą priimti atsakingus sprendimus.

Programos įgyvendinimas ir rekomendacijos

Svarbu, kad lytinio švietimo programa būtų įgyvendinama kvalifikuotų specialistų, kurie turi patirties dirbant su paaugliais. Programos turėtų būti interaktyvios ir įtraukiančios, naudojant įvairius metodus, pavyzdžiui, diskusijas, vaidmenų žaidimus, filmus ir kitas vizualines priemones.

Rekomendacijos:

• Įtraukti globos namų darbuotojus į lytinio švietimo procesą.
• Bendradarbiauti su tėvais ar globėjais, jei tai įmanoma.
• Pritaikyti programą pagal paauglių amžių, brandą ir kultūrines vertybes.
• Kalbėkite periodiškai, po truputį.
• Atsakykite į vaikui kylančius klausimus. Nesodinkite vaiko „rimtam“ pokalbiui, o tiesiog atsakykite į jam kylančius klausimus, neslopinkite jo smalsumo.
• Venkite perteklinės informacijos. Mažiems vaikams dažniausiai visiškai pakanka lakoniškų, labai konkrečių, jų suvokimą atitinkančių atsakymų.
• Neskatinkite gėdos jausmo. Ugdykite privatumo supratimą, nustatykite asmenines ribas. Vaikui jo lytis ir lytiniai organai neturėtų kelti gėdos, tačiau jis turi žinoti taisykles, kurių laikosi visi žmonės.
• Pasitelkite knygeles, filmukus. Lytiškumo ugdymą remkite savo vertybėmis.

Vaikų psichologė Ramunė Narkevičiūtė teigia, kad kūnas yra arčiausiai mūsų, todėl visiškai normalu, kad jau labai ankstyvame amžiuje mažieji pradeda juo domėtis. Vaikai tyrinėja ne tik akimis ir ausimis - vienas iš svarbiausių (ypač mažų vaikų) pojūčių - lytėjimas. Jau pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai pradeda tyrinėti savo kūną. Tą jie gali daryti, liesdami savo ausis, kišdami į jas pirštus. Lygiai taip pat liesdami jie atranda savo lytinius organus.

Amžiaus tarpsniai ir elgesys

• Dvejų - penkerių metų amžiaus vaikai: Pradeda masturbuotis, tačiau šie veiksmai paprastai nėra seksualinio pobūdžio - jie atsitiktiniai, skirti nusiraminimui. Tokio amžiaus vaikai pradeda domėtis ir kitų žmonių kūnais. Pavyzdžiui, jie gali pageidauti maudytis kartu su tėvais, liesti mamos krūtinę. Norėdami geriau pažinti žmogaus kūną, jie žaidžia „Gydytojus”, „Namus”, kelia tokius klausimus, kaip „Iš kur atsiranda vaikai?, „Kuo skiriasi berniukai ir mergaitės?”.
• Penkerių - aštuonerių metų vaikai: Pradeda masturbuotis, siekdami malonumo. Jie taip pat gali sakyti nešvankius juokelius apie kūno dalis, žaisti anksčiau minėtus arba sudėtingesnius vaidmeninius žaidimus.
• 6-7 metai: 6-7-erių metų vaikų lytiškumui būdingas latentinis periodas, kuomet vaikas tarsi nustoja domėtis savo lytiškumu, nebeklausinėja, nebeteikia jam reikšmės, tampa kuklus.

Visuomenės nuomonė apie lytinį švietimą

Visuomenės nuomonė apie lytinį švietimą yra įvairi. Vieni kategoriškai tvirtina, kad vaikams žinių apie lytinius santykius ir kontracepciją mokykloje nereikia. Kiti aiškina, jog informaciniame amžiuje juokinga tai slėpti ir geriau pateikti faktus neiškraipytus.

