Nors dirbtinio intelekto (DI) technologijos sparčiai tobulėja ir netgi peržengia profesines ribas, pavyzdžiui, išlaikydamos advokatūros egzaminą, svarbu suprasti, kad bendro pobūdžio DI įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, negali būti laikomi patikimu teisinės konsultacijos šaltiniu. Šie įrankiai neturi prieigos prie aktualiausių teisės aktų redakcijų ar naujausios teismų praktikos, o jų apmokymui naudota informacija gali būti pasenusi (iki 2025 m.).
Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė pabrėžia, kad „ChatGPT“ algoritmai buvo apmokyti naudojant didelį kiekį įvairaus turinio, įskaitant grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją ir vartotojų komentarus, o teisinių tekstų dalis buvo nedidelė. Dėl to „ChatGPT“ atsakymai gali būti paviršutiniški arba neteisingi. Pavyzdžiui, buvo sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nebuvo. Kaip teigia R. Vasiliauskienė, teisinė intuicija dažnai padeda teisininkams pastebėti netikslumus, tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne specialistai.
Vienas iš būdų apsisaugoti nuo klaidingos informacijos yra prašyti DI pateikti šaltinius, konkrečias citatas ar bylų numerius. Tačiau svarbu suprasti, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta specializuotiems „legaltech“ įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti naudojant teisinius dokumentus, bylas ir teisės aktus, ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis.
„Legaltech“ sprendimai, orientuoti tik į teisės klausimus, gali atlikti įvairias užduotis vos per kelias sekundes, taip ženkliai pagreitindami teisininko darbą. Tačiau net ir naudojant šiuos įrankius, reikia būti atsargiems. Nors kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“, gali būti integruoti į vidines kontorų sistemas ir užtikrinti, kad jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja, todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai.
Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys ir teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl sunku sukurti universalius įrankius. Ilgą laiką net pažangiausi „legaltech“ įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Pavyzdžiui, „Harvey“ iki 2025 m. rėmėsi internete rasta informacija apie teisės aktus, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.
Prognozuojama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas, o teisininko amatas keisis iš esmės. Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, gali prarasti pozicijas ir klientus.
Tėvystės pripažinimo procesas
Gimus vaikui, medicinos įstaiga išduoda pažymą apie gimdymą. Remiantis šia pažyma, civilinės metrikacijos įstaiga išduoda vaiko gimimo liudijimą. Jei vaiko motina yra susituokusi, vaiko tėvu įrašomas jos sutuoktinis. Jei moteris nesusituokusi, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, save laikančio vaiko tėvu, pareiškimą, kuris turi būti patvirtintas notaro.
Save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis į notarą, pateikti medicinos įstaigos pažymą ir surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai. Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, reikalingas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas, o šiems nesutikus - teismo leidimas.
Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė taip pat gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save tėvu, pareiškimą, patvirtintą notaro. Jei vaikui yra suėję dešimt metų, toks pareiškimas gali būti priimamas tik su vaiko rašytiniu sutikimu.
Tėvystės pripažinimas esant santuokai
Jeigu vaikas gimsta nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvu įrašomas buvęs moters sutuoktinis. Tuomet gimusio vaiko tėvas turi kreiptis į teismą ir bandyti nuginčyti tėvystę arba prašyti pripažinti jį gimusio vaiko tėvu. Norint to išvengti, vaiko tėvams reikėtų iki vaiko gimimo užregistruoti santuoką.
Išankstinis tėvystės pripažinimas
Tuo atveju, jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, vyras, kuris laiko save dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali pateikti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu. Kartu reikės turėti medicinos įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.
Tėvystės ginčijimas ir nustatymas teisme
Jei vaikas gimė santuokoje, tačiau tėvystę nori pripažinti vaiko tėvas, kuris nėra sutuoktinis, jis turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad gimimo liudijime įrašytas asmuo negali būti vaiko tėvas.
Jei vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę ar yra miręs, ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, pilnametystės sulaukęs vaikas, vaiko globėjas, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ar mirusio vaiko palikuonys.
Kaip nustatyti tėvystę
Tėvystės pripažinimas civilinės metrikacijos įstaigoje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo supaprastinta tvarka, kuomet tėvystę galima pripažinti pateikiant prašymą civilinės metrikacijos įstaigai. Prašymą galima pateikti tiek vaikui gimus, tiek ir negimusio vaiko atžvilgiu. Jeigu vaikui yra daugiau kaip dešimt metų, turi būti pateikiamas vaiko rašytinis sutikimas dėl tėvystės pripažinimo. Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, prašymą turi pasirašyti bent vienas iš jų tėvų (globėjų ar rūpintojų).
Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Nuo vaiko gimimo dienos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, išskyrus įvaikinimo atvejį.
Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Tėvystės pripažinimas yra svarbus žingsnis, siekiant įteisinti giminystės ryšius ir užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Svarbu atidžiai rinktis informacijos šaltinius ir, esant poreikiui, kreiptis į specialistus, kad būtų išvengta klaidų ir nesusipratimų.
