Teismo paskirtas globos vykdytojas: svarbiausi žingsniai ir atsakomybės, kurių negalima praleisti

Asmenys, susidūrę su situacija, kai jų artimasis dėl psichinės negalios negali savarankiškai priimti sprendimų ir pasirūpinti savimi, dažnai ieško atsakymų, kaip tinkamai jais pasirūpinti. Viena iš galimybių - teismo sprendimu nustatyti globą ar rūpybą. Šis procesas apima teismo sprendimo gavimą, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu arba ribotai veiksniu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis, taip pat paskirto globėjo (rūpintojo) ir/ar turto administratoriaus teises bei pareigas.

Globėjas (rūpintojas), gavęs teismo sprendimą, gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir institucijose, tokiose kaip notarų kontoros, bankai ir kitos įstaigos. Taip giminaitis ar šeimos narys gali tinkamai rūpintis asmeniu, kuriam nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas.

Kaip inicijuoti globos nustatymo procesą?

Dažna situacija, kai asmuo, norintis pradėti globos nustatymo procedūrą, nežino, kokie turėtų būti jo pirmieji žingsniai. Visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus, esančio toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą).

Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo, vertinančios asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Svarbu žinoti, kad šį prašymą gali teikti tik LR CPK 463 str. 1 d. nurodyti asmenys: sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Šis subjektų sąrašas yra baigtinis.

Socialinio paramos skyriaus darbuotojas, aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą), surašo išvadą dėl jo gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu.

Pareiškimo teismui parengimas ir dokumentų rinkimas

Toliau asmuo, nurodytas LR CPK 463 str. 1 d., pats arba su advokato pagalba, teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu. Šiame etape prašoma paskirti neveiksnaus asmens globėją (rūpintoją) ir, dažnu atveju, turto administratorių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad globėju (rūpintoju) dažniausiai tampa asmuo, kuris ir prašo teismo nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą), nors įstatymas leidžia skirti globėju ir kitą asmenį, jei jis turės galimybes tinkamai rūpintis neveiksniu asmeniu.

Parengus teismui pareiškimą ir surinkus visas reikiamas pažymas apie neveiksnų asmenį, taip pat pažymas, charakterizuojančias patį globėją (rūpintoją), kartu su išvada, visi dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal to asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (ribotai veiksniu), deklaruotą gyvenamą vietą.

Būtini dokumentai teismui:

Prašymas dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo.
Būsimojo globėjo bei neveiksniu pripažįstamo asmens paso 32-ojo puslapio arba tapatybės kortelės kopijos.
Neveiksnaus asmens neįgalumo patvirtinimo dokumento kopija ir pažyma iš psichikos sveikatos centro arba išrašas iš jo ligos istorijos.
Pažyma iš gyvenamosios vietos (seniūnijos, namų bendrijos, pasų poskyrio) apie asmenis, gyvenančius su neveiksniuoju.
Pažyma apie neveiksnaus asmens turimą turtą (atitinkamos pažymos iš Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės). Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamojo turto, skiriamas to turto administratorius.
Dokumentai, įrodantys giminystės ryšį.
Būsimojo globėjo sveikatos patikrinimo pažyma F-046/a, taip pat pažyma apie darbo vietą, pareigas ir gaunamas pajamas.
Kartu su neveiksniuoju gyvenančių suaugusių asmenų notaro patvirtinti sutikimai dėl globėjo paskyrimo.

Teismo procesas ir ekspertizės

Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu, kad proceso dalyviams už ekspertizės paskyrimą mokėti nereikia, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs, tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.

Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.

Globėjo ir turto administratoriaus teisės ir pareigos

Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia. Turint teismo sprendimą, globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus.

Globėjas turi teisę sudaryti savo atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu visus būtinus sandorius. Jis bei rūpintojas turi teisę ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai neveiksnam asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas, saugo jo teises ir interesus nuo kitų asmenų piktnaudžiavimo.

Vis dėlto, sudarinėjant sandorius, kurie viršija 5 000 litų, globėjas ir rūpintojas privalo gauti teismo leidimą. Išankstinis teismo leidimas taip pat reikalingas, jei globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą.

Globėjai, rūpintojai bei jų artimi giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintoju, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniu ar rūpintiniui yra dovanojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis.

Turto administratoriaus įgaliojimai

Būtina žinoti, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius. Visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būdais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.

Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis. Pažymėtina, kad būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.

Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu. Pagal Civilinį kodeksą globėjas ir rūpintojas savo pareigas atlieka neatlygintinai.

Skiriamoji globa ir rūpyba

Dažnai painiojamos globos ir rūpybos sąvokos. Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksniam asmeniui. Rūpyba - kai pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Pareiškėjo prašymu nustatoma rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskiriamas rūpintojas.

Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas. Šiuo atveju asmens veiksnumas nėra ribojamas. Rūpintojas gali būti skiriamas, kai asmuo dėl fizinės negalios negali savimi pasirūpinti ir sau atstovauti. Tokiu atveju neįgalus asmuo pats turi kreiptis į teismą dėl rūpintojo paskyrimo.

Rūpintojas taip pat skiriamas, kai asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu. Vis dėlto, rūpintojas negali visais atvejais atstovauti ribotai veiksniam asmeniui (pavyzdžiui, pasirašant įvairias sutartis, kad jos galiotų, reikalingi 2 parašai - ir ribotai veiksnaus asmens, ir rūpintojo).

Atsakomybė ir pasirengimas

Neveiksnaus asmens globa ar neįgalaus asmens rūpyba yra be galo atsakingas ir sunkus darbas, reikalaujantis pasiaukojimo, nuoširdumo ir supratimo. Neveiksnaus ar neįgalaus asmens turto administravimas - ne tik to asmens turto apsauga nuo galimo iššvaistymo, bet ir tinkamas turto panaudojimas neveiksnaus / neįgalaus asmens priežiūrai, išlaikymui ir gydymui.

Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis, bejėgiškumas, viltis ir neviltis… Šių jausmų verpetuose nuolat gyvena ligonio, kuriam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, artimieji. Nutarusiems globoti neveiksnų asmenį ar rūpintis neįgaliu asmeniu, svarbu įvertinti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę, nes, kaip jau minėta anksčiau, globa yra sunki, bet įveikiama, nes prasminga veikla.