Dauguma (69 proc.) lietuvių mano, kad lytinis švietimas mokymo įstaigose turėtų būti privalomas, tačiau 46,4 proc. įsitikinę, kad informaciją apie lytinį švietimą vaikai turėtų gauti iš tėvų. Tai rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurią DELFI užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Visuomenės nuomonė apie lytinio švietimo pradžios amžių

39,2 proc. respondentų įsitikinę, kad vaikų lytinis švietimas turėtų būti pradedamas nuo 10-15 metų, 30,7 proc. mano, kad nuo 7-9 metų. 14,5 proc. apklaustųjų pasisakė už lytinį švietimą nuo 5-6 metų, 4,9 proc. - nuo 16-17 metų. Pasak tyrimo autorių, jaunesnį vaikų amžių (iki 9 m.) dažniau įvardijo jaunesnio amžiaus respondentai (iki 35 m.), aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai.

Kas turėtų šviesti vaikus?

46,4 proc. respondentų mano, kad vaikai turėtų gauti lytinį švietimą iš tėvų, 35,1 proc. pirmenybę teikia pedagogams. 5,7 proc. nurodė, kad tuo turi užsiimti gydytojai, 4,2 proc. mano, kad vaikai gali gauti informacijos iš literatūros. Tyrimo rengėjai pastebi, kad tėvus, kaip informacijos šaltinį, dažniau įvardijo moterys, 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Pedagogus - vyrai, 36-55 m, žemesnių pajamų, kaimo vietovių gyventojai. Gydytojams šią pareigą dažniau priskirtų vyriausio amžiaus respondentai, literatūrai - didmiesčių gyventojai, aukščiausių pajamų ir išsimokslinimo tyrimo dalyviai.

Lytinis ugdymas ir vertybės

Lygiai taip pat reikšminga saugiai jaustis visuomenėje, kurioje gyvename, išlikti savimi, realizuoti savo tikslus ir norus, išsaugoti savo individualumą, kartu kuriant pagarbų santykį su kitais žmonėmis.

VDU profesorė dr. Birutė Obelenienė išsamiai nagrinėjo lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo siekiamų rezultatų esminius skirtumus. Pasak jos, lytinis švietimas ir lytinis ugdymas nėra vien tik skirtingi pedagoginiai procesai. Tai - pirmiausia pasaulėžiūros, besiremiančios skirtingu požiūriu į žmogų. Lytiškumo ugdymo pagrindas yra krikščioniškoji antropologija, o lytinio švietimo - socialinis konstruktyvizmas, kuris grindžiamas prielaida, kad bet kokios tikrovės savybės, taip pat ir žmogaus, gali būti sukonstruotos, pasitelkus tam tikrus įrankius.

„Tam tikra prasme lytinis švietimas yra šio perkonstravimo priemonė, - įsitikinusi B. Obelenienė. - Lytinis švietimas remiasi ir lyčių lygybe, ir LGBT bei genderizmo teorija, prezervatyvų ir kontracepcijos socialine rinkodara ir, kas yra baisiausia, vaizduotės stimuliavimu žaidžiant tam tikrus žaidimus.“

B. Obelenienė kėlė klausimą, kam mokyklose reikalingas lytinis švietimas, jei, PSO duomenimis, didžioji dauguma paauglių iki 18 metų nėra seksualiai aktyvūs.

Gydytoja ginekologė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė teigia, kad tokie būgštavimai - nepagrįsti. „Kiek man yra žinoma, lietuvių jaunimas lytinius santykius pradeda apie šešioliktuosius gyvenimo metus. Tad manau, kad tokio amžiaus paaugliai jau turėtų žinoti, kaip save apsaugoti. Mokslinių argumentų, kad jei apie tai šnekėsime, tada jaunuoliai pradės intensyviau tai praktikuoti, man nepavyko rasti.

Viešos diskusijos apie lytiškumą Lietuvoje vis dar yra tabu, o lytiškumo ugdymas arba lytinis švietimas mokyklose klaidingai tapatinamas su lytinių santykių skatinimu, propaganda, kontracepcijos reklama ir net lytinio akto technikos mokymu. Iš tiesų, lytiškumas yra integrali kiekvienos asmenybės gyvenimo dalis, sudaryta iš žmogaus vertybių, požiūrio į save, savo kūną, santykius su kitais žmonėmis, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei sprendimų, apimančių lytinį gyvenimą.

Lytiškumo ugdymas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Jei dėl visuomenės nuostatų vaikai ir jaunimas negauna juos dominančių atsakymų iš artimiausios aplinkos (tėvų ir mokyklos), jie ieško (ir randa) jų kituose šaltiniuose. Tai problematiška, nes ne visa informacija yra patikima ir tinkama vaikams. Tokia paieška gali daryti neigiamą įtaką nepilnamečiams. Pavyzdžiui, interneto pavojus. Tėvai ir globėjai taip pat ne visada turi tinkamų gebėjimų, žinių, laiko, o dažnai ir drąsos kalbėti su vyresniais vaikais lytiškumo temomis.

Štai buvusio JAV prezidento Džordžo Bušo valdymo metu į tokias programas investuota daugiau nei vienas milijardas dolerių. Rezultatas - 2009 m. federalinė JAV sveikatos agentūra informavo, kad nuo 2005 m. iki 2009 m. (Bušo valdymo metais) JAV smarkiai išaugo lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusiųjų paauglių skaičius, bei nėštumai šioje amžiaus grupėje. Pastarieji labiausiai paveikė neturtingas, socialinėje atskirtyje gyvenančias merginas.

Tuo metu visapusiškos (angl. comprehensive) ir holistinės lytiškumo ugdymo programos (angl. holistic sexuality education programs), apimančios labai didelį spektrą temų, susijusių tiek su žmogaus fiziologija ir reprodukcinėmis funkcijomis, tiek su žmogaus psichologija, elgesiu, savo ir kito kūno vertinimu, žiniasklaidos įtaka, seksualinio smurto atpažinimu, žmogaus teisėmis ir daugeliu kitų svarbių besikeičiančios modernios visuomenės gyvenimo aspektų, turėjo teigiamų rezultatų. Sumažėjo LPI užsikrėtimo rizika, neplanuotų nėštumų skaičius tarp paauglių.

Žinant šiuos faktus, iš atitinkamų Lietuvos valstybinių institucijų natūralu tikėtis sėkmingų sprendimų ir gerosios patirties pritaikymo šalies švietimo sistemoje. Tačiau, kai visas civilizuotas Vakarų pasaulis jau seniai turi gerai veikiančias, mokslu grįstas visapusiškas arba holistines lytinio švietimo programas, mūsų valstybėje tik 2007 metais buvo patvirtinta ir iki dabar tariamai vykdoma Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa.

Naujoji, kaip ir senoji, programa atspindi gan siaurą požiūrį į tai, kas yra lytiškumas. Šeimos kūrimas per santuoką tapatinamas su „teisingu“ lytiškumo reiškimusi visuomenėje. Naujoji programa iki pilnametystės skatina laikytis lytinės abstinencijos, informacija apie šiuolaikines kontraceptines priemones nepateikiama kaip lygiavertė susilaikymo alternatyva. Be to, abiejų programų formuluotės gerbti gyvybę nuo pradėjimo skamba labiau pamoksliškai nei moksliškai. Nesunku pastebėti, kad abi programos pagal turinį, siekius ir tikslus labai atitinka kitas pasaulyje vykdomas susilaikymu grįstas programas, kurių efektyvumas, kaip įrodyta, yra niekinis. Kyla klausimas, kam ši programa reikalinga (o gal naudinga), jei nauda visuomenei, švelniai tariant, yra abejotina.

tags: #vaiku #lytinis #svietimas #globos #istaigoje #mokslincius

• Ar pomidorai tinka vaikams?
• Aprašas: socialinės globos normos
• Gimdymo pradžios požymiai
• Vaisingumo akmenys
• Sužinokite apie blauzdų skausmą vaikams